77 buvo teisūs dėl nepatikrintų skiepų: „AstraZeneca“ sukelia baisų šalutinį poveikį

„Astra-Zeneca-Oxford“ vakcina nuo COVID-19 išimama iš prekybos

Neseniai pasaulį apskriejo žinia, jog galutinai įsiteisėjo sprendimas dėl „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19. Šių puikiai žinomų vakcinų nebeliko prekyboje, to paprašius pačiam jų gamintojui. Tiesa, „Astra-Zeneca-Oxford“ vakcina jau kurį laiką nebebuvo naudojama skiepijant Lietuvos žmones, tačiau prieš tai ją sėkmingai gavo mūsų pedagogai, politikai ir daug kitų gyventojų. Jie visi skiepijosi šventai vadovaudamiesi viešai skelbtais įtikinėjimais, kad šis vaistinis preparatas yra efektyvus, saugus ir nesukelia jokių rimtų sveikatos problemų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba taip pat patvirtino jau kurį laiką sklandžiusį faktą, jog „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 nebelieka prekyboje. Šio vaistinio preparato registracijos pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, todėl vakcina nebebus tiekiama nei į Lietuvą, nei į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tiesa, tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė sakė, jog vakcina išimta iš prekybos dėl komercinių priežasčių, o ne dėl nuogąstavimų apie vaisto saugumą ar veiksmingumą^[1]:

„Europos Komisijos sprendimu buvo panaikintas šios vakcinos registracijos pažymėjimo galiojimas. Tai reiškia, kad ši vakcina nebebus tiekiama nei į Lietuvą, nei į kitas Europos Sąjungos valstybes, mat ji buvo registruota centrinės registracijos būdu.

Pats šios vakcinos registruotojas pateikė prašymą panaikinti vakcinos registracijos pažymėjimo galiojimą.

Registruotojas turi teisę dėl komercinių priežasčių teikti prašymą panaikinti vaisto registracijos pažymėjimo galiojimą, tačiau privalo patvirtinti, jog vaisto išbraukimas nėra susijęs su vaisto veiksmingumu ar saugumu.“

Gamintojas dar kovo pradžioje buvo pateikęs prašymą panaikinti vakcinos pažymėjimą. EK tokį prašymą tenkino, regis visiškai nekvestionuodami vaistinio preparato atsisakymo priežasčių, nors jau kurį laiką vyksta teisminiai procesai, susiję su COVID-19 vakcinos saugumu ir rimtu šalutiniu poveikiu, galinčiu kainuoti gyvybę.

Įdomu tai, jog apie COVID-19 vakcinos išėmimą iš prekybos nebuvo paskelbta nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje. Pastarosios tarnybos atstovė tikino, jog tokia praktika yra visiškai normali, nes visa informacija pateikta prie pačios vakcinos EVA puslapyje, o atskiros naujienos nereikia. Tačiau verta prisiminti, jog apie tai, kad nepakanka įrodymų priežastiniam ryšiui tarp COVID-19 vakcinų „Comirnaty" bei „Spikevax" ir pomenopauzinio kraujavimo, buvo pranešta kaip atskira naujiena.

Nors tai vargu ar gali stebinti, žinant visą pasaulinę skiepijimosi nuo COVID-19 istoriją ir tai, kas vyksta šiuo metu. Vos prieš kelis metus kaip visiškai saugus išsigelbėjimas nuo pandemijos pristatinėjamos vakcinos dabar vis dažniau siejamos su sveikatos problemomis ir net žmonių mirtimis. Jei 77.lt kvestionavo COVID-19 vakcinų saugumą ir reikalingumą jau prieš kelerius metus, dabar smarkiai vėluodami apie tai prabyla vis daugiau atskirų šaltinių.

„Vaxzevria“ vakcina nuo koronaviruso buvo paskiepyta ~pusė milijono Lietuvos gyventojų

Su „AstraZeneca“ vakcina Lietuvoje buvo paskiepyta apie pusė milijono gyventojų. Tiesa, mūsų šalyje ji nebenaudojama nuo 2022 metų. Taip nutiko todėl, jog ekspertai sutarė nebepratęsti sutarčių su šiuo gamintoju. Tad 2023/2024 m. sezono vakcinacija buvo vykdyta išimtinai tik „Comirnaty“ vakcinomis. SAM teigimu, taip pat planuojama elgtis ir vėliau.

