Stebinantys ir net juokingi dirbtinio intelekto suklydimai

Dirbtinis intelektas dar nėra tobulas

DI reiškia dirbtinį intelektą. Tai informatikos mokslo ir technologijų šaka, kuri užsiima mašinų ar programinės įrangos, galinčios atlikti užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto, pavyzdžiui, suprasti natūralią kalbą, atpažinti vaizdus, priimti sprendimus ir mokytis iš patirties, kūrimu. Yra įvairių dirbtinio intelekto tipų, įskaitant taisyklėmis pagrįstas sistemas, ekspertines sistemas ir mašininį mokymąsi^[1].

Mašininis mokymasis, kuris yra dirbtinio intelekto porūšis, yra metodas, kuriuo kompiuteriai mokomi mokytis iš duomenų, jų aiškiai neprogramuojant. Yra įvairių mašininio mokymosi tipų. Dirbtinis intelektas naudojamas įvairiose srityse – nuo savaeigių automobilių ir kalbos atpažinimo iki sveikatos priežiūros ir finansų, tekstų rašymo, bendravimo, nuotraukų kūrimo.

DI gali padidinti daugelio pramonės šakų efektyvumą ir tikslumą, tačiau taip pat kelia etinių ir socialinių problemų. Naudojant dirbtinį intelektą galima padaryti keletą klaidų, dėl kurių sistema gali tapti mažiau naudinga. Jei problema, kurią bandoma išspręsti dirbtiniu intelektu, nėra tinkamai apibrėžta, sistema gali nesugebėti pateikti tikslių ar naudingų rezultatų.

Dirbtinio intelekto sistemoms reikia kokybiškų, tinkamų ir pakankamų duomenų, iš kurių jos galėtų mokytis. Jei duomenys nėra reprezentatyvūs arba yra prastos kokybės, tai turės neigiamos įtakos sistemos veikimui ir DI turės mažiau naudos vartotojui.

Norint pagerinti dirbtinio intelekto sistemų veikimą, dažnai reikia jas tiksliai sureguliuoti. Tai gali apimti modelio architektūros koregavimą, pirminio duomenų apdorojimo etapų keitimą arba hiperparametrų koregavimą. Dirbtinio intelekto sistemos turėtų būti kruopščiai išbandytos, kad būtų užtikrinta, jog jos veikia taip, kaip numatyta, ir kad būtų galima nustatyti bet kokias problemas, kurias gali tekti spręsti.

Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi į visas mūsų pasaulio sritis - nuo verslo, švietimo, valdžios iki mūsų namų. Nors dirbtinio intelekto atsiradimas daugeliu atžvilgių padarė gyvenimą efektyvesnį, jis nėra apsaugotas nuo kartais pasitaikančių klaidų. Žmonės nėra tobuli, kaip ir mašinos.

Nors dirbtinis intelektas skirtas mūsų problemoms spręsti, kartais jis sukuria naujų. Naudojantis tokiais įrankiais sukuriamos netikros istorijos, keičiami faktai ir skleidžiama dezinformacija. Tačiau kartais tokios klaidos ir DI nesėkmės būna tikrai juokingos ir sukkuria komiškas situacijas.

„Amazon Alexa“ pradeda vakarėlį, kuris baigiasi su policija

Pasirodo, „Amazon“ dirbtinio intelekto asistentas „Alexa“ mėgsta vakarėlius. Tiesą sakant, vienas įrenginys taip smarkiai linksminosi, kad ramybės pareikalauti atvyko policija. Vieną naktį Hamburgo Vokietijoje gyventojui Oliveriui Haberstrohui išėjus iš namų, jo „Alexa“ atsitiktinai pradėjo garsiai groti muziką.

1.50 val. nakties pasibeldus į duris ir paskambinus į O. Haberstroho namus, niekas neatsiliepė, kaimynai iškvietė policiją, kad ši nutrauktų vakarėlį. Policininkai atvyko į iškvietimo vietą ir išlaužė O. Haberstroh namų duris, kad patektų į vidų. Atjungė „Alexa“ ir tada įrengė naują spyną.

