Sode gausu ir pagalbininkų, ir kenkėjų – neapsigaukite

Ne visi sodo gyventojai yra pavojingi augalams

Sodas ir daržas yra neatsiejamas ir nuo gyvių, kuriuos išvydę ne visada džiaugiamės. Ne paslaptis, kad mūsų žemėje gali įsikurti įvairios vabzdžių ir šliužų rūšys, kurios iš tiesų kenkia augalams. Dalis jų yra invazinės ir gana sunkiai išnaikinamos, tad pastangų kovai su jomis reikia tikrai nemažai. Vis gi, neretai yra pernelyg skubama kiekvieną vabzdį nurašyti kaip pavojų mūsų augalams arba daržovėms.

Juk ne visi vabalai ar kiti gyviai yra kenkėjiški, kai kurie jų, net priešingai, yra tikri daržo pagalbininkai. Ekspertai pabrėžia, kad toks skirstymas į naudingus ir kenkėjiškus, iš tiesų yra tik sąlyginis. Visiškai kenksmingų vabzdžių nėra^[1]. O kai kurie vabzdžiai iš tiesų yra tikri pagalbininkai, nors mums ir atrodo it kenkėjai. Jie sutrumpina ekosistemos ciklą ir tokiu būdu skatina augalų augimą.

Pavasariui įsibėgėjant ir ne vienam sodininkui jau mėgaujantis sugrįžimu į daržus, būtina žinoti, kuriuos vabzdžius ar šliužus naikinti derėtų, o su kuriais kovoti ne tik neverta, bet ir nepatariama.

Rūpestis atsiperka: sodo geradariams įkurkite namus

Kai kuriuos mūsų daržuose arba soduose augančius augalus itin mėgsta ne mums kenkėjiški atrodantys vabzdžiai, bet ir gerieji vabalai, tad jiems įrengiami net nameliai.

Ekologai pataria, kad tokios buveinės turėtų būti statomos ne bet kur, tačiau tam tikroje vietoje ir laiku. Geriausias laikotarpis yra ankstyvas pavasaris, ypač kovas arba pirma balandžio pusė. Namelius įrenginėti galima ir rudenį, nes jose vabzdžiai gali ir žiemoti.

Tačiau kokie gi tie draugiški sodo vabzdžiai? Galbūt vieni nustebs, o kiti pritariamai sulinksės galva, tačiau ryškiaspalvės boružės yra būtent tie vabzdžiai, kuriems neretai klijuojama kenkėjiškų etiketė, nors tai nėra visiška tiesa.

Boružė tikrai yra grobuoniškas vabalas, kuriuo rūšių visame pasaulyje priskaičiuojama nei daug, nei mažai: apie 4000. Tiesa, Lietuvoje jų aptinkama žymiai mažiau, tik apie 50 skirtingų rūšių.

Jeigu savo darže auginate prieskonines daržoves, pavyzdžiui, krapus, pankolius, ar net vaistažoles, tikėtina, kad boružės jus aplanko dažnai. Šie vabalai yra ir kraujažolių, pienių gerbėjai.

Vis tik, naikinti šių mielų skraiduolių neskubėkite: juk boružės minta erkėmis, blakėmis, vikšrais, o šie gyviai yra ne tik tikri kenkėjai mūsų augalams, bet ir mums patiems. Tad gerai pagalvokite, galbūt draugystė su boružėmis padės išvengti žymiai daugiau nemalonumų galinčio sukelti erkės įkandimo^[2].

Jeigu galite pasigirti nemenku žemės sklypu, kurio nemažą dalį užima žaliuojanti pieva, tikėtina, kad esate ne kartą pastebėję ir žygius – judrius, nedidelius, juodus ar rudus vabalus. Lietuvoje jų ypač daug, priskaičiuojama apie 340 rūšių.

Jie minta burnočiais, dobilais, todėl dažniausiai ir įsikuria nemenkuose žemės plotuose. Vis tik, duoda jie ir daug ko gero: žygiai sudoroja ir dirvos kenkėjus, pavyzdžiui, įvairius šliužus, vikšrus, kolorado vabalus. Tad jei norite užsiauginti sveikų, skanių bulvių, su žygiais nekovokite, o atsidėkodami, jie padės jums įveikti kolorado vabalus.

Nors ir priskiriami prie kenkėjiškų, tačiau kartu ir naudingi gali būti minkštvabaliai. Šie vabalai dažniausiai pastebimi gėlynų apsuptyje, nes minta jie žiedų nektaru.

Naudinga žinoti tai, kad kartais jie neatsisako paragauti ir kitų vabzdžių, pavyzdžiui, tikrų kenkėjų amarų ar vikšrų. Vis dėlto, su minkštvabaliais elkitės atsargiai. Jie taip pat minta ir geraisiais vabzdžiais, o užsukę į jūsų sodą sudoros ne tik niekam tikusį amarą, bet ir jūsų katžoles ar hortenzijas.

Norint gražaus sodo reikia kantrybės ir rūpesčio

Žinoma, užsiimant sodininkyste, patarimai neretai ir lieka tik patarimais. Dažnai prižiūrimame darže arba išpuoselėtame sode aptikus vieną ar kitą šliužą arba vabalą, galima nusivilti ir padėtį bandyti skubiai ištaisyti cheminiu jų išnaikinimu.

Tačiau taip galima pakišti koją sau, o ir gamtą geriau bandyti prisijaukinti bei išnaudoti ją savo naudai. Be to, juk vabzdžiai ir vabalai yra svarbūs bendrai ekosistemai, tad turėtume mokėti kaip su jais susigyventi.

Neretai ir patys sodininkai bei daržininkai rekomenduoja neskubėti, ragina pirmiausia patiems atkreipti dėmesį į savo augaliją, skirti jų priežiūrai pakankamai dėmesio bei meilės.

O nuo tikrai nepageidaujamų ir kenkėjiškų gyvių apsisaugoti gali padėti periodiškas augalų rūšių ir veislių peržiūrėjimas, natūralių kenkėjų priešų gausinimas, ištraukų ar nuovirų naudojimas, o kai kuriais atvejais ir sintetinių herbicidų, fungicidų, insekticidų bei kitų pesticidų atsisakymas^[3].