SAM atstovas Julijanas Gališanskis tikino, kad pasiskiepiję „Vaxzevria“ ar bet kuria kita vakcina, šiuo metu gali vakcinuotis „Comirnaty“ vakcina be jokios baimės dėl savo sveikatos ar vaistinio preparato veiksmingumo:

„Kaip ir iki šiol, kitų gamintojų vakcinomis pasiskiepiję gyventojai gali skiepytis „Comirnaty" vakcina, skiepytis labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims rudenį, prieš prasidedant gripo sezonui (iki 40-osios metų savaitės).“

Kalbant apie „AstraZeneca“ vakciną, verta pažymėti, kad iš viso Lietuva buvo užsakiusi 1,86 mln. šios vakcinos dozių, tačiau didžiąją jų dalį išdalino kitoms valstybėms. Ministerijos atstovas nurodė, jog gydymo įstaigoms buvo išduota 493,4 tūkst. šios vakcinos dozių, o kitoms šalims donuota net 973,9 tūkst. dozių. Be to, net 397,3 tūkst. dozių buvo utilizuota, kas tik patvirtina faktą, jog Lietuva yra daugiausiai vakcinų išmetusi šalis visoje ES.

Taigi, apie pusė milijono gyventojų rizikavo savo sveikata, šventai tikėdami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Lietuvos valdžios žodžiais, kad vakcina yra visiškai saugi ir itin efektyvi. Deja, dabar vykstantys teismai bei fiksuojama statistika rodo priešingą faktą – „Vaxzevria“ gali sukelti įvairių nemalonių sveikatos negalavimų ir retais atvejais jos naudojimas net gali baigtis mirtimi.

Farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pripažino: „Vaxzevria“ COVID-19 vakcina sukelia itin rimtą šalutinį poveikį

COVID-19 virusas pradėjo sulaukti vis didesnio dėmesio 2020 metų pradžioje, nors pirmoji susirgimų banga buvo užfiksuota dar 2019 metų gruodį, Uhano mieste Kinijoje. Koronavirusas gan greitai ėmė plisti po visą pasaulį ir jau 2020 metų kovą PSO pranešė apie COVID-19 pandemiją. Taip pat neįtikėtinu greičiu atsirado įvairių farmacijos bendrovių, kurios pradėjo kurti koronaviruso vakcinas, žadėdamos vienintelį įmanomą išsigelbėjimą iš šios sunkios padėties.

Dar neregėtu greičiu gaminamos vakcinos sulaukė didelio PSO ir atskirų valstybių politikų palaikymo. Buvo nuolat kartojama, kad tik vakcinos padės sustabdyti pandemiją, išvengti sunkios ligos formos, apsikrėtimo COVID-19 ir net mirties. Deja, prireikė net kelių metų, kad pasaulis suprastų, jog geriausias būdas išsivaduoti nuo pandemijos - tiesiog persirgti koronavirusu. O COVID-19 vakcinos ne tik tapo vis mažiau efektyvios, bet ir pradėta jas sieti su susilpnėjusiu imunitetu, įvairiomis sveikatos problemomis ar itin skaudžiai pasibaigusiomis istorijomis.

Šiuo metu didžiausias dėmesys krypsta būtent į Jungtinėje Karalystėje registruotą Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos bendrovę „AstraZeneca“. Visai neseniai „AstraZeneca“ teismo dokumentuose pirmą kartą oficialiai pripažino, jog jos sukurta „Vaxzevria“ vakcina nuo koronaviruso nėra tokia saugi, kaip daugelis manė. Bendrovė pripažino, jog jų sukurta COVID-19 vakcina retais atvejais sukelia kraujo krešulius, o šie gali sukelti ne tik sunkias traumas, bet net ir mirtį^[2].

