Šunų prieglaudos Lietuvoje: kaip rasti prieglaudą, priglausti šunį ir kuo galima padėti

Kasmet Lietuvos gyvūnų prieglaudose naujų namų laukia tūkstančiai šunų ir kačių. Dalis jų rasti gatvėje, dalis paimti iš netinkamų sąlygų, dalis atiduoti šeimininkų, kurie nebegalėjo jais rūpintis. Priglausti šunį iš prieglaudos – vienas geriausių būdų įsigyti augintinį ir kartu padėti gyvūnų gerovei. Šiame straipsnyje – kiek prieglaudų veikia Lietuvoje, kaip rasti artimiausią, kuo prieglauda skiriasi nuo sanitarinės tarnybos, kaip vyksta šuns priglaudimas ir kaip padėti prieglaudoms. Jei svarstote apie konkrečią veislę, skaitykite šunų veislių katalogą – daugelyje prieglaudų randama ir veislinių šunų.

Lietuvoje veikia apie 63 prieglaudos ir 33 laikinosios globos organizacijos

Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) svetainėje prieglaudos.lt sudarė Lietuvos gyvūnų globos įstaigų žemėlapį. 2026 m. liepos duomenimis, jame nurodytos 63 prieglaudos su fizinėmis patalpomis, 33 globos organizacijos, 7 sanitarinės tarnybos ir 5 gyvūnų gerovės organizacijos. Į sąrašą įtrauktos tik tos organizacijos, kurios turi galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimą. Žemėlapyje galima ieškoti pagal miestą ir gyvūnų rūšį – prieglaudų yra nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos iki Akmenės, Rokiškio ar Zarasų. VMVT taip pat skelbia patvirtintų gyvūnų globos namų ir gyvūnų globėjų sąrašą.

Prieglaudos, globos organizacijos ir sanitarinės tarnybos atlieka skirtingus darbus

Prieglaudos turi fizines patalpas – voljerus, aptvarus, kačių kambarius, – kuriose gyvūnai gyvena, kol suranda naujus namus. Globos organizacijos nuolatinės vietos neturi: jų globotiniai gyvena pas laikinuosius globėjus savanorius, todėl tokie šunys dažnai jau pratę prie gyvenimo namuose. Sanitarinės tarnybos dirba pagal sutartis su savivaldybėmis: gaudo bešeimininkius gyvūnus, juos karantinuoja, surenka gaišenas ir atlieka kitas sutartyje numatytas funkcijas. GGI pabrėžia, kad dauguma prieglaudų veikia savanoriškais pagrindais ir iš aukų, o valstybės finansavimą gauna tik nedidelė jų dalis.

Didžiausios prieglaudos veikia didžiuosiuose miestuose

Daugiausia prieglaudų ir globos organizacijų veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei jų apylinkėse, tačiau prieglaudų yra ir daugelyje rajonų centrų. Keletas pavyzdžių:

Organizacija	Kur veikia	Ką verta žinoti
Vilniaus gyvūnų globos namai	Vilnius	savivaldybės įmonės padalinys: surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, registruoja rastus ir dingusius gyvūnus; skelbia, kad nuo įkūrimo išgelbėjo per 10 700 gyvūnų
„SOS gyvūnai“	Keidžiai, Vilniaus r.	veikia nuo 2008 m., skelbia išgelbėjusi daugiau nei 8 000 gyvūnų ir nuolat rūpinasi daugiau nei 140 globotinių
„Lesė“	Vilnius ir Kaunas	2024 m. Vilniaus padalinys naujus namus surado 45 šunims ir 67 katėms
Nuaro fondas	Kaunas, Klaipėda, Alytus	gelbėja sunkiai sužalotus gyvūnus; 2025 m. į globą pateko 1 681 gyvūnas, 1 221 padovanotas ar grąžintas

Duomenys – organizacijų svetainėse paskelbta informacija (2026 m. spalis). Visą sąrašą pagal miestus rasite prieglaudos.lt žemėlapyje.

Vilniaus gyvūnų globos namai nurodo, kad nemokamai priima sveikus, socializuotus, dovanojimui tinkamus iki 8 metų šunis ir kates, jei jie paskiepyti, paženklinti ir įregistruoti, o iš vienišų senjorų ir neįgaliųjų gyvūnus paima nemokamai. Prieš apsilankant daugelis prieglaudų prašo iš anksto suderinti laiką telefonu.

