Paplūdimiai, kuriuose keturkojai yra laukiami
Atėjus vasarai ir stojant karštiems orams, nėra geresnio būdo atsipalaiduoti, nei keliauti prie vandens telkinio. Ežeras, upė, jūra ar karjeras – karštomis dienomis visi+os pakrantės būna nugulusios žmonėmis. Bet ką daryti, jei namuose kaitroje kamuojasi jūsų šunelis? Ar galite visur ir bet kur eiti su juo, o gal visgi nuo kai kurių pakrančių geriau susilaikyti?
Paaiškėjo, kad ne visi paplūdimiai Lietuvoje yra draugiški keturkojams, o tiksliau būtų pasakyti – yra vos keli, kuriuose atsivedę šunį nesulauksite kreivų žvilgsnių ar net grasinimo iškviesti kokias nors tarnybas.
Portalas „Draugiški gyvūnams“ skelbia, kad Lietuvoje yra vos aštuoni paplūdimiai, kuriuose galima maudytis ir degintis ar linksmintis kartu su šunimis.
Prie jūros tokių paplūdimių daugiausia: tai šunų paplūdimys Šventojoje, Smiltynės gyvūnų paplūdimys, esantis prie pietinio molo, už moterų pliažo, pirmosios Melnragės gyvūnų paplūdimys, kuris yra prie šiaurinio molo bei po viena paplūdimį Palangoje (300 metrų paplūdimio zona nustatyta Nemirsetoje, apie 8 km nuo Palangos centro. Iš Palangos važiuoti reikia Klaipėdos plentu iki Nemirsetos autobusų stotelės. Už 50 metrų posūkis į dešinę (laikytis dešinės) iki automobilių stovėjimo aikštelės) ir Nidoje.
Kaune su augintiniais galima maudytis Kauno marių antrajame paplūdimyje, Vilniuje – gyvūnų paplūdimyje M. K. Čiurlionio gatvėje prie Vingio teniso kortų. Taip pat vienas paplūdimys gyvūnams yra Marijampolėje prie Šešupės už Marijampolės futbolo centro.
Kai kurie gyvūnų paplūdimiai nuvilia
Tiesa, ne visi paplūdimiai yra tokie, kokių norėtų keturkojų augintojai. Štai Vilniaus gyvūnų paplūdimiu žmonės labai nusivylę.
„Net negalima pavadinti paplūdimiu. Savivaldybė jo neprižiūri. Nėra jokios infrastruktūros. Žmogui nėra net kur atsigulti. Aplink šiukšlės“, – rašo Ingrida.
„Labai gaila, kad iš tiek daug paplūdimių su gyvūnais galima lankytis tik šiame. Ta prasme absurdiška… Nuvykus į paplūdimį tikėjausi, kad galėsiu ir pasideginti ir šunelis turės kur palakstyti, ir vandeny galėsim paplaukioti… tačiau ta vieta tikrai nepritaikyta žmogui… gyvūnui gal įbristi ir nieko, tačiau žmogui pailsėti ar degintis aukštoje žolėje tarp erkių, šiukšlių ir žvyro, ribotoje erdvėje tikrai nei smagu, nei jauku…“, – antrina Rimantė.
Palangos poilsiautojai savo ruožtu piktinasi, kad paplūdimys su augintiniais yra labai toli, o ir atvažiuoti iki jo ir ramiai poilsiauti nesigauna, nes mažai vietų automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Su šunimis Palangoje priima net prabangiausi viešbučiai, kavinės, o pliažas su gyvūnais velnias žino kur. Pėsčiomis nueiti be šansų. Su automobiliu nuvažiavus parkuotis nėra kur“, – guodėsi Saulius.
Jam antrino ir Ieva, kuri rašė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje telpa vos keli automobiliai, galima automobilį statyti vienoje kelio pusėje, tačiau atvykus per pietus – ji visa jau užpildyta, pasistatai kitoje – bauda. Taip pat guodėsi, kad ten nėra tualeto[1].
Ne visi džiaugiasi šuniška draugija paplūdimyje
Nors ir kaip smarkiai mylite savo augintinį, atvykę su juo į pliažą, kuris nepritaikytas gyvūnams, gaite sulaukti negailestingų žvilgsnių, kritikos ir raginimų šunį išsivesti. Štai kauniečių pamėgtame Lampėdžio ežere gyvūnai nelaukiami, tačiau dažnas vis tiek ten atsiveža savo šunis.