Kompanijai yra pateiktas kolektyvinis ieškinys. 51 skundo autoriai reikalauja, jog „AstraZeneca“ atlygintų 125 mln. dolerių žalą. Iš jų net 12 ieškovų yra ne patys vakcinavęsi asmenys, o jų artimieji, kadangi vakcinuotieji mirė po komplikacijų, kurios atsirado pasiskiepijus. Pasak ieškovų advokatų, „Astra-Zeneca-Oxford“ vakcinos veiksmingumas yra smarkiai perdėtas, o pati vakcina yra defektyvi.

Skundo autoriai taip pat teigia, jog ši drauge su Oksfordo universitetu sukurta vakcina sukėlė rimtų sveikatos sutrikimimų ir net mirčių. Ieškovų advokatai pabrėžia, kad vakcinos šalutinis poveikis buvo pražūtingas ištisoms šeimoms. O mirusiųjų artimieji prie savo skundo pridėjo mirties liudijimus ir medicininius įrodymus, patvirtinančius, jog COVID-19 vakcina sukėlė jų artimųjų sužalojimus ir mirtis^[3]. Nors COVID-19 vakcinos buvo brukamos kaip vienintelis išsigelbėjimas iš pandemijos ir sunkių koronaviruso atvejų, tačiau iš tiesų pačios vakcinos šalutinis poveikis sugadino sveikatą ar net atėmė ne vieno asmens gyvybę.

Pirmasis skundas buvo pateiktas Jamie'o Scotto šeimos vardu. Jis buvo dviejų vaikų tėvas, kuriam po 2021 metų vakcinacijos išsivystė kraujo trombas. Pastarasis vėliau sukėlė kraujavimą į smegenis, tad vyras patyrė negrįžtamą traumą, po kurios nebegalėjo dirbti. Jo žmona Kate pasakojo, kad mylimojo padėtis buvo tokia sunki, jog ligoninė jai skambino net tris kartus, jog įspėtų apie vyro mirties pavojų.

„Norime atsiprašymo ir teisingos kompensacijos mūsų šeimai ir kitoms nukentėjusioms šeimoms. Tiesa yra mūsų pusėje ir mes neketiname nusileisti”, – sakė Kate Scott.

Nors „AstraZeneca“ atkakliai ginčijo nukentėjusiųjų teiginius, visgi vasario mėnesį Aukščiausiajam teismui pateiktame teisiniame dokumente pripažino, kad ši vakcina nuo koronaviruso „labai retais atvejais gali sukelti TTS“. TTS reiškia trombozę su trombocitopenijos sindromu – tai sukelia kraujo krešulius ir mažą trombocitų skaičių žmogaus organizme.

Trombocitopenija yra liga, kai trombocitų kiekis periferinėje kraujotakoje sumažėja žemiau 150 000 vienetų viename mikrolitre ir smulkios kraujagyslės tampa trapios, todėl bet koks kraujavimas ilgai užtrunka. Tai gali būti itin pavojinga sveikatai ar net gyvybei.

Kadangi vaistinio preparato gamintojai jau pripažino šalutinio poveikio tikimybę, gali būti, jog nukentėjusieji iš tikrųjų sulauks didelės sumos pinigų už patirtą žalą. Tiesa, pirmiausia įmonė turi pripažinti, kad vakcina iš tikrųjų buvo sunkios ligos ir mirties priežastimi konkrečiais teisiniais atvejais.

O kol kas nepanašu, jog „AstraZeneca“ lengvai sutiks pripažinti savo kaltę, nes tame pačiame dokumente nurodo, kad TTS gali pasireikšti ir nesiskiepijus arba paskiepijus bet kuria kita vakcina. Nors kompanija pripažino, kad kraujo krešuliai gali būti šalutinis jos vakcinos poveikis „labai retais atvejais“, visgi taip pat pabrėžė, kad „priežastinis mechanizmas“ tarp vakcinos ir TTS yra nežinomas. „AstraZeneca“ pridūrė:

„Priežasties ir pasekmės ryšys kiekvienu atskiru atveju bus vertinamas ekspertų.“

Už klausimus apie vakcinų saugumą 77.lt vadinti sąmokslo teoretikais ir dezinformacijos skleidėjais

Primename, jog 77.lt apie COVID-19 vakcinų saugumą ir galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį rašė nuo pat pirmųjų skiepų pasirodymo akimirkų. Buvo fiksuojamos įvairios nepageidaujamos reakcijos kitose pasaulio šalyse, taip pat pasakojama apie negalavimus Lietuvoje ir pavienių mokslininkų nuogąstavimus. 77.lt stengėsi pateikti visapusišką, objektyvią informaciją, o ne tai, ką diktuodavo populiariausi portalai, visiškai neigdami bet kokią su vakcinomis susijusią riziką.

