Lietuvos ūkininkų šiais metais laukia nemalonios permainos
Ilgus metus Lietuvos pasididžiavimu buvęs žemės ūkio sektorius dabar yra naikinamas, o Lietuvos ūkininkai tapo politikų ir valdininkų taikiniu. Nuo šių metų pradžios šalyje pradėta taikyti ALNSIS – automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema, kuri, pagal Nacionalinę Mokėjimo Agentūrą (NMA) turėtų tikrinti ūkininkų auginamus pasėlius, žemės dangą ir pan.
Tačiau ūkininkai jau spėjo pastebėti, kad dabartinė sistema tikrins visus, nors sistemos patikimumas yra siekiantis tik 98 proc. Manoma, kad likę ūkininkai bus automatiškai priskirti pažeidėjų kategorijai ir turės patys įrodyti, kad yra apkaltinti be priežasties, o dėl visko kalta yra tik netikslinga sistema.
Tokia neteisybe besipiktinantys ūkininkai pastebi ir tai, kad praėjusiais 2022 m. pagal planines patikras NMA patikrino Europos Sąjungos (ES) mastais pernelyg mažą ūkininkų skaičių.
Sutapimas ar ne, tačiau ES pareiškus pretenzijas, jau šiais metais pasirinkta tikrinti visus pareiškėjus, nors viešai ir yra deklaruojama, kad nauji reikalavimai esą įvedami siekiant ūkininkams sumažinti administracinę naštą.
Nauja automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema sistema kenks, o ne padės
Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) NMA yra apibūdinama kaip patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones (KPP) ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, naudojant palydovinius duomenis[1].
Skelbiama, kad tokia monitoringo sistema leidžia skirti daugiau paramos tikriesiems ūkininkams, padeda mažinti NMA apsilankymus ūkiuose, o nesąžiningi pareiškėjai yra atgrasyti nuo netinkamų plotų deklaravimo. Pagal sistemą NMA specialistai gali tikrinti auginamus pasėlius, žemės dangą, pūdymo įdirbimą, ar pievos šienautos, suartos, ar žemė apleista, ir kitus atvejus visuose deklaruotuose paramai gauti pagal KPP ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose.
Vis dėlto, sutapimas ar ne, bet pradėjus plačiau taikyti šią sistemą, Lietuvos ūkininkai 2022 m. vangiau nei įprastai dalyvavo ūkio modernizavimo projektuose ir neišnaudojo maždaug trečdalio tam numatytų paramos lėšų.
Pati NMA tikina, kad mažėjo ir patikrų skaičius: 2021 m. patikrų buvo daugiau, nes kai kurios jų neatliktos pandemijos laikotarpiu dėl karantino; tačiau kalbant apie plotinių paramos priemonių patikras, jų procentas nuo 8,3 proc. 2018 m. krito iki 3 proc. 2021 m.
Nurodymas atėjo iš ES viršūnių, bet vietoj reikalaujamų patikrinti 5 procentų dabar jau tikrins visus
Kaip teigia NMA vyresnysis patarėjas Jonas Pupius, Europos Komisijos (EK) auditas Lietuvai atsiuntė pastabą, kad plotinių paramos priemonių patikrų skaičius turi siekti 5 proc. Dėl to, pernai patikrų skaičius Lietuvoje buvo padidintas iki 5,9 proc. (6 967), bet vis tiek patikrų buvo 26 proc. mažiau negu 2019 metais (9 432)[2].
Galbūt būtent dėl to nuo šių metų pradžios visuotinai imta taikyta ALNSIS, kuri automatiškai patikrins visus. Žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus teigimu, dėl naujos tvarkos šalies ūkininkai taps situacijos įkaitais[3].
„Sakoma, kad sistemos patikimumas 98 proc. Aš tuo netikiu, manau, ženkliai mažesnis patikimumas, nes nuganymą fiksuoja kaip pažeidimą, neatpažįsta nuganymo fakto, taip pat yra kitų niuansų su ekologiniais ūkiais.Tarkim 98 proc. sistemos patikimumas, tai konstatuojant faktą, kad planinę patikrą turės visi pareiškėjai, tai tie 2 proc. arba 2 374 pareiškėjų, dėl sistemos netikslumo (nepatikimumo) tampa automatiškai pažeidėjais. Jie tampa sistemos įkaitais, kur pagal dabartines taisykles jiems reikės įrodyti savo nekaltumą fotografuojant laukus naudojantis „NMA agro“ programėle, tiksliai pagal numatytą laukų fotografavimo instrukciją“, – sako M. Petkevičius[4].
M. Petkevičius pabrėžia, kad dėl tokios tvarkos su milžiniškais, bereikalingais sunkumais susidurs ne kas kitas, bet būtent ūkininkai, kurie dabar turės pateikinėti savo ūkių nuotraukas, o vyresnio amžiaus ūkininkai bus priversti įsigyti mobiliuosius, išmaniuosius įrenginius, naudotis internetu, įgyti kompiuterinio raštingumo žinių.
„Šie reikalavimai visiškai prieštarauja Žemės ūkio ministerijos deklaruojamai siekiamybei ūkininkaujantiems mažinti administracinę naštą“, – sako M. Petkevičius
Ūkiams nykstant, valdžia nededa beveik jokių pastangų, kad šie procesai būtų sustabdyti
Dabar įsigaliojusi tvarka gali prisidėti prie dar spartesnių ūkių skaičiaus šalyje mažėjimo. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje ūkių skaičius jau aibę metų stabiliai mažėja, ūkių skaičius mažėja ir visoje Europoje.
Lietuvoje 2020 m. birželio 1 d. veikė 132,1 tūkst. ūkių. Palyginti su 2010 m., ūkių skaičius Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo 34 proc. Labiausiai ūkių skaičius krito Tauragės ir Utenos apskrityse, o 2019 m. ūkių skaičius mažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus.
Ūkiams nykstant, valdžia nededa beveik jokių pastangų, kad šie procesai būtų sustabdyti.
„Jeigu žemės ūkio, kaimo vystymo politika išliks tokia pati, po 5 metų skaičiai bus baisesni – prarasime dar 30 proc. ūkių. Dabar Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai yra skiriami ne tam, kad kaimas būtų gyvas, o tam, kad jo neliktų. Kuo daugiau pinigų duoda, tuo mažiau kaimo lieka. Visos politinės tendencijos į tai suka. Žemės ūkis gauna milijardus eurų kaimo vystymui, pavadintam kaimo plėtra, bet kaimas nesivysto, nes tie pinigai ateina vienam ūkiui iš viso kaimo. Tad tik jis ir gali plėstis. Visas dėmesys skiriamas industrinių ūkių plėtrai, o argumentai, kad jei ne jie, galime pritrūkti grūdų, duonos ar kitų maisto produktų, yra nesąmonė. Tikrai nepritrūksime“, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus[5].