Tuo nepatenkinti kiti paplūdimio lankytojai.
„Ar taisyklės nedraudžia vandens telkiniuose, kur maudosi gausybė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų, maudyti šunis? Nors apie augintinius negaliu pasakyti nieko blogo, tačiau Lampėdžių ežere jokios kontrolės nėra“, – net spaudoje skundėsi kaunietė Augustė. Moteris atkreipė dėmesį, kad šioje kauniečių pamėgtoje vietovėje be antsnukių laksto tiek maži, tiek dideli šunys.
Tuo tarpu savivaldybė teigia, kad nors su augintiniais ten ir neleidžiama, jei augintiniai neagresyvūs, veikiausiai niekas ir neatvažiuos jų vaikyti. Savivaldybės vadovai tikisi supratingumo ir sveiko proto.
„Žinoma, tikrai niekas iš paplūdimių nevaikys žmonių su augintiniais ir šeimininkams baudų neskirs. Kauniečių prašome supratingumo, gerbti kitus žmones ir jų erdvę. Paplūdimiuose šunys tikrai neturėtų „nardyti“ tarp kitų poilsiautojų, šeimininkai turėtų pasirūpinti jų priežiūra. Augintiniai turėtų nekelti nepatogumų aplinkiniams“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis[2].
Mažesniuose miestuose augintiniai maudymvietėse nelaukiami
Nors mažesniuose miestuose, rodosi, žmonės turėtų būti arčiau gamtos, tačiau dažniausiai juose nėra nei vieno paplūdimio, kuriame būtų galima poilsiauti su keturkoju.
Štai Lietuvos centre įsikūrusiuose Kėdainiuose savo keturkojus maudyti galima tik namie ar nuosavame prūdelyje.
„Diena po dienos matau, kaip žmonės be perstojo vedasi šunis į maudyklas. Jie šlapinasi ant to paties smėlio, kur žaidžia vaikai. Sunku tai matyti, ypač dėl pačių mažiausių, kurie to smėlio gali ir paragauti. Maža to, tokiose vietose kaip karjeras, vanduo yra beveik stovintis“, – spaudai sakė kėdainietė Joana.
Ji pridūrė, kad negalima žinoti, ar į maudymvietę atvestas šuo yra paskiepytas, nukirmintas, ar juo tinkamai rūpinamasi. „Galų gale yra draudimas vestis šunis į maudyklas. Juk gyvūnai, kaip bepažiūrėsi, platina parazitines ligas. Nesinori veltis į konfliktus, bet labai norisi sustabdyti šitą situaciją. Jei jau yra draudimas, tai galbūt policija galėtų padaryti porą reidų su perspėjimais ir baudomis. Tada gal visuomenė išmokų, kad maudyklose vieta žmonėms, o ne šuniukams, o įstatymus ir galiojančias tvarkas reikia gerbti“, – svarstė Joana.
Ir iš tiesų, net ir norint padaryti paplūdimį, kuriame būtų galima lankytis su šuniuku, jis turėtų būti gerokai atokiau nuo paplūdimio, skirto žmonėms.
„Pagal maudyklų ir paplūdimių higienos normas gyvūnai neturi būti ten, kur poilsiauja žmonės. Jei jau yra poreikis ir galimybės, augintiniams gali būti išskirtos paplūdimio zonos. Tačiau bendrai su kitais žmonėmis jie negali nei maudytis, nei apskritai būti ten. Mes juk nežinome, gal šalia esantis poilsiautojas alergiškas šunims? O gal kiti tiesiog šunų bijo? Juk maudosi ir maži vaikai, kurie gali bijoti šunų, gali jaustis nejaukiai tokiame paplūdimyje. Gali pats šuo imti elgtis agresyviai, kažką sužaloti – tokiame karštyje visko gali nutikti net ir švelniausiam šuniukui. Maža to, keturkojai gali smėlį užteršti, o paskui mes ieškome priežasčių, kodėl po apsilankymo maudymvietėje atsiranda kažkokie bėrimai, niežuliai ir pan.“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vedėja Danguolė Avižiuvienė[3].
