Šunų kirpimas: kurias veisles reikia kirpti, kodėl negalima skusti dvigubo kailio ir kaip kirpti nagus

Šunų kirpyklos Lietuvoje labai populiarios, tačiau ne kiekvienam šuniui jų reikia. Vienų veislių kailis auga nuolat ir be kirpimo susivelia į kaltūnus, kitų – keičiasi pats, o skutimas jiems gali net pakenkti. Šiame straipsnyje – kurias veisles reikia kirpti, kodėl dvigubo kailio šunų nereikėtų skusti net karštą vasarą, kaip prižiūrėti kailį namuose, kaip dažnai maudyti šunį, kaip saugiai nukirpti nagus ir kaip pasirinkti kirpyklą. Kiekvienos veislės kailio priežiūros poreikiai aprašyti šunų veislių kataloge.

Kirpimo poreikį lemia kailio tipas

Šunų kailis labai įvairus, todėl ir priežiūra skiriasi. Svarbiausia žinoti, kokio tipo kailį turi jūsų šuo:

Kailio tipas	Veislių pavyzdžiai	Priežiūra
Nuolat augantis, nešeriantis	pudelis, bišonas, ši cu, maltos bišonas, jorkšyro terjeras	kirpimas kas 4–8 savaites, šukavimas kelis kartus per savaitę
Šiurkštus (terjerų)	šnauceriai, daugelis terjerų	kirpimas arba rankinis peršiukavimas (trimingas) kelis kartus per metus
Dvigubas su tankiu poplaukiu	vokiečių aviganis, haskis, samojedas, korgis, spicai	reguliarus šukavimas, ypač šėrimosi metu; skusti nerekomenduojama
Trumpas, lygus	labradoras, biglis, bokseris, dobermanas	šukavimas guminiu šepečiu kartą per savaitę; kirpti nereikia
Ilgas, šilkinis	kokerspanielis, kavalierius karalius Čarlzas spanielis	kasdienis ar kas antros dienos šukavimas, dalinis kirpimas (ausys, letenos, pilvas)

Mišrūnų kailis dažnai būna tarpinio tipo, todėl jų priežiūrą geriausia aptarti su kirpėju ar veterinaru.

Nuolat augančio kailio šunis reikia kirpti kas 4–8 savaites

Pudelių, bišonų, maltos bišonų, ši cu, jorkšyro terjerų ir populiarių pudelių mišrūnų, pavyzdžiui, maltipu, kailis mažai šeriasi ir auga nuolat. Iškritę plaukai lieka tarp gyvųjų ir, jei kailis nešukuojamas, susivelia į kaltūnus. Kaltūnai traukia odą, po jais kaupiasi drėgmė, gali atsirasti odos uždegimų. Todėl tokius šunis reikia šukuoti kelis kartus per savaitę, o kirpti – kas 4–8 savaites. Jei kailis jau stipriai susivėlęs, dažnai vienintelė išeitis – trumpai jį nukirpti ir pradėti iš naujo.

Dėl to, kad mažai šeriasi, šios veislės kartais vadinamos „hipoalerginėmis“. Tačiau visiškai alergijos nesukeliančių šunų nėra – alergenų yra ir šunų odoje bei seilėse. Apie tai rašome šunų veislių kataloge ir 77.lt straipsnyje apie mažai šeriančias šunų veisles.

Dvigubo kailio šunų skusti nerekomenduojama

Vokiečių aviganiai, Sibiro haskiai, samojedai, korgiai, spicai ir daugelis kitų šiaurinių ir aviganių veislių turi dvigubą kailį: tankų, minkštą poplaukį ir ilgesnius, šiurkštesnius viršutinius plaukus. Poplaukis veikia kaip izoliacija – žiemą jis šildo, o vasarą padeda išlaikyti vėsą, jei yra reguliariai iššukuojamas. Viršutiniai plaukai saugo odą nuo saulės ir drėgmės. Todėl karštą vasarą tokių šunų skusti nereikėtų: nuskusta oda gali nudegti saulėje, o kai kuriems šunims kailis atauga labai lėtai, netolygiai ar pakitusios struktūros.

Vietoj skutimo dvigubo kailio šunims reikia reguliariai iššukuoti iškritusį poplaukį – ypač pavasarį ir rudenį, kai jie intensyviai šeriasi. Tam tinka specialios šukos poplaukiui. Jei kailis susivėlęs ar šuo turi odos ligą, kartais skusti tenka – tai sprendžia veterinaras.

