Perkant butą Klaipėdoje – įteikiamas šuo: tačiau prieglaudos nuo tokių „dovanų“ lūžta

Pasiūloje esant „užsistovėjusiam“ asortimentui, pasitelkiamos skatinimo priemonės

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka 2024 metais, kaip teigiama, pasižymi stabilumu. Kita vertus, skirtinguose regionuose pastebimos skirtingos tendencijos. 

Dar šių metų pradžioje kalbėta, jog maždaug dvejus metus nekilnojamojo turto pirkimo kainos varijuoja, o nuomos – kyla^[1]. Šiaip ar taip, pirkėjai, vadovaudamiesi savo lūkesčiais renkasi tai, kas jiems geriausia: dalis perka namus ar butus, kiti, tuo tarpu, yra linkę nuomotis. Vėlgi, nors yra teigiančių, jog statyba atpigo, faktai rodo priešingai. Oficialus Valstybės duomenų agentūros pateikiamas statybos sąnaudų indeksas nuo atskaitinių 2015 m. iki 2023 m. pabaigos išaugo 52,5 proc.

Tiesa, nors Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos 2024 metais patyrė svyravimų, pastaruoju metu pastebima mažėjimo tendencija. Vidutinės metinės palūkanų normos: 2024 m. spalio mėn. – 5,59 proc.; 2024 m. rugsėjo mėn. buvo 5,85 proc.; 2024 m. rugpjūčio mėn. – 6,16 proc. Šie duomenys rodo, kad per pastaruosius mėnesius palūkanų normos sumažėjo^[2]. Nepaisant to, dar šių metų kovo mėnesį nustatyta, kad šalyje būsto paskolų palūkanų normos yra vienos didžiausių euro zonoje. 2024 m. kovo mėn. Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos siekė 5,67 proc., tuo tarpu euro zonos vidurkis buvo 3,77 proc.

Vis dėlto, kadangi pasiūloje yra „užsistovėjusio“ asortimento, kai kurie plėtotojai projektuoja tai, ką klientai gali įpirkti – mažesnius butus. Tačiau atsiranda ir kitų skatinimo pirkti priemonių. Kartais – išties neįprastų.

Dar liepos mėnesį skelbta, esą pirminėje Klaipėdos rinkoje NT pasiūla išlieka nemaža^[3][4]. Palangoje tuo tarpu buvo pastebima tam tikra stagnacija, o Neringoje – gana aktyvūs pardavimai, siūlant brangų, bet paklausų turtą. Tačiau viena nekilnojamo turto įmonė, skatindama pirkimus, prieš maždaug savaitę skelbė akciją: pirkite būstą – gaukite „ciuciką“.

NT ekspertai Klaipėdoje įsigudrino perkantiems naujos statybos butą prie jo kaip dovaną pridėti augintinį – šuniuką, kurį pirkėjas galės pasirinkti iš veislyno^[5]. Iš tiesų, siūlomas ne sandėliukas, kuriame būtų galima laikytų dviratį ar bulves, ir ne automobilio vieta po buto langais; siūlomas šuo, šildantis naujus namus. Žinoma, jog Klaipėdoje butų kainos pastaruoju metu rodo nuosaikų augimą – 0,3 proc. lyginant su rugsėju. 2024 m. spalio mėnesį vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 743 eurus^[5]. 

Svarstoma, ar šuniukas gali tapti paskata įsigyti būstą

Žmonės kaip išmanydami didina NT patrauklumą. Tačiau tautiečiai šnabždasi, esą toks būdas skatinti pirkimą – nei adekvatus, nei sveikintinas. Jie kalbasi: „Kai negalėsite užmigti ir saujomis gersite raminamąsias tabletes, nes kredito Damoklo kardas smaugs iki negalėjimo, šuo – geriausias žmogaus draugas, prieis ir palaižys nosytę”. 

Minėtą skelbimą kritikavo nemažai tautiečių. Pastarųjų manymu, „gerovės valstybėje, nuo gerovės pirmaujančioje pagal savižudybių skaičių, linksma, nes perkant būstą galima gauti šuniuką”. Jie priduria, esą Ispanijoje – daugiau privalumų: jokio amžino lietaus, šalto vėjo, sniego ir darganos; už panašią kainą – saulėti apartamentai su baseinu, palmėmis ir vaizdu pro langą į Viduržemio jūrą arba Atlanto vandenyną.

Nepaisant to, jog Lietuvos gyventojai neretai žvalgosi būsto pajūryje, kai siekia įsigyti antrą ar trečią nekilnojamojo turto objektą, norintys įsigyti atostogų namus taip pat renkasi tarp Lietuvos pajūrio ir šiltų užsienio šalių – Ispanijos, Italijos, Maltos ar kitų Pietų Europos šalių. Tačiau nors Lietuvos pajūrio kurortuose nekilnojamąjį turtą perka įvairaus profilio pirkėjai, motyvuojami skirtingų veiksnių, svarstoma, ar šuniukas gali tapti paskata – ar veikiau vardiklis, verčiantis pasikasyti galvą ir, buitiškai tariant, skristi į kosmosą...

NT vystytojui siūloma keisti komunikaciją dovanojant dviratį arba šlepetes

Išgirdus naujieną apie NT turto įsigijimą Klaipėdoje ir dovanojamą šuniuką, imta svarstyti apie taisykles, taikomas imant augintinį iš gyvūnų prieglaudos^[6]. 

