Tyrėjai sukūrė algoritmą, kuris padės celiakijos diagnozę gauti greičiau
Dirbtinis intelektas (DI) gali pagreitinti celiakijos diagnozavimą, teigia moksliniai tyrimai. Celiakija tai autoimuninė liga, paveikianti beveik 700 000 žmonių vien Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslios diagnozės nustatymas gali užtrukti ir kelis metus[1].
Ligą sukelia glitimo, randamo kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, vartojimas. Tai daugiau nei tik alergija glitimui. Ligos simptomai apima pilvo spazmus, viduriavimą, odos bėrimus, svorio kritimą, nuovargį ir anemiją. Negydoma celiakija gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip mitybos trūkumai, osteoporozė, anemija, nevaisingumas, padidėjusi tam tikrų vėžio formų ir kitų autoimuninių ligų rizika.
Šiuo metu dauguma suaugusiųjų diagnozuojami per kraujo tyrimą, kuriuo nustatomi antikūnai, po kurio atliekama dvylikapirštės žarnos biopsija. Patologai tada tikrina biopsijos mėginį, ieškodami pažeidimų smulkiuosiuose žarnyno gaureliuose, kurie padeda įsisavinti maistines medžiagas.
Kembridžo universiteto mokslininkai sukūrė DI įrankį, galintį pagreitinti diagnozės nustatymą ir atlaisvinti patologų laiką sudėtingesniems atvejams. Algoritmas buvo išbandytas naudojant daugiau nei 4 000 vaizdų, gautų iš penkių skirtingų ligoninių, pasitelkiant penkis skirtingus skanavimo įrenginius iš keturių skirtingų bendrovių.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „New England Journal of Medicine AI“, parodė, kad algoritmas diagnozuojant celiakiją buvo toks pat efektyvus kaip fizinis patologas, tačiau veikė žymiai greičiau.
Dirbtinis intelektas padeda automatizuoti biopsijos vaizdų peržiūros procesą
Elizabeth Soilleux, Kembridžo universiteto patologijos profesorė ir tyrimo bendraautorė, teigė: „Tikslios diagnozės patvirtinimas gali užtrukti daug metų, o esant dideliam spaudimui sveikatos apsaugos sistemoms, šie vėlavimai greičiausiai tęsis. DI gali paspartinti šį procesą, leisdamas pacientams greičiau gauti diagnozę ir sumažindamas laukimo sąrašų apkrovą.“
Pasak tyrimo bendraautorio dr. Floriano Jaeckle, patologui vienos biopsijos analizei prireikia 5–10 minučių, tuo tarpu DI modelis celiakiją gali diagnozuoti akimirksniu, per mažiau nei minutę po biopsijos nuskenavimo[2].
„Dvylikapirštės žarnos biopsijos, ypač celiakijos tyrimai, dažnai atidedamos patologų sąrašuose, nes jos nelaikomos tokiomis rimtomis kaip, pavyzdžiui, galimi vėžio atvejai. Dėl to pacientai laukia savaites ar net mėnesius, kol sužino, ar serga celiakija. Su DI rezultatai galėtų būti gaunami beveik iš karto, todėl laukimo sąrašų nebeliktų“, pridūrė jis.
Tyrimą finansavo „Coeliac UK“, „Innovate UK“, Kembridžo duomenimis grindžiamų atradimų centras ir Nacionalinis sveikatos ir priežiūros tyrimų institutas. Karališkojo patologų koledžo prezidentas dr. Bernie Croal pažymėjo, kad naujasis DI įrankis „gali radikaliai pakeisti celiakijos diagnozavimą, pagreitindamas procesą, gerindamas pacientų sveikatą ir trumpindamas laukimo sąrašus“.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad norint DI visiškai integruoti į sveikatos patikrinimų sistemą, reikės investicijų į skaitmeninę patologiją, tarpusavyje suderintas IT sistemas ir patologų mokymus.
Celiakija gali slėptis: simptomai dažnai ignoruojami arba siejami su kitais dalykais
Apie 1 iš 100 žmonių serga celiakija, patirdami simptomus dėl glitimo vartojimo. Diagnozė atliekama analizuojant žarnyno biopsijas, tačiau šis procesas gali būti ilgas ir ne visada duoda aiškų rezultatą.
Pasak 80-metės Liz Cox, gyvenančios su celiakija, greitesnis diagnozės nustatymas yra itin svarbus[3]: „Viskas, kas pagreitina sistemos darbą, turi būti gerai, nes kai jums diagnozuojama liga ir žinote, kad negalite vartoti glitimo, žinote, ką daryti.“ DI ne tik pagreitintų šį procesą, bet ir sumažintų spaudimą sveikatos apsaugos ištekliams, kartu pasiūlydamas sprendimus besivystančioms šalims, kur trūksta specialistų patologų.
Celiakija yra autoimuninė liga, kurią sukelia glitimo netoleravimas. Nors daugeliui žmonių celiakija asocijuojasi su akivaizdžiais virškinimo sutrikimais, tokiais kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ar skausmas, pasitaiko ir daug subtilesnių, paslėptų simptomų, kurie gali likti nepastebėti ilgą laiką.
Šie simptomai gali pasireikšti ne tik virškinimo sistemoje, bet ir kitose kūno dalyse, todėl liga dažnai lieka nediagnozuota, kol neatsiranda rimtesnių komplikacijų. Pavyzdžiui, lėtinis nuovargis, sąnarių skausmas, odos bėrimai (pvz., herpetiforminis dermatitas) ar net neurologiniai požymiai, tokie kaip galvos svaigimas ir migrena, gali būti susiję su celiakija.
Moterims gali pasireikšti nereguliarus menstruacinis ciklas ar nevaisingumas, o vaikams net ir augimo sulėtėjimas. Kaip identifikuoti, kada šie simptomai gali signalizuoti problemą? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į simptomų dažnumą ir jų ryšį su maistu, ypač turinčiu glitimo.
Jei jaučiate nepaaiškinamą silpnumą, anemiją (dėl geležies trūkumo), kaulų trapumą ar nuotaikų svyravimus, kurie nepraeina keičiant gyvenimo būdą, tai gali būti ženklas, kad verta pasitikrinti. Svarbu stebėti, ar simptomai pagerėja pašalinus glitimą iš mitybos. Ankstyvas problemos nustatymas yra itin svarbus, nes negydoma celiakija gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip osteoporozė, mitybos trūkumai ar net padidėjusi tam tikrų vėžio formų rizika.