Trumpaplaukių šunų kirpti nereikia – užtenka šukuoti

Labradorų, biglių, bokserių, dobermanų ir kitų trumpaplaukių šunų kirpti nereikia. Jiems užtenka kartą per savaitę iššukuoti kailį guminiu šepečiu ar pirštine – taip pašalinami iškritę plaukai ir masažuojama oda. Nors kailis trumpas, kai kurie trumpaplaukiai šunys, pavyzdžiui, labradorai, šeriasi gana gausiai.

Šunį pakanka maudyti kas kelias savaites ar mėnesius

Daugumai šunų nereikia dažnų maudynių – pakanka kas kelias savaites ar kas kelis mėnesius arba tada, kai šuo išsitepa. Per dažnas maudymas pašalina natūralius odos riebalus, sausina odą ir gali sukelti niežulį. Naudokite tik šunims skirtą šampūną, nes žmonių šampūnai netinka šunų odos rūgštingumui, gerai išskalaukite ir kruopščiai išdžiovinkite kailį, ypač dvigubą. Šaltuoju metų laiku maudykite kuo rečiau ir neišleiskite šlapio šuns į lauką.

Nagus reikia trumpinti, kai jie kaukši į grindis

Šunys, daug vaikštantys asfaltu, nagus nusidėvi patys, tačiau daugeliui šunų juos reikia trumpinti kas 3–6 savaites. Per ilgi nagai keičia letenos padėtį, gali skausmingai lūžti ar įaugti. Nepamirškite penktojo piršto nago kojos vidinėje pusėje – jis nesiliečia su žeme ir nesidėvi.

Kirpkite šunims skirtomis žirklėmis ar naudokite nagų šlifuoklį. Nukirpkite tik nago galiuką, kad nepažeistumėte gyvosios nago dalies su kraujagyslėmis ir nervais. Šviesiuose naguose ji matoma kaip rausva sritis, tamsiuose – nematoma, todėl juos kirpkite po truputį. Jei nagas pradeda kraujuoti, prispauskite jį ir naudokite kraujavimą stabdančius miltelius. Pratinkite šunį prie letenų lietimo nuo šuniuko amžiaus, už kantrybę apdovanodami skanėstais.

Gera kirpykla rūpinasi ne tik išvaizda, bet ir šuns savijauta

Renkantis kirpyklą verta paklausti, ar kirpėjas turi patirties su jūsų šuns veisle, kiek laiko užtrunka kirpimas ir kaip elgiamasi su išsigandusiais šunimis. Gera kirpykla švari, šunys joje nepaliekami ilgai uždaryti narvuose ar po karštomis džiovyklėmis be priežiūros. Patyręs kirpėjas, pastebėjęs odos pažeidimus, erkes, gumbus ar ausų uždegimą, praneša šeimininkui. Jaunus šunis į kirpyklą verta pradėti vesti anksti, kad jie priprastų prie procedūros.

Šukuoti šunį verta pratinti nuo šuniuko amžiaus

Dažnas šukavimas ne tik palaiko kailio tvarką, bet ir leidžia laiku pastebėti odos problemas: paraudimus, žaizdeles, gumbus, blusas ar erkes. Šuniuką prie šukavimo, letenų ir ausų lietimo pratinkite trumpais, maloniais užsiėmimais, dažnai apdovanodami skanėstais. Taip vėliau ir kirpykloje, ir pas veterinarą jis jausis ramiau. Šukavimui rinkitės įrankius pagal kailį: ilgaplaukiams – šukas ir šepetį su metaliniais dantukais, trumpaplaukiams – guminį šepetį ar pirštinę, dvigubo kailio šunims – specialias šukas poplaukiui.

Prižiūrėdami kailį, nepamirškite ir ausų: kas savaitę jas apžiūrėkite, o, jei reikia, švelniai nuvalykite specialiu ausų valikliu. Nemalonus kvapas, paraudimas, gausios išskyros ar dažnas galvos kratymas – ženklas kreiptis į veterinarą.

Kirpimo dažnumą lemia ir metų laikas: žiemą nuolat augančio kailio šunis verta kirpti kiek ilgiau, kad jiems būtų šilčiau, o vasarą – trumpiau, kad kailis mažiau veltųsi.