Lietuvoje iš tikrųjų egzistuoja taisyklės ir procedūros, kurios užtikrina, kad tiek gyvūnas, tiek naujas šeimininkas būtų tinkamai pasiruošę bendram gyvenimui. Šios taisyklės dažnai priklauso nuo konkrečios prieglaudos, tačiau bendros gairės paprastai apima informaciją apie gyvūną, šeimininko pasirengimo įvertinimą (kokios sąlygomis jis gyvena, kokie jo finansiniai resursai ir pan.). Prieglaudos dažnai atlieka interviu su potencialiais augintinių šeimininkais, jog įvertintų, ar žmogus gali tinkamai pasirūpinti gyvūnu. Trumpiau tariant, prieglaudos dažnai atlieka svarbų vaidmenį padedant tiek augintiniui, tiek šeimininkui prisitaikyti. 

Minėtu atveju prakalbo keletas veisėjų ir gyvūnų globos namų darbuotojų, reiškiančių nuostabą, kodėl gyvūnas tapo įrankiu skatinant NT paklausą. Jų manymu, gyvūno įsigijimas – atsakingas žingsnis. Tuo tarpu potencialūs jo šeimininkai taip pat turi būti deramai įvertinti. Pastarųjų akimis, tai – neatsakingas sprendimas, gausinantis ir taip per siūles braškančias prieglaudas. Kitaip tariant, padovanoti augintiniai labai dažnai atsiduria globos organizacijose. Todėl socialinėje erdvėje šio NT vystytojai netgi buvo raginami šį pasiūlymą atšaukti.

Tiems, kas nenorės augintinio, NT statytojas „Danės krantas“ taip pat sugalvojo kaip į save atkreipti dėmesį, siūlydamas „šuniuko dydžio“ nuolaidą būstui. Naujo projekto skelbime NT vystytojas tikino, esą būstas ir jo infrastruktūra bus pritaikyta ne tik gyventojams, bet ir jų augintiniams. 

„Danės upės pakrantėje kuriasi unikalūs namai turiningesnio gyvenimo ieškantiems. Čia atrasite ne tik jaukius ir erdvius 2–4 kambarių butus, bet ir daugybę bendruomenės erdvių. Mėgaukitės tinklinio, padelio, krepšinio bei paplūdimio teniso aikštynais, gamtos supamomis poilsio zonomis. Nepamiršime ir jūsų mylimų keturkojų – jiems įrengsime saugią ir uždarą dresavimo aikštelę“, – rašoma skelbime. 

NT vystytojas pridūrė, jog augintinis bus dovanojamas tik iš atsakingų veisėjų, registruotų Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), Lietuvos kinologų draugijoje, su gyvūno kilmės dokumentais bei pirkimo-pardavimo sutartimi. Nepaisant skelbimo atgarsio, bendrovės „Danės krantas“ vadovė Kristina Karbauskaitė-Kuleckienė tikino, kad siūlymas dovanoti augintinį kilo iš didelės meilės gyvūnams. 

Vis tik, šią akciją kai kurie iki šiol vertina skeptiškai. Jų manymu, NT vystytojui būtina keisti komunikaciją ir dovanoti ne šuniuką, o automobilį, dviratį arba šlepetes. Prie pastarųjų prisijungė ir Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ atstovai, tikinę, kad gyvūnas negali būti dovana.

„Tai ne daiktas, ne priedas prie buto, ne aksesuaras prie automobilio ar dienos užgaida. Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti gerai apgalvotas sprendimas. Būtina pagalvoti, ar bus galimybių jį išlaikyti, pamaitinti, gydyti, dirbti su gyvūnu, skirti jam laiką. Tai gyva būtybė, jaučianti ir mąstanti. Todėl toks NT pasiūlymas skamba absurdiškai. Sunku patikėti, kad normalus veisėjas sutiktų su tokia nesąmone. Rodosi, kad čia įsipainioję legalizuoti daugintojai, kurie tiesiog siekia pasipelnyti ir uždirbti iš gyvūnų pardavimo“, – komentavo globos namų atstovai, neslėpdami nusivylimo, kad žmonės vis dar vieni kitiems dovanoja augintinius. 

Gyvūnų prieglaudose gyventojų skaičius eksponentiškai auga

Gyvūnų prieglaudose gyventojų skaičius auga^[7]. Prieglaudinukų skaičius nemažėja, priešingai – keturkojų šiose įstaigose nuolat daugėja. Priežasčių būna pačių įvairiausių, tačiau dažniausiai prieglaudose, kaip skelbiama, atsiduria benamiai iš gatvių ir tie, kuriuos atveža buvę šeimininkai, šiems pajutus alergijas, išvykstant į užsienį ar tada, kai gyvūnas pabosta.

Nors dalis visuomenės mieliau renkasi gyvūną priglausti, visuomenė pasidalinusi maždaug perpus – vieni gyvūną perka, kiti – pasiima iš globos namų. Tačiau tiek prieglaudų, tiek veisėjų tikslas – surasti atsakingus šeimininkus, kurie priimtų tą gyvūną toks, koks jis yra. NT vystytojai savo tikslo, ko gero, siekia taip pat.