Įdomu tai, jog net ir remiantis oficialiai prieinama informacija apie užregistruotas nepageidaujamas reakcijas ar tiesiog bandant klausti, ar rekordiškai greitai pagamintos vakcinos yra saugios, 77.lt svetainė buvo apkaltinta melo ir sąmokslo teorijų skleidimu. Tas pats nutiko su visais kitais mažesniais naujienų portalais ar pavieniais žmonėmis, kurie nors šiek tiek užsimindavo apie nepageidaujamą šalutinį poveikį, vakcinų saugumą ar reikalingumą. Deja, tiek populiariausiems naujienų portalams, tiek valdžios atstovams labiau rūpėjo reklamuoti vakcinas ir kuo greičiau paskiepyti visus gyventojus, o ne gilintis į vaistinių preparatų saugumą.

2021 metų kovo mėnesio pradžioje būtent šia, dabar jau iš prekybos visiškai išimta COVID-19 vakcina buvo pradėti skiepyti Lietuvos pedagogai. Daugybė jų irgi skundėsi itin stipriomis reakcijomis į vakciną. Kai kurie net lygino COVID-19 vakcinas su nuodais žiurkėms. Daug pedagogų buvo priversti pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, kadangi neturėjo jokių jėgų dirbti: jiems kilo temperatūra, skaudėjo galvą, akis, ausis, raumenis, purtėsi visas kūnas ir panašiai. Kai kurie iš pedagogų atsigavo tik po kelių savaičių.

Kaip tik šiuo laikotarpiu pasirodė pirmosios žinios, jog po „Vaxzevria“ vakcinos gali būti pavojingos sveikatai. Mokslininkai nustatė ryšį tarp vakcinos ir naujos ligos – vakcinos sukeltos imuninės trombocitopenijos ir trombozės (VITT).

Kai kurios šalys iš karto atsisakė tokių vakcinų, tačiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir toliau ramino visuomenę, kad tai tėra itin reti atvejai ir nereikia bijoti skiepytis. Dėl tos pačios priežasties, jog buvo norima nuraminti Lietuvos gyventojus, šia vakcina skiepijosi kai kurie Lietuvos politikai. Tarp jų buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti.

Tačiau nepaisant visų aiškinimų apie saugumą, dabar yla pagaliau išlindo iš maišo. Verta paminėti ir tai, kad ši COVID-19 vakcina siejama su kitu itin rimtu šalutiniu poveikiu, kurį patvirtino dar šių metų vasarį užbaigtas didelės apimties tyrimas. Jo metu nustatyta, kad žmonėms, kuriems buvo sušvirkšta gamintojo „AstraZeneca“ vakcina „Vaxzevria“, dažniau buvo diagnozuotas Guillain-Barré sindromas – neurologinis sutrikimas, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja periferinę nervų sistemą^[4]. Mokslininkai tyrimo metu nustatė 190 šios patologijos atvejų, nors lyginant su vidutiniu statistiniu ligos dažniu, tokių atvejų turėjo būti tik 66.

Ši „Vaxzevria“ vakcinos istorija yra puikus priminimas, kad neverta aklai pasitikėti skubotai priimamais sprendimais – ypač, kai jie susiję su žmogaus sveikata. O populiarieji „faktų tikrintojai“ bei politikai, kaltinantys kitus sąmokslo teorijų ir melo skleidimu, neretai pasirodo klystantys ir patys nepateikiantys realios informacijos. Belieka tikėtis, jog COVID-19 vakcinos bus ilgalaikė pamoka visuomenei, jog visada verta kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir lengvai nepasiduoti valdžios spaudimui.