Socialiniai tinklai šiandien: platformų, valiutos ir naudotojų elgsenos tendencijos bei pokyčiai

Vienos socialinės žiniasklaidos platformos dar tik kyla, o kitos jau praranda savo populiarumą

Socialiniai tinklai šiandien tapo daugelio žmonių neatsiejama kasdienybės dalimi. Juose pateikiamų naujienų srauto peržiūra daugumai yra ir pirmasis, ir paskutinis dienos „darbas“, tad nėra ko stebėtis, kad socialiniai tinklai, sėkmingai konkuruodami su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, jau atlieka ne tik informacijos pateikimo ir dalijimosi ja funkciją, bet yra ir daugelio įmonių reklamos bei marketingo įrankis, o taip pat ir vienas iš pagrindinių pirkėjų srauto generatorių. Vienos socialinių tinklų platformos dar tik kuriasi, kitos kyla į aukštumas žaibišku greičiu, bet jau yra ir tokių, kurios praranda savo populiarumą.

Vienos iš tokių, kurių sėkmės laikas jau eina į pabaigą – „Instagram“ ir „Facebook“. Šiems socialiniams tinklams išlaikyti naudotojus ir neleisti jiems galutinai persikelti į kitas platformas padeda tik naujų tendencijų kopijavimas nuo tokių vis labiau populiarėjančių platformų kaip, pavyzdžiui, „TikTok“.

Štai „Facebook“ įdiegė trumpų vaizdo įrašų funkciją „Reels“, kuri realiai yra ne kas kita kaip bandymas kopijuoti išpopuliarėjusį „TikTok“.

Tačiau yra daugybė nusiskundimų ir pokyčių, su kuriais susiduria šie tinklai. Štai „Instagram“ susidūrė su naudotojų susirūpinimu dėl algoritmo pakeitimų, dėl kurių įprastas turinys nerodomas aplikacijos sklaidos kanale^[2].

Konkreti šių pakeitimų problema susijusi su „Reels“ ir vaizdo įrašų turinio, istorijų stūmimu vietoj įprastų nuotraukų įrašų. Žmonės paskelbė savo nuomonę apie šią ir kitas platformas.

Atrodo, kad „TikTok“ panašus turinys yra sėkmingesnis ir labiau pasiekiamas socialinėje žiniasklaidoje, tačiau, kaip jau minėta, ne visi žmonės tuo patenkinti, kai kalba eina apie „Instagram“, „Facebook“ ar ir kitas programas.

„Meta“ prarado beveik 4 mlrd. dolerių

Taigi, nepaisant net ir kopijuojamų naujausių metodų, socialinės žiniasklaidos senbuvėms išlikti ir konkuruoti su naujomis platformomis nėra paprasta.

Pasirodo, net ir „Facebook“ pradėtas „Meta“ eksperimentas, kai 2021 m. „Facebook“ pakeitė prekės ženklą į „Meta“ ir šis ėmė vis daugiau dėmesio skirti skaitmeninio ir fizinio pasaulio sugretinimui per virtualiąją realybę, gali būti ne itin sėkmingas[ref-1].

Apie tai byloja trečiojo ketvirčio „Meta“ finansiniai duomenys. Juos paviešinus paaiškėjo, kad vien per trečiąjį šių metų ketvirtį „Meta“ prarado beveik 4 mlrd. dolerių, tad daugelis jos akcininkų yra nepatenkinti pernelyg didelėmis investicijomis į „metaverse“ technologiją.

Finansinių rezultatų ataskaitoje matydami tokį ženklų nuosmukį, akcininkai jau pateikė laišką generaliniam „Meta“ direktoriui, kuriame įvardijo „metaverse“ investicijas kaip per dideles ir keliančias siaubą.

„TikTok“ gali tapti svarbiausiu rinkodaros socialiniu tinklu

O kol „Meta“ skaičiuoja nuostolius, spėjama, kad „TikTok“ gali tapti svarbiausiu rinkodaros socialiniu tinklu, nes jis kone kasdien tampa vis populiaresnis. Pavyzdžiui, vien 2021 metais „TikTok“ vartotojų skaičius padaugėjo net 45 proc. lyginant su 2020 metais.

