Siūloma pastatyti slėptuvę už buto kainą?
Ne visi išgali ir/ar nori pirkti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje ar atokiose Graikijos salose ir taip ruoštis „dienai X“, todėl kai kurie Lietuvos statytojai siūlo sprendimą – įrengti privačią slėptuvę tiesiog nuosavo namo kieme. Taigi, nepaprastosios padėties ar karo atveju, tokias slėptuves įsirengę piliečiai galės sau ramiai laukti savo namų teritorijoje ir neteks sukti galvos, kur čia saugiai pasislėpti nuo užklupusių neramių laikų. Tiesa, vienintelė sąlyga – maisto ir vandens atsargomis teks pasirūpinti patiems.
Karo grėsmė, prasidėjus karui Ukrainoje, paskatino Europą rimtai apsvarstyti ne tik kariuomenės stiprinimą, bet ir civilių saugumą. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie slėptuvių įrengimą, ypač apie galimybę tai padaryti čia pat – privačiuose namų kiemuose[1].
Lietuvoje veikiančios bendrovės siūlo gelžbetonines slėptuves, kurias galima įkasti giliai po žeme, užtikrinant apsaugą net nuo bombardavimų. Tokio tipo slėptuvės yra standartizuotos, tačiau galima jas pritaikyti pagal individualius poreikius – nuo oro tiekimo sistemų iki atsarginių energijos šaltinių, tokių kaip dyzeliniai generatoriai. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, slėptuvės patikimumas priklauso nuo gylio, o sprendimą dėl to lemia ir geologinės sąlygos bei kainos.
Tokių slėptuvių kaina Lietuvoje svyruoja nuo 60 tūkst. eurų be PVM, tačiau galutinė kaina priklauso nuo gylio ir papildomų funkcijų, kaip antrų įėjimų ar alternatyvaus oro tiekimo sistemų. Architektai taip pat pabrėžia, kad tokie statiniai būtų veiksmingi tik jei jie būtų įkasti bent pusės metro gylyje po žeme.
Tačiau, pasak ekspertų, tokios slėptuvės Lietuvoje nebus masiškai įrenginėjamos, nors nišą gali užimti ir kaip papildomos erdvės, pavyzdžiui, sandėliavimui. Jei tokios slėptuvės nėra, rekomenduojama rinktis patalpas su mažais langais ir bent dviem sienomis nuo išorės, o žemesnės vietos namuose suteikia daugiau saugumo.
Nauja niša „prastumti“ butus pusrūsyje?
Aštrėjančiai geopolitinei situacijai pradėjus diktuoti slėptuvių poreikį, o savivaldybėms garsiai kalbant, jog net ir sostinėje Vilniuje nebūtų, kur pasislėpti nuo iškilusių netikėtumų, NT skelbimų portaluose matyti ir miestų centruose parduodamų butų, įrengtų pusrūsiuose, skelbimų, o juose, žinoma, kaip privalumas nurodoma, kad tokiame būste nebus langų – taigi, esant reikalui, esą jūsų pačių namai galėtų virsti slėptuve.
Tiesa, kaina gali priversti žagtelėti – už tokio tipo būstus prašomos sumos neretai perkopia ir 55 tūkst. eurų.
O štai už kai kurias gali tekti pakloti ir standartinio buto didmiestyje kainą.
Tačiau pavyko rasti ir pigesnę alternatyvą – už beveik 42 tūkst. eurų Šiauliuose siūlomas net 168 kv. m. pastatas-slėptuvė, kurį esą galima net ir nuomotis.
Neišgalintiems pasirūpinti savimi – liūdni reikalai
Tuo tarpu sostinė Vilnius, esantis vos už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, šiuo metu neturi nė vienos slėptuvės, o miesto savivaldybė pripažįsta, kad po sovietmečio jos buvo išparduotos privačioms rankoms[2].
Dabar Vilnius esą gali pasiūlyti tik priedangas – pastatus su rūsiu, kurie nesuteikia pakankamos apsaugos nuo raketų ar bombų. Karo ekspertai ir civilinės saugos specialistai teigia, kad šios priedangos gali apsaugoti tik nuo mažesnių pavojų, tačiau tikros slėptuvės su filtravimo ir apsauga nuo sprogimų yra būtinos.
Civilinės saugos valdyba aiškina, kad slėptuvės karo atveju būtų skirtos tik įstaigoms ir kariuomenės vadavietėms, o civiliams žmonėms teks slėptis priedangose, kuriuose nėra pakankamos apsaugos nuo didelės grėsmės. Vilniaus savivaldybės atstovas Modestas Rudys teigė, kad pastatyti naujas slėptuves mieste kainuotų milijardus eurų, ir tai būtų per didelė našta tiek miestui, tiek valstybei.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, problema yra ne tik tame, kad sostinėje nėra slėptuvių, bet, 2024 m. buvo skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje apskritai egzistuoja tik apie 3 tūkstančiai priedangų, kurios gali suteikti laikinas prieglaudas tik trečdaliui gyventojų.
Taigi, likusiai daliai, karo atveju, panašu, tektų pasikliauti tik „laimingu atsitiktinumu“.
Kas nutiktų su turima būsto paskola karo atveju?
Visuomeninis transliuotojas LRT iškėlė gyventojams pastaruoju metu itin aktualų klausimą – kas gi nutiktų su turimomis būsto paskolomis, jei Lietuvoje kiltų karas? Kaip paaiškėjo, kol kas Lietuvoje veikiančios finansų ir draudimo institucijos kol kas apie blogiausią scenarijų negalvojančios ir kol kas jokių išimčių tam numatyta nėra[3].
Dabartiniai galiojantys teisės aktai nenumato išlygų dėl karinių veiksmų, todėl net jei būstas būtų sunaikintas, žmonės privalėtų ir toliau grąžinti paskolas. Karas Lietuvoje, tiek paskelbtas, tiek nepaskelbtas, neatskiria žmonių nuo jų finansinių įsipareigojimų.
Bankai ir draudimo bendrovės akcentuoja, kad nors karo metu draudimo išmokos už sunaikintą turtą greičiausiai nebūtų, kai kurie bankai siūlo papildomą būsto kredito draudimą. Šis draudimas gali apimti situacijas, kaip ligos, sužeidimai ar netekimas darbo, ir tokiais atvejais padengti dalį kredito įmokos. Tačiau karo atveju tai nepadėtų išvengti paskolos grąžinimo įsipareigojimų.
Tuo tarpu kitos šalys, pavyzdžiui, Ukraina, jau pradėjo įgyvendinti programas, padedančias kovoti su tokiomis problemomis. Europos Tarybos vystymo bankas suteikė Ukrainai 30 mln. eurų kompensacijų fondu, skirtu žmonėms, netekusiems būsto dėl karo. Lietuvoje, kol kas, panašios programos neįgyvendintos, tačiau tikimasi, kad, jei situacija blogėtų, galėtų būti priimti teisės aktai, padedantys apsaugoti paskolų gavėjų interesus.
