Suverenai: kas jie tokie ir su kuo jie valgomi?

„Suverenaus piliečio judėjimas“ savo šaknis vis labiau įleidžia Lietuvoje

„Suverenaus piliečio judėjimas“ dažnai siejamas su skirtingų pasaulėžiūrų, religijų, rasių bei lyčių žmonėmis. „Suverenu“ būti gali filosofas, ir pardavėjas, o aktyviausi „suverenai“ teigia, kad šio judėjimo esmė slypi kiekvieno žmogaus viduje. Pastaruoju metu, šiam judėjimui prijaučiančių asmenų daugėti ima ir Lietuvoje.

„Suverenumo“ konceptą vertinant globaliu mastu bei istoriškai, galima pastebėti, kad šis judėjimas yra siejamas su protestu prieš mokesčių sistemas, valstybės teisės aktus ir jų interpretacijas. „Suverenai“ man, kad tik jie patys yra atsakingi už savo teisių ar pareigų interpretacijas, mano, kad todėl jiems netaikomi jokie įstatymai, nebent jie su tuo sutinka^[1].

„Suverenūs“ piliečiai yra įsitikinę, kad rūpinasi kitų asmenų gerove, siekia juos išlaisvinti nuo teisinės arba finansinės naštos, pabrėždami žmogaus prigimtines teises, kurias varžo vyriausybės, įvairios tarptautinės organizacijos ir didžiosios korporacijos. Taip imama prieštarauti viskam, nuo baudų už greičio viršijimą mokėjimui, iki atsakomybės už itin sudėtingus nusikaltimus prisiėmimo.

Įdomu, kad „suverenų“ judėjimas, bent jau dažniausiai, neturi vieno lyderio, centrinės doktrinos ar centralizuoto dokumentų rinkinio. Jis remiasi naujai interpretuojama teise, o internete yra daug teisinių dokumentų šablonų, kuriais gali naudotis, pavyzdžiui, norėdami išvengti baudų ar siekiant parengti naujos kartos asmens tapatybės dokumentą.

Suverenai pasaulyje: pirminę atviros visuomenės idėją pakeitė nemalonūs kaltinimai

Žvilgtelėjus į pasaulinę „suverenų“ istoriją, galima pastebėti, kad šis judėjimas, ne visada pagristai, tačiau dažniau yra vaizduojamas negatyvioje šviesoje.

Pavyzdžiui, JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) „suverenius“ amerikiečius ir kitų šalių piliečius apibūdina kaip „antivyriausybinius ekstremistus“. Tačiau ne visi sutinka su tokiais neigiamais „suverenų“ vertinimais. Net dalis ekspertų teigia, kad šiam judėjimui prijaučiantys asmenys yra tiesiog aistringai tikintys savimi, aplinka ir kitokiu pasauliu^[2].

Šio judėjimo ištakos – į krizę patekusi Amerika. „Suverenių“ piliečių judėjimas kilo iš Amerikos mokesčių protestuotojų fenomeno, kai kuriais atvejais, ir politinių bei socialinių radikalių judėjimų praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Taip 1971 m. judėjimas susietas su „Posse Comitatus“ – dvasininko Williamo Potterio Gale'o mokymais^[3].

„Posse Comitatus“ buvo kraštutinės dešiniųjų antivyriausybinis judėjimas, kuris smerkė pajamų mokestį, skolomis pagrįstą valiutą ir skolų išieškojimą kaip žydų vykdomos Jungtinių Valstijų kontrolės įrankius. Net ir nereikia sakyti, kad netrukus šis judėjimas buvo susietas su antisemitizmu.

Tačiau daugiausiai dėmesio judėjimas sulaukė XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje per Amerikos ūkių krizę. Įgavęs pagreitį, judėjimas kiek kito, ėmė vilioti vis įvairesnių visuomenės sluoksnių bei grupių žmones. Pavyzdžiui, 1990-aisiais į JAV „suverenų“ gretas masiškai jungtis ėmė afroamerikiečiai maurai.

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio afroamerikiečių suverenių piliečių skaičius gerokai išaugo. Atsirado įvairių grupių, kai kurios iš jų yra islamiškos, kitos laikosi Naujojo amžiaus filosofijos. „Suverenų“ idėjas taip pat perėmė kai kurios Havajų grupės. Panašiomis idėjomis gyvena ir Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios fundamentalistai.

