Indų alpinistas oru išgabentas iš kalnų po trijų dienų, šeima laukia jo pilno atsigavimo
Per siaubingą incidentą Indijos alpinistas Anurag Maloo sugebėjo išgyventi dešimtoje aukščiausioje pasaulio viršūnėje. 34 metų vyras, kurio būklė šiuo metu vis dar yra kritinė, stulbinantį atstumą, beveik 1000 pėdų, nukrito į plyšį, skrodžiant Anapurnos kalną, esantį Nepale. Jis sveiksta prižiūrimas medikų, nors atgabenus jį į ligoninę buvo mažai vilčių, kad keliautojas atsigaus[1].
Dabar jau sveikstantis ir laipsniškai jėgas atgaunantis keliautojas šioje keblioje situacijoje ištvėrė tris dienas ir naktis, kol jį vos gyvą rado gelbėtojai rado prisirišusį. Žinią apie A. Maloo kritimą ir vėlesnį išgelbėjimą, įvykusį balandžio pabaigoje, patvirtino jo šeimos atstovas. Nelaimingas incidentas įvyko dideliame, maždaug 19 600 pėdų aukštyje. Spauda savo pranešime taip pat pabrėžė, kad A. Maloo dingo tokiomis pavojingomis aplinkybėmis pirmadienį, o jau ketvirtadienį jis buvo išgelbėtas.
Gelbėjimo operaciją, sugrąžinusią keliautoją nuo tikros mirties slenksčio, atliko ekspertų komanda, kurią sudarė keli šerpai ir lenkų alpinistas Adamas Bieleckis. Remiantis pirmaisiais spaudos pranešimais, komanda jį surado maždaug 984 pėdų gylyje nuo plyšio, prie Trečiosios stovyklos, kur jis nukrito.
Nepaisant dabartinės, vis gerėjančios būsenos, faktas, kad jis liko gyvas po tokio pavojingo išbandymo, yra tiesiog stebuklingas. Prieš A. Maloo išgelbėjimą kitas jo brolis Aashishas inicijavo peticiją internete. Peticija buvo siekiama paraginti Indijos ir Nepalo vyriausybes išplėsti jo brolio paieškos pastangas.
Didelės ambicijos, pamirštant apie siaubingą riziką, veda į nuotykius
Pavojingoje kelionėje alpinistas atsidūrė ne šiaip sau. Jis turėjo ambicingą misiją – atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslus. Jo planas apėmė įkopimą į visus 14 kalnų, iškilusių virš 26 246 pėdų, taip pat užkariauti aukščiausias visų septynių žemynų viršūnes. Nepaisant to, kad Annapurna yra svarbi jo misijos dalis, viršukalnė yra žinoma dėl savo didelės rizikos, sniego lavinų aplinkos[2].
Šis nedėkingas ir šiurpinantis faktas buvo tragiškai įrodytas, kai tą pačią savaitę Ketvirtojoje stovykloje gyvybę prarado žinomas airių alpinistas Noelis Hanna. Be to, kitai Indijos alpinistei Baljeet Kaur ir jos komandai taip pat reikėjo gelbėjimosi nuo viršukalnės šiai susirgus. Tai nėra lengvai įveikiama kelionė ir dažnai girdima apie nelaimes tokiose ekspedicijose.
Pavasaris, pažymėtas alpinizmo sezono pradžia Nepale, visame pasaulyje pritraukia ekstremalių sportininkų ir nuotykių trokštančių turistų, kurie siekia įveikti vienus sudėtingiausių kalnų visame pasaulyje. Tačiau šių užsiėmimų pavojingumą įrodė neseniai įvykęs incidentas kai trys šerpai, kuriems buvo pavesta padėti alpinistams jų užduotyse, dingo įkritę į plyšį ant Everesto kalno.
Himalajai, kalnų grandinė, besidriekianti per penkias Azijos šalis, yra vienas kvapą gniaužiančių, tačiau pavojingiausių kraštovaizdžių Žemėje. Himalajai, žinomi dėl iškilusių viršūnių, įskaitant aukščiausią pasaulyje Everesto kalną, yra vieta, kuri pritraukia įspūdžių, dvasingumo ieškotojus ir gamtos mylėtojus iš viso pasaulio. Tačiau kelionė per šiuos didingus kalnus kupina iššūkių ir pavojų. Suprasti šiuos pavojus yra labai svarbu kiekvienam keliautojui, ketinančiam leistis į šią negailestingą, bet didingą vietovę.
Kalnų viršūnėse ir gūdžioje gamtoje tykantys pavojai
Bene labiausiai žinomas Himalajų pavojus yra didelio aukščio liga, dar žinoma kaip ūminė kalnų liga (AMS). Tai gali įvykti, kai keliautojai per greitai kyla į didelį aukštį, kur deguonies lygis yra žymiai mažesnis. Simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, dusulys ir miego sutrikimas. Jei nepaisoma, AMS gali progresuoti iki didelio aukščio smegenų edemos (HACE) arba didelio aukščio plaučių edemos (HAPE), kurios yra pavojingos gyvybei.
Himalajų orai garsėja savo nenuspėjamumu. Keliautojai vieną akimirką gali atsidurti po giedru dangumi, o kitą jau smarkios sniego audros apsuptyje. Tam tikrais sezonais dažnai pasitaiko lavinų ir nuošliaužų, kurios gali užblokuoti maršrutus, sutrikdyti keliones, o blogiausiu atveju atsiranda aukų. Be to, naktį temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio, todėl gali kilti hipotermijos ar nušalimo pavojus.
Sudėtingas relfejas meta dar daugiau iššūkių keliaujantiems. Atšiaurus ir sudėtingas Himalajų reljefas yra dar vienas didelis pavojus. Klastingi takai, statūs šlaitai, siauri kalnagūbriai ir gilūs plyšiai yra įprastas dalykas. Paprastas klaidingas žingsnis gali sukelti sunkių sužalojimų ar net mirtį. Be to, takais gali būti sudėtingesnis važiavimas sniego ar lietaus sąlygomis, todėl padidėja paslydimo ir kritimo rizika.
Himalajuose gyvena įvairi laukinė gamta, kurios taip pat gali kelti pavojų žmonėms. Pavyzdžiui, susidūrimas su snieginiu leopardu ar Himalajų ruduoju lokiu gali būti pražūtingas. Be to, yra mažesnių būtybių, tokių kaip erkės ir dėlės, kurios sukelia sveikatos problemų, ypač jei keliautojai nėra tinkamai pasirengę.
