Sraiges lietuviai tempia į supirkimo punktus, tačiau valgyti šio delikateso vis dar neįpranta

Prognozuoja prastą sraigių rinkimų sezoną

Sraigių supirkimo sezonas prasidėjo gegužės pradžioje, tačiau sraigiautojų darbus stabdo vyraujantys sausi orai. Delikatesu laikomus šliužus leidžiama rinkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1-os, kuomet sraigės pradeda dėti kiaušinius, tačiau supirkėjai teigia, kad nepalankios oro sąlygos gero sezono sraigiautojams nežada.

Sraigių rinkimas – dažnam tuo užsiimančiam – tai papildomas pragyvenimo šaltinis. Skaičiuojama, kad per dieną sraigiautojai gali užsidirbti ne vieną dešimtį eurų. Tiesa, darbo sezonas trunka labai neilgai – vos du mėnesius.

Anksčiau žmonės galėjo būti įdarbinami valyti, perrinkti, rūšiuoti vynuogines sraiges tik pagal darbo sutartį. Tuo tarpu dabar gyventojai jau gali supaprastintu būdu pasididinti savo pajamas atsižvelgdami į savo užimtumą ir norus – gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos dabar jau gali būti teikiamos pagal paslaugų kvitą^[1].

Supirkėjai už sraigių kilogramą šiemet moka nuo 70 centų iki euro, o perdirbėjai – iki 1,15 euro

Viena iš įmonių, kuri superka sraiges – Vilniuje įsikūrusi UAB „Gudukas“, Lietuvos ir Europos rinkai tiekianti vynuogines sraiges ir jų produktus. Ji per sezoną superka ir apdoroja apie 800 tonų sraigių.

Įmonei vadovaujantis Arvydas Liutkus sako, kad pirmosios sraigės pabunda gana anksti, tačiau tai nereiškia, kad tuomet jau ir prasideda sraigių rinkimo sezonas.

„Šiemet masinis sraigių rinkimas prasidėjo bent dešimčia dienų anksčiau nei įprastai ankstesniais metais. Tačiau tuose Lietuvos regionuose, kur mažiau lyja, sraigių rinkimas vyksta vangiai“, – kalbėjo UAB „Gudukas“ vadovas.

Anot pašnekovo, gamybai paruoštų sraigių rinka Lietuvoje yra maža, mat sraigių vartojimo tradicijų mūsų šalyje nėra. Sraiges užsisako restoranai, gaminantys gurmaniškus patiekalus ar pavieniai pirkėjai, tačiau tokių klientų Lietuvoje nėra daug.

Didžiausia dalis sraigių iš Lietuvos keliauja ant prancūzų stalo Burgundijos regione, kur nusistovėjusios gilios patiekalų iš sraigių vartojimo tradicijos.

A. Liutkaus pastebėjimu, šiemet, kaip ir kasmet, aktyviausiu sraigių tiekėju išlieka Utenos regionas. „Utenos kraštuose gilios sraigių rinkimo tradicijos. Tik, žinoma, reikia palankaus oro – šilumos, drėgmės, ir, kad žolė nebūtų aukšta. Tuo tarpu Žemaitijos kraštas pasyvesnis. Sraigių rinkimas tai ne tik proga pabūti gamtoje, bet ir geras būdas užsidirbti“, – mintimis dalijosi UAB „Gudukas“ vadovas.

Supirkėjai teigia, kad sraigių supirkimo kainas lemia įvairūs kriterijai, o atlygį už darbą turi užsidirbti kelios grandys darbuotojų – supirkėjai, tiekėjai, darbo organizatoriai ir pan.

Vis tik Lietuvoje veikiančiuose sraigių supirkimo punktuose kainos ženkliai svyruoja. Kai kuriuose punktuose už kilogramą vynuoginių sraigių supirkėjai rinkėjams šiemet moka nuo 70 centų iki 1 euro, o perdirbėjai – iki 1,15 euro^[2].

Utenoje už kilogramą sraigių supirkėjai moka dar mažiau – 50-60 centų

Tuo tarpu Utenoje sraigių supirkimo kainos yra gerokai mažesnės. Čia veikiantys supirkimo punktai sraigiautojams siūlo tik apie pusę euro už kilogramą.

Vaikutėnų kaime (Utenos r.) sraiges superkanti Vida Korsakienė rinkėjams už pristatytą sraigių kiekį nuo 30 iki 50 kilogramų moka po 55 centus už kilogramą, pristačiusiems virš 50 kilogramų, už kilogramą moka 60 centų. Tuo tarpu pristatant iki 30 kilogramų sraigių, siūloma kaina už kilogramą yra atitinkamai mažesnė.

