Svarbu prisiminti: štai kurios partijos pasisakė už privalomus skiepus vaikams

Privalomi skiepai vaikams – kelių partijų palaikymo sulaukusi idėja

Šoktelėjus kokios nors ligos sergamumo statistikai, politikai mėgsta griebtis kalbų apie skiepus. Nors iki šiol vaikų skiepijimas išlieka tik rekomenduojamo pobūdžio ir nėra privalomas, tačiau Lietuvos politikos padangėje yra ne viena politinė jėga, kuri mielai įteisintų prievartinį vaikų skiepijimą, nepaisant to, kad tėvai to nenori. Taip pat yra nemažai politikų, kurie pasisakė už privalomą medikų vakcinavimą ar net galimybių pasą, kuris iš esmės vertė skiepytis visus Lietuvos gyventojus. Tad artėjant rinkimams, siūlome prisiminti, kas vos prieš kelerius metus viešai tvirtino, jog pritaria privalomiems skiepams bei kitiems prievartos mechanizmams, susijusiems su vakcinomis.

Pradėkime nuo to, jog pasak kai kurių politikų, privalomi skiepai vaikams yra būtinas žingsnis, siekiant apsaugoti vaikus nuo rimtų ligų. Tačiau, nepaisant to, kad tokį sprendimą priimtų valdžios atstovai, atsakomybė už galimus šalutinius poveikius ir rimtas rizikas liktų tėvams, kurie, prieš leisdami skiepyti savo vaikus, turi pasirašyti sutikimą. Nei politikai, įteisinę privalomą skiepijimą, nei medikai, atliekantys šią procedūrą, už šias pasekmes atsakomybės ir toliau neprisiimtų.

Prieš ketverius metus, kai žurnalistai teiravosi politinių partijų nuomonės apie privalomus skiepus vaikams, net penkios iš jų pritarė tokiai idėjai^[1]. Visgi šiandien kai kurios iš tų partijų jau pakeitė savo pavadinimus, susijungė su kitomis politinėmis jėgomis arba nedalyvauja rinkimuose, tad priminsime tik tai, kas yra aktualu šiai dienai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prieš ketverius metus labai drąsiai pasisakė už priverstinį vaikų skiepijimą. Partijos atstovai pabrėžė, kad didėjantis neskiepytų vaikų skaičius ir grįžtančios seniai kontroliuotos ligos kelia pavojų visuomenės sveikatai. LSDP teigimu, tėvų nenoras skiepyti savo vaikus yra niekuo nepagrįstas, todėl valstybė turi teisę įsikišti ir imtis veiksmų:

„Jeigu kai kurie tėvai vadovaujasi mokslu nepagrįsta informacija, valstybė turi teisę ir pareigą užtikrinti vaikų sveikatą. Skiepijama būtų tuo atveju, jei nėra kontraindikacijų.“

Centro partija-Tautininkai (dabar žinomi kaip Tautos ir teisingumo sąjunga, o jų sąraše eina ir Krikščionių sąjunga) prieš ketverius metus išreiškė neigiamą požiūrį į patikimai nepatikrintas arba nebūtinas vakcinas (pvz., gripo). Tačiau partija nurodė, kad pritaria privalomoms vakcinoms vaikams, jei jos esą yra patikimai patikrintos ir būtinos. Tarp tokių vakcinų partija minėjo poliomielito, difterijos, kokliušo, hepatito ir tuberkuliozės vakcinas

Krikščionių sąjunga, šį kartą dalyvaujanti rinkimuose drauge su Tautos ir teisingumo sąjunga, prieš ketverius metus itin aktyviai pasisakė už privalomą vaikų skiepijimą. Partija tvirtino, kad vaikai turi būti skiepijami, jei nori naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis. Krikščionių sąjunga griežtai teigė, jog „Negali nuo sąmokslo teorijų, nukreiptų prieš vakcinas, kentėti ir rizikuoti visa populiacija.“ Taip partija akcentavo vakcinacijos svarbą, o bet kokias kalbas apie galimus šalutinius poveikius atmetė kaip sąmokslo teorijas, neva neigiančias mokslinius duomenis.

Partija „Laisvė ir teisingumas“, kuriai prieš ketverius metus vadovavo Remigijus Žemaitaitis, o dabar ji yra Artūro Zuoko rankose, irgi pasisakė už privalomus skiepus. Tuo metu partija aiškiai išdėstė savo poziciją, pabrėždama, kad skiepai yra ne privilegija, o privaloma pareiga:

„Valstybės ir visuomenės interesas yra stiprinti skiepų ir vakcinacijos politiką. Būtinumas skiepytis ir aukščiausios kokybės skiepai bei vakcinos turi būti ne privilegija, o privalomas standartas.“

