Galimybių pasas teisinamas moksliškai neįrodytais ir nepagrįstais argumentais
Sveikatos teisės instituto (STI) mokslininkai Konstituciniam Teismui (KT) pateikė pagrįstus atlikto mokslinio tyrimo, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti galimybių paso mokslinį teisėtumą ir poveikį, rezultatus. Juose nurodoma, kad 2021-2022 metais plačiai visuomenėje taikytas galimybių pasas ne tik nesukūrė saugios atmosferos, bet galimai ir dar labiau galėjo paskatinti infekcijos proveržį, kai pasiskiepiję nuo COVID-19 asmenys ir toliau sėkmingai galėjo platinti užkratą.
Instituto direktorius, farmakologas Rimas Jankūnas aiškino, kad savo rašte KT pabrėžė, kad galimybių paso idėja grindžiama klaidingais įsitikinimais neva skiepai apsaugo nuo užsikrėtimo ir užkrėtimo koronavirusu[3]. Vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 taip pat nebuvo tirtas atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metu ir informacija, pateikta vakcinų registracijoje naudojamuose dokumentuose esą buvo prieinama galimybių paso įvedimo metu.
Galimybių paso nauda visiškai nepagrindžiama, mat atlikti tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius tiek paskiepytiems, tiek nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria, o STI mokslininkų įsitikinimu, buvo netinkamai atliktas ir galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas.
Klaidingas ir teiginys, neva šis skaitmeninis sertifikatas padėjęs įveikti delta atmainą, mat, pasak R. Jankūno, delta banga baigėsi visose šalyse – net ir tose, kurios neturėjo įsivedusios galimybių paso.
Skaitmeninio sertifikato taikymas gali net padidinti mirtingumą
Savo pateiktose išvadose mokslininkai nurodo, kad nėra ir mokslinio pagrindo teigti, kad šis skaitmeninis sertifikatas sumažino gyventojų mirtingumą, o tą parodo ir galimybių paso įvedimo laikotarpiu Lietuvos muštas antirekordas, kai pirmavome pagal perteklinių mirčių skaičių Baltijos šalyse[3].
Anot R. Jankūno, hipotezei, kad galimybių pasas galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo didėjimo, patvirtinti reikėtų tolimesnio tyrimo, tačiau jau dabar esą galima įvardyti kelias priežastis, kuriomis ši pandemijos valdymo priemonė galėjo reikšmingai prisidėti prie jo didėjimo: tai galimybės galimybių pasą turintiems asmenims nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės lankytis viešuose susibūrimuose, ko negalėjo daryti šio sertifikato neturintys ir simptomų nejaučiantys asmenys.
Galimybių pasas, pasak STI vadovo, suteikė ir perdėtą saugumo jausmą jį turintiems asmenims, kada žmonėms buvo įskiepyta klaidinga nuomonė, jog jeigu šie naudojasi šiuo dokumentu, tai gali nebesilaikyti jokių atsargumo priemonių siekiant neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų COVID-19 virusu.
Laiške Konstituciniam Teismui mokslininkai taip pat nurodė, kad galimybių paso reguliavimas galėjo prisidėti ir prie ilgesnių eilių pas sveikatos priežiūros specialistus, kas taipogi galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo.
Šiame laiške taip pat pateikiama ir nepriklausomų ekspertų tarybai dėl COVID-19 valdymo priklausiusio eksperto dr. Mariaus Striogos išsakyta frazė, kad galimybių pasas yra „politinė priemonė spaudimui daryti, sukurti diskomfortą <…> ji savo tikslų gal ir nepasiekia, bet iš desperacijos daroma dalinai <…> ir nelabai į didžiausią tikslinę grupę veikia. <…> Jis nepasiekia savo. <…>“[3]
STI palygino perteklinį mirtingumą skirtingą COVID-19 politiką taikiusiose valstybėse
Praėjusią savaitę STI paskelbė kvapą gniaužiančius duomenis, dar labiau priartinančius prie minties, kad galimybių pasas sukūrė tik priešingą efektą nei norėta.
Praėjusį pirmadienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu STI mokslininkams pristačius tyrimą apie galimybių paso poveikį buvo pateikta lyginamoji statistika valstybių, kurios taikė šią priemonę ir jos netaikiusių.
Štai galimybių pasą įvedusioje Lietuvoje buvo fiksuotas 2 063 perteklinių mirčių skaičius, Latvijoje – 1 953, Estijoje – 1 068, Suomijoje – 466 ir Danijoje fiksuotos 369 perteklinės mirtys.
Tuo tarpu šalys, kuriose nebuvo taikomos prievartos priemonės kovoje su koronavirusu, galėjo kiek lengviau atsikvėpti. Lenkijoje buvo fiksuotos 1395 perteklinės mirtys, Norvegijoje – 358 ir Švedijoje – 222.
Tačiau nepaisydama skandalingų duomenų, Sveikatos apsaugos ministerija panašu, tik numojo ranka ir pareiškė, kad vertinti pandemijos metu taikytų priemonių efektyvumo neskubanti, neva pirmiausiai turi pasibaigti postkovidinis laikotarpis.
Primename, kad tas pats Konstitucinis Teismas beveik prieš metus nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo nagrinėjimo, argumentuodamas, kad kadangi Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su šiuo dokumentu susiję ribojimai, nagrinėti nebeegzistuojantį reguliavimą esą būtų beprasmiška[4].
