Dar vienas nepavykęs erdvėlaivio paleidimas: „SpaceX“ sprogimas virš Bahamų
„SpaceX“ erdvėlaivis Starship ketvirtadienį sprogo praėjus vos kelioms minutėms po starto iš Teksaso. Deja tai jau antroji nesėkminga Elono Musko marsaeigių raketų programos misija šiais metais.
Bandomasis skrydis buvo skirtas maketiniams palydovams dislokuoti, tačiau baigėsi dar viena bendrovės ambicingiausio kosminio projekto nesėkme. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip „Starship“ skrydžio viduryje nutrūkus ryšiui, netoli Pietų Floridos ir Bahamų salų dangumi skrieja ugninės nuolaužos.
Tiesioginėje „SpaceX“ misijos transliacijoje užfiksuotas momentas, kai raketa tapo nevaldoma, o prieš bendrovei prarandant ryšį su transporto priemone išsijungė keli varikliai.
Nesėkmė įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai kitas „Starship“ bandomasis skrydis taip pat baigėsi sprogimu. Šios viena po kitos įvykusios nesėkmės kelia nerimą, nes jos įvyko ankstyvuosiuose misijos etapuose, kuriuos „SpaceX“ sėkmingai užbaigė per ankstesnius paleidimus.
„SpaceX“ programa Starship yra pagrindinė Elono Musko vizijos, pagal kurią žmonija taps daugialype rūšimi, gyvenančia Marse, dalis. Ši naujausia nesėkmė yra dar viena didelė kliūtis projektui. E. Muskas tikisi sukurti raketą, galinčią iškelti didelius palydovinius krovinius ir gabenti žmones į Mėnulį ir Marsą.
403 pėdų (123 metrų) raketų sistema „Starship“ buvo paleista 18.30 val. ET (23.00 val. GMT) iš „SpaceX“ gamyklos Boka Čikoje, Teksase. Raketa nešėja „Super Heavy“ sėkmingai grįžo į žemę, kaip planuota, tačiau po kelių minučių viršutinė pakopa prarado valdymą ir buvo sunaikinta kosmose.
„Deja, taip nutiko ir praėjusį kartą, todėl dabar turime šiek tiek praktikos“, tiesioginės transliacijos metu pastebėjo SpaceX atstovas Danas Huotas.
Raketos nuolaužos renkamos, kontroliuojami ir kiti skrydžiai, kol bendrovė pateiks ataskaitą
Raketa neturėjo astronautų, o „SpaceX“ netrukus po sprogimo nutraukė tiesioginę transliaciją, nepateikdama jokios informacijos apie tai, kur gali nukristi nuolaužos. „SpaceX“ internete patvirtino, kad Starship patyrė „greitą neplanuotą išmontavimą“, dėl kurio buvo prarastas ryšys su transporto priemone.
Bendrovė nurodė, kad jos komanda bendradarbiauja su saugos pareigūnais ir analizuos skrydžio duomenis, kad nustatytų gedimo priežastį. Nepaisant nesėkmės, „SpaceX“ pabrėžė, kad kiekvienas bandymas suteikia vertingų pamokų, ir sakė: „Sėkmė ateina iš to, ko išmokstame, o šiandienos skrydis padės pagerinti Starship patikimumą.“
Nuolaužoms pasklidus po dalį Karibų jūros regiono, Federalinė aviacijos administracija (FAA) trumpam sustabdė komercinius skrydžius Majamio, Fort Loderdeilo, Palm Bičo ir Orlando oro uostuose dėl susirūpinimo dėl „kosminių raketų paleidimo nuolaužų“.
Taip pat pranešta apie skrydžių nukreipimą netoli Terkso ir Kaikoso salų. Po to FAA pradėjo nelaimingo atsitikimo tyrimą, reikalaudama, kad „SpaceX“ nustatytų gedimo priežastį ir gautų reguliavimo institucijų patvirtinimą, kad „Starship“ galėtų vėl skraidyti.
Dar vienas nepavykęs bandymas: ar pavyks pasimokyti iš nesėkmių?
Ankstesnė „Starship“ nesėkmė sausio mėn. taip pat baigėsi sprogimu praėjus aštuonioms minutėms po skrydžio, kuris išbarstė nuolaužas virš Karibų jūros salų. Šis incidentas įvyko dėl gaisro, kilusio prie laivo skystojo deguonies bako. Po tyrimo FAA laikinai nutraukė skrydžius ir pareikalavo, kad „SpaceX“ atliktų konstrukcijos pakeitimus, įskaitant degalų linijų ir temperatūros kontrolės modifikacijas.
Dabar „SpaceX“ patiria vis didesnį spaudimą spręsti šias problemas prieš pradedant įgyvendinti ambicingus kosminių skrydžių planus. Sukurta kaip galingiausia kada nors sukurta raketa, „Starship“ turėtų būti visiškai daugkartinio naudojimo, galinti gabenti didelius krovinius ir įgulas, skirtas misijoms į tolimąjį kosmosą.
NASA taip pat pasirinko „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo aparatą programai „Artemis“, kuria siekiama į Mėnulį sugrąžinti astronautus. Tačiau šią programą kamuoja techninės nesėkmės ir nuolatinės nesėkmės, o tai rodo, kaip sunku pasiekti plataus užmojo E. Musko tikslus.
Prieš naujausią sprogimą virš Bahamų salų keli „Starship“ prototipai patyrė dramatiškų nesėkmių per bandomuosius skrydžius. 2023 m. balandį pirmasis pilno masto „Starship“ ir „Super Heavy“ raketos paleidimas baigėsi katastrofa, kai raketa nesugebėjo atsiskirti, todėl praėjus vos keturioms minutėms po starto buvo duota savęs sunaikinimo komanda. Intensyvus paleidimas taip pat apgadino „SpaceX“ paleidimo aikštelę, išbarstydamas nuolaužas už kelių kilometrų.
Per antrąjį bandomąjį skrydį 2023 m. lapkritį raketos nešėja sėkmingai atsiskyrė, tačiau „Starship“ prarado kontrolę ir sprogo nepasiekusi orbitos. Dėl kiekvienos nesėkmės kelis mėnesius buvo atliekami tyrimai ir tikslinama konstrukcija, o tai atitolino E. Musko tikslą pasiekti įprastus „Starship“ paleidimus.
Nepaisant šių sunkumų, „SpaceX“ tęsė agresyvius bandymus, tobulindama variklio veikimą, skrydžio valdymo ir šiluminės apsaugos sistemas. Bendrovė tiki, kad greitas tobulinimas ir dažni paleidimai yra raktas į techninių problemų sprendimą.
Tačiau pastarojo meto nesėkmės kelia susirūpinimą dėl to, ar „SpaceX“ sugebės laikytis trumpo kūrimo grafiko, ypač atsižvelgiant į tai, kad NASA misija „Artemis III“, kurios metu „Starship“ bus naudojamas nusileidimui Mėnulyje, planuojama ne anksčiau kaip 2026 m.
Kadangi „Starship“ ir toliau susiduria su kliūtimis, plačioji kosmoso bendruomenė atidžiai stebi situaciją. E. Muskas jau seniai pareiškė, kad sėkminga misija į Marsą priklauso nuo to, ar „Starship“ taps visiškai veikiančia ir pigia transporto sistema. Tačiau kol „SpaceX“ nesugebės pademonstruoti nuoseklių ir patikimų skrydžių, ši vizija lieka nepasiekiama.