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prieš ketverius metus tikino, jog yra labiau pasisakantys „už“ privalomus skiepus vaikams, nei „ne“. Tuo metu konservatoriai išreiškė poziciją, jog visuomenės sveikatą ir užkrečiamųjų ligų plitimo suvaldymą efektyviausia pasiekti skiepais. TS-LKD taip pat didžiavosi, kad savo gretose turi politikų, kurie bandė priversti tėvus skiepyti savo vaikus, tiesiog neleidžiant neskiepytiems vaikams eiti į ugdymo įstaigas:

„Mūsų frakcijos kolegos parengė įstatymų siūlymus, kad, pvz., į ugdymo įstaigas nebūtų priimami neskiepyti vaikai.“

Tiesa, TS-LKD prieš ketverius metus tarytum patys prieštaravo sau, nes tuo pačiu teigė, jog neva nepaneigs žmonių teisės spręsti.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija, dabar persivadinusi į Regionų partiją, prieš ketverius metus išreiškė poziciją, kad sprendimą dėl privalomų skiepų turėtų priimti ne politikai ir ne tėvai, o gydytojai. Taigi, partija iš dalies pritarė priverstiniam skiepijimui, tačiau politikų nuomone, konkretūs privalomi skiepai turėtų būti nurodomi medikų, o tėvai neturėtų jokios įtakos šiam sprendimui. Pasak Regionų partijos:

„Visi asmenys Lietuvoje turi konstitucinę teisę į gyvybę ir į sveikatą. Valstybė privalo užtikrinti šias teises ir trukdymai be jokio pagrindo mums nepriimtini.“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prieš ketverius metus teigė, jog šis klausimas nėra vienareikšmis, todėl pirmiausia pasisako už tėvų švietimą, siekiant mažinti su vakcinomis siejamų mitų sklaidą. Tačiau LVŽS taip pat užsiminė apie dalinį vakcinacijos privalomumą, nurodydama, kad „Privalomumą turėtų lemti ir tai, kokiai ligai užkirsti kelią skirta vakcina.“ Tai rodo, kad partija buvo pasiruošusi svarstyti privalomą vakcinaciją tam tikrais atvejais, kai tai atrodytų reikalinga.

Nacionalinis susivienijimas, nors ir teigė, kad nepritaria privalomam vaikų skiepijimui, visgi pabrėžė, kad už susirgusius savo neskiepytus vaikus tėvai turėtų prisiimti teisinę ir finansinę atsakomybę. Galima spėti, jog taip norėta pasakyti, kad neskiepyti vaikai negautų nemokamo gydymo. Be to, partija akcentavo, jog tėvai turėtų atsakyti ne tik už savo vaikų sveikatą, bet ir „ypač už neskiepytų vaikų padarytą žalą jų užkrėstiems kitiems vaikams“.

Neskiepytų vaikų nepriėmimas į darželius – konservatorių idėja

Kalbant apie priverstinį vakcinavimą, reikėtų nepamiršti įvairių siūlymų, kuriuos bandė įteisinti Lietuvos politikai. Neskiepytų vaikų nepriėmimo į valstybinius darželius klausimas buvo diskutuojamas jau keletą kartų, ypač po tymų protrūkio.

2014 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasirašė įsakymą, kuriuo būtų draudžiama neskiepytiems vaikams lankyti valstybinius darželius. Šis įsakymas sukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų, o galiausiai buvo apskųstas teismui. 2016 metais, dar prieš spėjant įsigalioti šiam įsakymui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad toks įsakymas prieštarauja Konstitucijai ir teisės aktų hierarchijos principui, todėl jis buvo atšauktas.

Tiesa, tuo buvo nepatenkintas V. P. Andriukaičio vietą užėmęs socialdemokratas Juras Požela^[2]:

„Aiškiai pasakyta, kad įsakymas prieštarauja Konstitucijai. Bus uždavinys įvykdyti teismo sprendimą. Nors aš asmeniškai manau, kad vaikų vakcinacija yra teisingas kelias siekiant išvengti ligų.“

Tačiau diskusijos dėl privalomo skiepijimo ir neskiepytų vaikų nepriėmimo į ugdymo įstaigas vėliau vyko ir 2019 metais, kai kai kurie Seimo nariai svarstė galimybę nustatyti tokį įstatymą^[3]. Nors įstatymas nebuvo priimtas, tačiau vis tiek verta prisiminti, kas palaikė tokias idėjas.

Siūlymą labiausiai palaikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriai argumentavo, kad toks žingsnis būtų efektyvus būdas užkirsti kelią užkrečiamų ligų plitimui vaikų kolektyvuose​. Jiems buvo nesvarbu, kad toks draudimas pažeistų vaikų teisę į ugdymą ir tėvų teisę spręsti savo vaikų sveikatos klausimus. Tiesa, kadangi idėja sulaukė didelio pasipriešinimo tiek visuomenėje, tiek tarp kitų politikų, TS-LKD nepavyko įgyvendinti savo siekio atskirti neskiepytus vaikus nuo darželių.

