Energetikos ekspertai „Ignitis“ veiklos efektyvumą vertina skirtingai
Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko atvira dvikova tarp dviejų žinomų ekspertų: Andriaus Gudaičio ir Martyno Nagevičiaus. Konfliktas kilo dėl „Ignitis grupės“ veiklos efektyvumo ir jos gebėjimo tinkamai valdyti energetinius išteklius. Vienas akcentuoja didžiulę mokesčių mokėtojų patikėto turto švaistymą, kitas ginčija šiuos teiginius ir gina energetikos sektoriaus strategiją.
Andrius Gudaitis: „Ignitis grupė“ švaisto mokesčių mokėtojų turtą
Andrius Gudaitis, savo įraše „Facebook“, aiškina, kad „Ignitis grupė“ ne tik nesugebėjo efektyviai išnaudoti jai patikėtų gamybinių pajėgumų, bet ir prisidėjo prie aukštų elektros kainų kilimo.
„Elektrėnų 7, 8, 9 blokai per metus dirbo tik 5.67% laiko. Kruonio HAE – 18.27%, Kauno HE – 40.92%. Tai akivaizdus ženklas, kad grupė nesugebėjo panaudoti savo gamybos pajėgumų, o tai tiesiogiai lėmė didesnes elektros kainas“, – teigia A. Gudaitis.
Pasak jo, „Ignitis grupė“ galėjo žymiai efektyviau pasiekti didesnį darbo užmokesčio paskirstymą per didesnį pagamintos elektros kilovatvalandžių kiekį, tačiau tai nebuvo padaryta. A. Gudaitis neatsilieka ir su kritika buvusiems VERT ir „Litgrid“ vadovams, teigdamas, kad jų sprendimai „blokavo pigesnius gamybos pasiūlymus dujomis“, taip padidindami elektros kainas ir sukurdami prielaidas verslų bankrotams.
Martynas Nagevičius: „Ignitis“ veikla yra pagrįsta optimizavimu, o ne pastoviu gamybos didinimu
Tačiau Martynas Nagevičius nesutinka su A. Gudaičio pozicija. Jo teigimu, „Ignitis grupės“ gamybos pajėgumų naudojimas nėra skirtas nuolatinei 100% apkrovai, kaip klaidingai interpretuojama.
„Niekada nėra tikslas, kad šiluminės elektrinės dirbtų 100% pajėgumais. Tai reikštų didžiulius gamybos kaštus ir didelius nuostolius dėl brangių gamtinių dujų. Šiluminės elektrinės veikia kaip rezervinės ir tik tuo atveju, kai rinkoje yra elektros trūkumas“, – aiškina M. Nagevičius.
Jis taip pat pažymi, kad Kruonio HAE ir kitų gamybos įrenginių, tokių kaip Elektrėnai ir Kauno HE, darbo laikotarpiai yra optimalūs pagal rinkos paklausą ir kainas.
„Baterijų operatoriai siekia optimizuoti gamybą, kad atitiktų rinkos poreikius, ir tokiu būdu uždirba didesnes pajamas, nei gamindami 100% pajėgumais“, – pabrėžia Nagevičius.
Kam tiksliai naudingi šie sprendimai?
Vis dėlto, abiejų ekspertų požiūris aiškiai atskleidžia gilias sistemas, kuriose veikia „Ignitis grupė“. Nors A. Gudaitis akcentuoja, kad grupė galėjo optimizuoti savo veiklą ir mažinti kainas, M. Nagevičius, savo ruožtu, gina energetikos sektoriaus valdymo strategiją, kur svarbu išlaikyti balansą tarp optimizacijos ir paklausos – tai esminis elementas, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir ekonominį efektyvumą.
Tiesa, A. Gudaitis ir M. Nagevičius pripažįsta, kad „Ignitis grupės“ darbo užmokesčio fondas – 1,54 mln. eurų per mėnesį – turi būti pagrįstas realiu įmonės veiklos pelningumu, ir jeigu įmonė nesugeba pasiekti pilno potencialo, šios sąnaudos gali būti neadekvačios.
Šis ginčas tarp dviejų energetikos ekspertų parodo, kaip sunku subalansuoti teoriškai optimalią gamybą ir realų energetikos rinkos poreikį. Nepaisant to, tiek A. Gudaitis, tiek M. Nagevičius akcentuoja vieną svarbų dalyką: nors ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, reikia nuolatos optimizuoti energetikos sektorių ir užtikrinti, kad visi suinteresuoti asmenys gautų naudos iš efektyviai valdomų išteklių. Tačiau ar „Ignitis grupė“ galės rasti šį balansą, arba ar jos sprendimai bus laikomi teisingais ir naudingais visuomenei, parodys ateitis.