Tačiau gali būti, kad daugiau sąveikos sulauks ir kiti mažesni socialiniai tinklai, kurie nėra tokie prisotinti reklamomis kaip „Facebook“ ar „Instagram“.

Kadangi mažesnėse ir ne taip seniai atsiradusiose socialinės žiniasklaidos platformose vykdoma vis daugiau pardavimų, manoma, kad naudotojai gali daugiau lėšų išleisti būtent jose.

Nuo seno – prie naujo: senbuvės gali tapti net ir virtualiomis mirusiųjų „kapinėmis“

Be to, socialinės žiniasklaidos senbuvės, pavyzdžiui, „Facebook“ susiduria ir su kitokiomis rimtomis problemomis. Panašu, kad vien „Facebook“ per ateinančius 20–30 metų mirusių žmonių skaičius gali viršyti aktyvių naudotojų skaičių.

„Facebook“ pamažu virsta virtualiomis „kapinėmis“, nes daugelis tūkstantmečio ir Z kartos žmonių jau persikėlė į kitas platformas.

Remiantis kai kuriais skaičiais ir palyginimais, panašu, kad iki 2100 metų „Facebook“ turės iki 5 mlrd. mirusių naudotojų ^[3].

Atsižvelgiant į piktnaudžiavimą duomenimis, kuriuo garsėja „Facebook“, gali iškilti ir daugiau problemų bei klausimų. Juolab kad „Meta“ jau buvo nubausta 25 mln. dolerių bauda už tai, kad neatskleidė politinės reklamos kampanijų užsakovų ir tikslų.

Be to, šios platformos naudotojų skaičiaus augimą riboja ir prisijungimo galimybių kontrolė bei viešai išsakomos nuomonės cenzūra, todėl jau dabar skaičiuojama, kad 2050 metais šioje socialinės žiniasklaidos priemonėje mirusių naudotojų skaičius gali aplenkti gyvųjų.

Su laiku gali išnykti ir „Twitter“

Tuo tarpu „Twitter“ gali išnykti dėl to, kad jį nusipirko kontraversiškasis ir sunkiai nuspėjamas turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas, nors dabar į jo įsigytą platformą ir dedama daug vilčių dėl žadamos žodžio laisvės.

„Binance“ – didžiausia kriptovaliutų birža, investavusi 500 mln. dolerių į „Twitter“ išpirkimą, dabar kuria komandą, kuri turėtų dirbti prie blokų grandinės ir kriptovaliutų bei teikti pagalbą „Twitter“, Elonui Muskui perėmus valdymą.

Yra žmonių, kurie nemėgsta permainų ir kurie nemėgsta technologijų milžino Elono Musko, todėl šie dideli pokyčiai po galutinio sandorio gali reikšti, kad ir „Twitter“ viešpatavimas gali baigtis ^[4].

Nauji vėjai socialinių tinklų srityje

O kol senieji socialinės žiniasklaidos milžinai murkdosi išlikimo kovoje, kuriasi naujos platformos, kurios tiek į perspektyvą orientuotomis technologijomis, tiek požiūriu į žodžio laisvę lenkia ar netrukus lenks senbuvius.

„Solcial“ 

„Solcial“ – tai socialinių paslaugų tinklas be leidimų, leidžiantis naudotojams gauti atlygį už savo veiklą.

Platforma skatina žodžio laisvę, nes leidžia paskyrų turėtojams bendrauti nebijant draudimo ar bet kokios kitos cenzūros. Ši platforma turi mobiliąją programėlę, darbalaukio programėlę ir svetainę.

Vartotojai turi savo žetonus ir gali tiesiogiai investuoti bei užsiregistravę gauti 1 mln. vertės monetų. Pasiūla yra fiksuota ir nekeičiama, todėl visi gauna tą patį milijoną.

Vartotojai gali nustatyti savo žetonų kainą, šiais žetonais galima prekiauti, todėl vartotojai gali palyginti kainas, pasilikti šiuos žetonus arba juos parduoti ir nusiųsti draugams.