60 Seimo narių balsavo už priverstinį gydytojų ir slaugytojų skiepijimą COVID-19 vakcinomis

Priverstinis medikų skiepijimas COVID-19 vakcinomis vos per plauką netapo realybe. Net 60 tautos išrinktųjų 2022 metų sausio 20 dienos seimo rytinio posėdžio metu balsavo už privalomą medikų bei socialinių darbuotojų skiepijimą^[4].

Labiausiai už prievartinį skiepijimą pasisakė TS-LKD frakcija. Net 43 seimo nariai balsavo „už“ ir nebuvo nė vieno, kuris paprieštarautų tokiai idėjai. Už privalomus skiepus gydytojams bei socialiniams darbuotojams taip pat pasisakė 7 Liberalų frakcijos nariai ir 9 Laisvės frakcijos nariai.

Konkrečių seimo narių, balsavusių už priverstinį medikų skiepijimą eksperimentinėmis COVID-19 vakcinomis, kurios jau yra pripažintos kaip keliančios sveikatos problemas, pavardės:

• Kasparas Adomaitis
• Virgilijus Alekna
• Laima Liucija Andrikienė
• Arvydas Anušauskas
• Aušrinė Armonaitė
• Dalia Asanavičiūtė
• Audronius Ažubalis
• Kristijonas Bartoševičius
• Agnė Bilotaitė
• Antanas Čepononis
• Viktorija Čmilytė-Nielsen
• Morgana Danielė
• Evelina Dobrovolska
• Justas Džiugelis
• Aistė Gedvilienė
• Eugenijus Gentvilas
• Jonas Gudauskas
• Irena Haase
• Sergejus Jovaiša
• Vytautas Juozapaitis
• Vytautas Kernagis
• Dainius Kreivys
• Paulė Kuzmickienė
• Gabrielius Landsbergis
• Arminas Lydeka
• Mindaugas Lingė
• Raimundas Lopata
• Mykolas Majauskas
• Matas Maldeikis
• Kęstutis Masiulis
• Bronislovas Matelis
• Marius Matijošaitis
• Vytautas Mitalas
• Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
• Andrius Navickas
• Ieva Pakarklytė
• Žygimantas Pavilionis
• Audrius Petrošius
• Liuda Pociūnienė
• Arvydas Pocius
• Viktoras Pranckietis
• Valdas Rakutis
• Tomas Vytautas Raskevičius
• Jurgis Razma
• Edita Rudelienė
• Paulius Saudargas
• Jurgita Sejonienė
• Gintarė Skaistė
• Mindaugas Skritulskas
• Linas Slušnys
• Kazys Starkevičius
• Algis Strelčiūnas
• Stasys Šedbaras
• Ingrida Šimonytė
• Justinas Urbanavičius
• Romualdas Vaitkus
• Arūnas Valinskas
• Andrius Vyšniauskas
• Emanuelis Zingeris
• Artūras Žukauskas

Galimybių pasas įvestas su TS-LKD, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio palaiminimu

Nereikėtų pamiršti ir liūdnai pagarsėjusio galimybių paso, kuris iš esmės skirstė žmones į skiepytus ir neskiepytus, pastariesiems drausdamas įvairias veiklas, pramogas ir net galėjimą sėdėti maitinimo įstaigose ar ramiai apsipirkti parduotuvėje.

Galimybių pasas iš esmės diskriminavo nevakcinuotus žmones, ribojant jų prieigą prie įvairių paslaugų ir viešų vietų. Tie, kurie atsisakė skiepytis arba negalėjo to padaryti dėl medicininių priežasčių, patyrė socialinę atskirtį, nes negalėjo lankytis restoranuose, kultūros įstaigose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Galima teigti, jog tokie ribojimai pažeidė pagrindines žmogaus teises, ypač laisvę judėti ir dalyvauti viešajame gyvenime.

Be to, tai buvo akivaizdus būdas spausti skiepytis, nors daugybė Lietuvos gyventojų to nenorėjo daryti. Dėl patiriamų nepatogumų, negalėjimo normaliai gyventi ir dirbti, dalis žmonių buvo priversti pasiskiepyti.

Nereikėtų pamiršti dar ir to, kad vakcinuoti asmenys vis tiek galėjo užsikrėsti ir platinti virusą kitiems asmenims. Tad iš esmės galimybių paso įvedimas negelbėjo nuo pandemijos, o tiesiog atskyrė skiepytus nuo neskiepytų asmenų, pastariesiems taip apsunkinant gyvenimą, jog dalis nenoromis vis tiek vakcinavosi.

Galimybių pasas Lietuvoje buvo įvestas 2021 m. gegužės 24 dieną. Tam, kad ši priemonė būtų įvesta, net nevyko seimo balsavimas, mat galimybių paso įvedimą patvirtino vyriausybė^[5].

Vyriausybė, kuriai vadovavo premjerė Ingrida Šimonytė, priėmė sprendimą dėl galimybių paso įvedimo remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir epidemiologine situacija šalyje. Taigi, pagrindinę atsakomybę už šį sprendimą turėtų prisiimti valdančioji dauguma, kurioje dalyvavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija, ir Liberalų sąjūdis.