Priglaudžiant šunį pildoma anketa, vyksta pokalbis ir pasirašoma sutartis

Prieglaudos stengiasi, kad šuo patektų į tinkamus namus ir nebūtų grąžintas. Todėl priglaudimas paprastai vyksta keliais žingsniais:

• prieglaudos svetainėje ar socialiniuose tinkluose išsirenkate šunį ir užpildote būsimo šeimininko anketą;
• atvykstate susipažinti su šunimi, dažnai – kelis kartus, kartu su visa šeima ir, jei įmanoma, su kitu savo šunimi;
• pasikalbate su prieglaudos darbuotojais ar savanoriais apie šuns būdą, sveikatą, poreikius ir savo gyvenimo sąlygas;
• pasirašote priglaudimo sutartį, kurioje dažnai numatoma pareiga tinkamai prižiūrėti šunį, jo neperleisti ir informuoti prieglaudą apie jo likimą.

Šuo dažniausiai atiduodamas paskiepytas, paženklintas mikroschema, dehelmintizuotas ir, jei jau suaugęs, sterilizuotas ar kastruotas. Gavę šunį, per veterinarą perregistruokite jį savo vardu Gyvūnų augintinių registre. Daugelis prieglaudų šunis atiduoda nemokamai arba prašo simbolinės paramos.

Prieglaudos šuniui prisitaikyti reikia laiko

Prieglaudoje gyvenęs šuo naujuose namuose dažnai pirmąsias dienas būna sutrikęs, gali mažai ėsti, slėptis ar, priešingai, būti labai neramus. Duokite jam ramią vietą, laikykitės pastovios dienotvarkės ir nesistenkite iškart supažindinti su visais giminaičiais ir draugais. Daugeliui šunų prireikia kelių savaičių ar mėnesių, kol jie visiškai atsipalaiduoja ir parodo savo tikrąjį būdą. Kantriai mokykite pagrindinių taisyklių pagyrimais – apie tai rašome straipsnyje apie šunų dresūrą. Per pirmąsias savaites aplankykite veterinarą, kad jis apžiūrėtų šunį ir aptartų skiepų bei dehelmintizacijos planą.

Jei susiduriate su elgesio sunkumais, nedelsdami kreipkitės į prieglaudą – darbuotojai dažniausiai gerai pažįsta šunį ir gali patarti, o kai kurios prieglaudos bendradarbiauja su dresuotojais.

Prieglaudoms galima padėti savanoryste, globa ir parama

Jei šuns paimti negalite, prieglaudoms padėti galima daugeliu būdų. Savanoriai vedžioja šunis, padeda tvarkyti voljerus, fotografuoja gyvūnus skelbimams, veža juos pas veterinarą. Laikinieji globėjai priima šunį į savo namus, kol jis suranda nuolatinius šeimininkus. Prieglaudoms visada reikia pašaro, guolių, antklodžių, pavadėlių ir vaistų, o finansinė parama padengia gydymo ir sterilizacijos išlaidas. Prieglaudas galima paremti ir skiriant 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio.

Radus pasiklydusį šunį pirmiausia patikrinkite mikroschemą

Radę pasiklydusį ar bešeimininkį šunį, pirmiausia pasirūpinkite jo ir savo saugumu. Bet kurioje veterinarijos klinikoje ar prieglaudoje galima nuskaityti mikroschemą – pagal ją Gyvūnų augintinių registre randamas šeimininkas. Jei šuo neženklintas, kreipkitės į savivaldybės sanitarinę tarnybą ar artimiausią prieglaudą, paskelbkite apie radinį vietos grupėse socialiniuose tinkluose. Jei matote skriaudžiamą gyvūną ar jo gyvybei gresia pavojus, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Kad jūsų šuo, pasiklydęs, greitai grįžtų namo, pasirūpinkite, kad jis būtų paženklintas, įregistruotas, o ant antkaklio būtų pakabukas su telefono numeriu.

Prieglaudoje verta pasidomėti ir suaugusiais bei senesniais šunimis

Daugelis žmonių prieglaudose ieško šuniukų, tačiau suaugę ir vyresni šunys turi savų privalumų: jų būdas jau susiformavęs, dydis aiškus, dažnas jau moka elgtis namuose ir vaikščioti su pavadėliu. Prieglaudos darbuotojai ir savanoriai paprastai gerai pažįsta savo globotinius ir gali patarti, kuris šuo tiks šeimai su vaikais, kuris – ramiam senjorui, o kuris – aktyviam bėgikui. Vyresni šunys prieglaudose laukia namų ilgiausiai, todėl jų priglaudimas ypač vertingas.