Yra tam tikri „Solcial“ prenumeratos lygiai. Nemokamai galima sekti pasirinktus žmones ir gauti prieigą prie jų viešo turinio. Tai yra 1 lygis. Norint gauti prieigą prie privačios paskyros turinio, reikia, kad naudotojai turėtų kitų naudotojų žetonų ir būtų jų investuotojai. Taip pasiekiamas antras ir trečias lygiai ir toks procesas yra vadinamas investavimo už prenumeratą modeliu.

Platforma taip pat apima NFT rodymą savo profilyje, todėl naudotojai gali pirkti arba parduoti turimus NFT ^[5].

Ypatinga be leidimų „Solcial“ savybė reiškia, kad nėra jokios centrinės institucijos, kuri spręstų, kas yra leidžiama ar cenzūruojama. Prie šios platformos prisijungusių žmonių bendruomenė pati valdo ir kontroliuoja socialinį tinklą. Tai yra DAO ir fondas, kuriame žetonų turėtojai gali balsuoti grandinėje dėl būsimų platformos sprendimų.

Tačiau netiesa, kad visas turinys yra leidžiamas šioje platformoje. Neleidžiamos yra nuogybės bei kiti dalykai, kurie yra neteisėti ir nesusiję su žodžio laisve.

„Parler“

Tai amerikiečių alt-tech socialinio tinklo paslauga, siejama su JAV konservatyviąja partija^[6]. „Parler“ tinklas turėtų būti alternatyva „Twitter“, o tarp šio tinklo naudotojų yra asmenų, kuriems uždrausta naudotis kitomis pagrindinėmis socialinėmis platformomis.

Šis tinklas pradėjo veikti 2018 m. ir yra reklamuojamas kaip į laisvą žodį orientuota socialinės žiniasklaidos platforma.

Jis turėtų pritraukti žmones kaip nešališka alternatyva „Twitter“ ar „Facebook“.

Nuo pat „Parler“ veikimo pradžios, jo naudotojų skaičius išaugo, o naudotojai patenkinti minimaliu turinio moderavimu. Tačiau kyla įvairių kitų problemų, susijusių su politine programos tematika.

Daugelis įmonių nutraukė savo ryšius su tinklu, kai „Parler“ buvo susietas dėl bendravimo organizuojant 2021 metais Kapitolijaus šturmą JAV. Kompanijos „Apple“ ir „Google“ dėl to šio tinklo mobiliąją programėlę pašalino iš savo programėlių parduotuvių. Galiausiai „Parler“ platforma tapo nebeprieina 2021 m. sausio mėn., kai „Amazon Web Services“ atšaukė transliavimo paslaugą.

2022 m. rugsėjį „Parler“ paskelbė, kad restruktūrizuojasi į naują patronuojančiąją bendrovę „Parlement Technologies Inc.“, kad sutelktų dėmesį į „neatšaukiamos ekonomikos“ maitinimą.

„Truth Social“

Donaldas Trumpas – buvęs JAV prezidentas įkūrė naują žiniasklaidos bendrovę „Truth Social“, kuri visų pirma siekia konkuruoti su „Twitter“. Tačiau vartotojai jau abejoja dėl „Truth Social“ platformos finansavimo. Pinigus šiai naujai socialinei žiniasklaidos priemonei esą skyrė ne D. Trumpas, tad kyla klausimas – kas?

Įvairūs pranešimai rodo, kad tarp šio D. Trumpo projekto rėmėjų yra verslininkų, nepriklausančių pagrindinei Silicio slėnio srovei. Tai naftos kompanijos, sporto salių tinklo atstovai ir respublikonų partijos rėmėjai. Pats D. Trumpas niekada nekomentavo konkrečių investuotojų ir neįvardijo jų tapatybės.

Konkreti „Truth Social“ naudotojų bazė lieka nedidelė, nors oficialiuose pranešimuose teigiama, kad iki 2024 m. „Truth Social“ turėtų pasiekti 56 mln. naudotojų, o iki 2026 m. net – 81 mln.

„Truth Social“ platformoje 2022 m. spalio 27 d. D. Trumpas turėjo 4,37 mln. sekėjų, tačiau tai net nelyginami skaičiai su tais, kuriuos jis turėjo „Twiter“ platformoje. Ten D. Trumpas turėjo  daugiau nei 88 mln. sekėjų, tačiau platforma jį visam laikui pašalino kaip vartotoją.