Utenos miesto pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje esančios supirktuvės šeimininkė Genė tikino jokios konkurencijos nejaučianti, mat per daugelį metų nuolatiniais tapę klientai kaskart pas ją sugrįžta. Šiemet už sraigių kilogramą šioje supirktuvėje mokama 50 centų ir ši kaina nesikeičia priklausomai nuo pristatyto sraigių kiekio.

„Kartais vaikai atbėga ir vos kelias sraiges maišelyje atneša. Aš priimu ir nedidelį kiekį, juk vaikams tai vis savas uždirbtas pinigėlis“, – atviravo uteniškė.

Sraigės yra saugoma rūšis, todėl galioja tam tikros jų rinkimo ir pardavimo taisyklės

Tačiau sraigių rinkėjai turėtų žinoti ir nepamiršti, kad vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, todėl galioja tam tikros jų rinkimo ir pardavimo taisyklės.
Pagal Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisykles, Lietuvoje šių sraigių išteklius draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Fiziniams asmenims (rinkėjams) ir juridiniams asmenims (supirkėjams) leidžiama rinkti ir supirkti sraiges nuo vynuoginių sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos.

Leidžiama rinkti vynuogines sraiges, kai jų skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Prieš superkant privalu sraiges išrūšiuoti supirkimo vietoje. Supirkėjai jas turi išrūšiuoti pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių vynuoginių sraigių, nei leidžiama. Per vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpį juridiniai asmenys prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) apie supirkimo vietas.

Už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos fiziniams asmenims gresia baudos nuo 60 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 110 iki 600 šimtų eurų ^[1].

Kaip teisingai išvirti ir paruošti sraiges?

Biologų teigimu, sraigės natūralioje gamtoje išgyvena apie dešimt metų, o vasarėjant jų mėsa tampa jau nebe tokia vertinga. Nors patiekalai iš sraigių tarp lietuvių nėra populiarūs, tačiau pasidomėkime, ką gi vis tik galima pagaminti iš šių mielų žeme šliaužiojančių padarėlių.

Anot gurmaniškų patiekalų mėgėjų, pirmiausiai vynuoginės sraigės turi būti nuplaunamos ir iš karto dedamos į verdantį vandenį. Virti jas reikia be jokios druskos ir rūgšties. Galima įdėti tik prieskoninių žolelių ir geriausia būtų naudoti jų stiebus. Labai tinka krapų ir petražolių, čiobrelių, gelsvės stiebai.

Šviežioms pavasarinėms ir sausros metu surinktoms sraigėms virti pakanka valandos laiko. Prisiėdusias pavasarines sraiges virti patariama ilgiau – apie pusantros valandos. Verdant svarbu pauostyti vandenį, jei jis atsiduoda pernykščiais lapais, vandenį būtina pakeisti. 

Druską reikia dėti tik virimo pabaigoje.

Išvirusias sraiges reikia nupilti ir dar šiltas išdoroti. Paėmus švarų pagaliuką reikia ištraukti virtos sraigės kojelę. Atskirai sudėti išvalytas kojeles, švarius kiautelius ir kiautelius su nuplyšusiomis žarnelėmis bei žarnas. 
Ištraukus žarnas, jas nuo kojelės reikia nutraukti pirštais. Kiauteliai gali būti dar praplaunami ir pavartomi inde, kad išbėgtų vanduo. Na, o tuomet jau kojeles be kiautelių galima panaudoti daugybei patiekalų: paštetams, troškiniams, užkandžiams, salotoms ir pan. 

Klasikinis vynuoginių sraigių receptas

Pasirodo, patiems pasigaminti klasikinį patiekalą – vynuogines sraiges kiauteliuose – nėra jau taip sudėtinga.

Ingredientai:

40 vynuoginių sraigių kojelių, 
40 kiautelių,
150 g sviesto,
50 g šviežių petražolių,
20 g džiovintų krapų,
70 g česnako stiebų,
šaukštelio druskos, žiupsnelio juodųjų pipirų.
Kambaryje pašildytą sviestą reikia sumaišyti su smulkiai supjaustytomis petražolėmis, krapais, česnaku, druska ir pipirais. 

Į kiautelį dėti truputį sviesto mišinio, įstumti kojelę arba dvi, tada vėl uždaryti kiautelį sviesto mišiniu.
Taip įdarytas sraiges galima laikyti šaldiklyje ir naudoti greitam atšildymui. Šildyti paruoštas sraiges patariama orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, iki 15 minučių. Taip pat jas galima šildyti keptuvėje ant mažos ugnies.

Prancūzai paruoštas sraiges patiekia specialiose lėkštutėse su duobelėmis kiauteliams. Dažniausiai sraigės valgomos su balta duona, o duonos riekelės krašteliu išdažomas lėkštutėje išsiliejęs sviestas. Prie šio gurmaniško patiekalo taip pat tinka patiekti ir apvirtų šparagų lazdeles^[3].