Namų šeimininkas nieko nežinojo apie šį, o po kelių valandų parvykęs namo, nebegalėjo patekti vidun, nes nebeveikė jo raktai. Vyrui teko vykti į policijos nuovadą, atsiimti naujus raktus ir apmokėti gana didelę spynų meistro sąskaitą.

TV laida priverčia „Alexa“ įrenginius pirkti lėlių namelius

Su tokiais balsu valdomais prietaisais kaip „Alexa“ iš technologijų milžinės „Amazon“, žmonės turi būti itin atsargūs. Ypač kai kalba eina apie fone skambantį televizorių ar pokalbius.

Šių metų pradžioje šešiametė mergaitė Brooke Neitzel per „Amazon“ užsisakė 170 JAV dolerių kainuojantį lėlių namelį ir keturis kilogramus sausainių. Ji tiesiog paprašė „Alexa“ šių produktų. Brooke mama Megan, gavusi patvirtinimą apie neseniai įsigytus pirkinius, iš karto suprato, kas nutiko. Ji lėlių namelį padovanojo vietinei ligoninei, o virtualų asistentą papildė tėvų kontrolės priemonėmis.

Apie šią istoriją pranešė San Diego naujienų kanalas CW6 per kasdienę rytinę laidą. Kai žinių vedėjas pasakė stebuklingąją frazę, kurią buvo sakiusi lėlių namelį užsakiusi mergaitė, ji iššaukė „Alexa“ reakcijas žiūrovų namuose. Įrenginiai taip pat buvo paleisti ir užsakė lėlių namelius, nors ir nežinoma, kiek įrenginių iš viso įvykdė tokius užsakymus. Bet kuriuo atveju, „Alexa“ bandymas pirkti yra dažnas nusiskundimas.

Robotas pasų tikrintojas – rasistas

Naujosios Zelandijos vidaus reikalų departamentas atmetė 22 metų azijiečių kilmės vyro Richardo Lee prašymą pratęsti paso galiojimą, nes jo programinė įranga teigė, kad nuotraukoje jo akys yra užmerktos. Taip buvo nuspręsta, kad nuotrauka netinkama ir prašymas neužpildytas reikiamai.

Veido atpažinimo programinė įranga atmetė R. Lee nuotrauką, todėl pilietis turėjo susisiekti su departamentu, kad galėtų pasikalbėti su žmogumi ir gauti naujo paso patvirtinimą.

Pasirodo, toks atvejis nėra neįprastas. Beveik 20 proc. pateiktų pasų nuotraukų atmetama dėl programinės įrangos klaidų.

„Alexa“ vietoj vaikiškos dainelės groja pornografiją

Atrodo, kad vaikams labai smagu naudotis balsu valdomais asistentais. Kartais net kiek per daug smagu. Kai vienas mažametis paprašė šeimos „Alexa“ įrenginio groti jo mėgstamą dainą, asistentas išgirdo ką kita. Atsakydama į prašymą „Alexa“ patvirtino prašymą paleisti pornografijos stotį su įrašu „Karšta mergina mėgėja, mergina seksuali“.

Įrenginys toliau vardijo nešvankius terminus iki buvo sustabdytas. Incidentas taip pat buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Tai, ką tėvai greičiausiai manė esant smagiu ir įsimintinu namų vaizdo įrašu, tai virto virusiniu įrašu internete.

Tariamai vaikams draugiškas robotas „išprotėjo“ ir sužalojo berniuką

Kinijos „Hi-Tech“ mugėje Šenžene robotas, vardu „Xiao Pang“ arba „Chubby“ užpuolė stendą ir sužeidė berniuką. Po to, kai „Xiao Pang“ kelis kartus trenkėsi į stendą ir po erdvę pasklido stiklo šukės, berniukas patyrė pjautinių žaizdų ir greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę^[2].