Pastarųjų metų įvykiai pasaulyje – pandemija, geopolitiniai pokyčiai, politinė įtampa – tik padidino šio judėjimo paplitimą tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir kitose šalyse. Remiantis 2022 m. birželio mėnesio, sociologijos tyrėjos Christine Sarteschi duomenimis, „suverenų“ judėjimas toliau sparčiai plečiasi ir šiuo metu jo pasekėjų galima rasti 26 pasaulio šalyse.

Lietuvoje suverenai reiškiasi vis garsiau, tačiau sulaukia kaltinimų dėl veikimo prieš valstybę

„Suverenų“ yra ir Lietuvoje, o paskutiniu metu jie vis dažniau apie savo ideologiją kalba viešai. Vis dėlto, su viešumu ateina ir diskusijos, visuomenės bei teisėsaugos dėmesys. Kaip ir užsienyje, taip ir Lietuvoje „suverenu“ save laikantis asmuo tampa stebimas tarsi pro padidinamąjį stiklą.

Pavyzdžiui, pernai Valstybės saugumo departamentas paskelbė, kad Lietuvoje „suverenai“ iš tiesų yra aktyvūs: nustatyta, kad kelios dešimtys „suverenais“ savo laikančių asmenų Lietuvoje veikia vis aktyviau^[2].

Nors tuomet VSD pareigūnai neįvardijo tokių asmenų viešai, buvo pareikšta, kad „kai kurie jų viešai reiškia nostalgiją sovietmečiui, pagarbą sovietų kariams skirtiems monumentams, anksčiau bendradarbiavo su prokremliškais propagandistais Lietuvoje, vyko į Baltarusiją „gerinti“ dvišalių santykių ir teigiamai atsiliepė apie šį režimą“^[4].

Tokį VSD pareiškimą galima susieti ne su vienu Lietuvos piliečiu, tačiau apie tai, kad save laiko „suverenu“ viešai prakalbęs yra Kazimieras Juraitis, sulaukęs Lietuvos teisėsaugos dėmesio dėl savo veiklos „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacijoje^[5].

Kalbėdamas apie savo „suvereną“ vyras pabrėžia, kad tai turi rusenti kiekvieno žmogaus viduje bei ilgainiui, prasiveržti taip, kad būtų stojama į kovą su visuomenei pavojinga sistemine mašina.

„Daugybė žmonių eina kaip „suverenai“, nepasiduoda šiai naikinančiai sistemai tik todėl, kad viduje rusena „suverenas“, gyvena. Iš to atsiranda pasipriešinimas šitai naikinančiai žmogų sistemai“, – sako K. Juraitis.

Pabrėždamas, kad suverenas yra naudingas kiekvienam mūsų tam, kad galėtume likti žmonėmis, K. Juraitis atkreipia dėmesį ir į „suverenų“ judėjimo praktinius aspektus.

Jo teigimu, pavyzdžiui, „suvereno“ dokumentai savaime nėra nuo visko apsaugantys; drauge su jais turi būti pasiektas ir vidinis įsitikinimas bei atradimas, kas iš tiesų žmogų yra.

„Darant tuos dokumentus, visą tą paketą, turi susiprogramuoti, kas tu esi. Tada jie gaunasi kaip tapo tapatumo esybės dalis“, – sako K. Juraitis, pažymėjęs, kad „suverenai“ yra praktikai ir jiems situacija aiškėja, kuomet atliekami konkretūs veiksmai^[6].

Vis dėlto, K. Juraitis, kaip ir daugybė kitų „suverenų“ visame pasaulyje, dėl savo įsitikinimų, pažiūrų ir veiklos, yra patraukęs teisėsaugos dėmesį. Jis ne tik yra siejamas su „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacija.

Pavyzdžiui, per praėjusią lapkričio 1-ąją jis nuplėšė juodą tentą nuo sovietinio kario skulptūros Antakalnio kapinėse. Sovietinės skulptūros juodu audeklu buvo uždengtos netrukus po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Tačiau toks Vilniaus miesto valdžios sprendimas „suverenui“ save laikančiam K. Juraičiui ir kitiems jo bendraminčiams iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacijos, nepatiko. Jei kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą bei pranešė apie Vilniaus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones^[7].