Laimei, žala buvo minimali, nukentėjusiajam buvo padarytos kelios siūlės. Kita vertus, robotas, kuris yra sukurtas bendrauti su vaikais nuo 4 iki 12 metų ir rodyti veido emocijas savo ekrane, po incidento atrodė susiraukęs, pranešė liudininkai.

Robotai teisėjauja grožio konkurse

Grožio konkursai – nuo nesąžiningos praktikos iki spaudimo jaunoms konkurso dalyvėms – dažnai sulaukia visuomenės dėmesio. Norėdamas kovoti su bloga reputacija, tarptautinis grožio konkursas „Beauty.AI“ surengė internetinį grožio konkursą, kuriame teisėjavo dirbtinio intelekto mašina.

Tai buvo ar vienas DI roboto rasizmo incidentas. Mašinos algoritmas turėjo ištirti veido simetriją ir nustatyti raukšles bei dėmeles, kad būtų galima rasti labiausiai žmogiškąjį grožį įkūnijančias konkurso dalyves.

Algoritmas aiškiai neteikė pirmenybės tamsiaodėms moterims ir jų grožiui. Savo nuotraukas pateikė šeši tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio šalių, o vėliau buvo paskelbtos 44 nugalėtojos, iš kurių tik viena buvo tamsios odos.

„Microsoft “ pokalbių robotas tapo antifeministiniu ir prohitlerišku

Panašu, kad rasizmas yra dirbtinio intelekto problema. Prie to dar prisideda ir antifeminizmas bei antisemitizmas.

2016 metų kovą technologijų kompanija pristatė savo dirbtinio intelekto „Twitter“ pokalbių robotą „Tay“. Eksperimentuodamas įrenginys turėjo bendrauti su žmonėmis ir tapti tuo protingesniu, kuo daugiau įsitraukia ir bendrauja.

Žmonės pradėjo rašyti robotui grubias, rasistines ir netinkamas pastabas. Mokydamasis iš pokalbių, jis pats pradėjo vartoti tokią kalbą. Per kelias valandas jis virto įžeidinėjančiu, vulgariu, Hitlerį palaikančiu vartotoju, kai kuriais atvejais feminizmą vadindamas kultu arba vėžiu.

Mažos raiškos vaizdus „Google Brain“ paverčia pikselių monstrais

Siekdama pagerinti pikseliuotas mažos raiškos nuotraukas, įrankis „Google Brain“ kai kuriais atvejais jas pavertė pabaisomis, panašiomis į žmonių atvaizdus. „Google Brain“ yra didelis žingsnis į priekį, palyginti su ankstesnėmis pastangomis padaryti neryškias nuotraukas aiškiomis.

Naudojant neuroninius tinklus, naujoji technologija palygina mažos raiškos vaizdą su didelės raiškos nuotraukomis, esančiomis duomenų bazėje. Tuomet, remdamasi didesnės raiškos nuotraukose esančiomis spalvomis ir detalėmis, ji numato, kur reikia patalpinti tam tikras spalvas ir detales. Tai pradžia, tačiau kai kurie rezultatai buvo gana siaubingi ir yra kur tobulėti.

Robotui nepavyksta įstoti į koledžą

Žmonės dažnai baiminasi, kad robotai ilgainiui taps protingesni už žmones ir užvaldys pasaulį^[3]. Kad nuramintumėte savo mintis, pagalvokite apie tai, kad egzistuoja toks robotas, kuris net negalėjo įstoti į koledžą.

2011 m. tyrėjų komanda pradėjo kurti robotą, pavadintą „Todai Robot“, kurį ketino priimti į konkurencingą Japonijos Tokijo universitetą. 2015 m. laikęs Japonijos stojamąjį egzaminą į nacionalinius universitetus, robotas nesugebėjo surinkti pakankamai aukšto balo, kad būtų priimtas į koledžą.

Po metų robotas bandė dar kartą ir vėl surinko per mažai balų – iš tiesų, per dvejus metus robotas mažai patobulėjo. 2016 m. lapkritį mokslininkai galutinai nutraukė projektą ir bandymus padaryti iš roboto universiteto studentą.