Vėl kentės turintys šiek tiek daugiau? Socialdemokratai siūlo „skėtį“ gaunantiems mažiausias ir vidutines pajamas
Po susitikimo su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad būsimi mokesčių pakeitimai beveik nepalies mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų. Tačiau tai, matyt, neliečia tų, kurie turi šiek tiek daugiau, bet dar ne tiek, kad neskaudėtų viso to atiduoti valstybei.
Anot jos, siekiama sukurti socialiai teisingesnę ir paprastesnę mokesčių sistemą, nes šiuo metu Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio biudžeto perskirstyme – mūsų rodiklis siekia 32 proc., kai ES vidurkis yra 40 proc.[1]
„Iššūkių akivaizdoje būtinas didesnis visų visuomenės narių solidarumas, tokia yra realybė ir dėl to visi LSDP valdybos nariai sutaria“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Dėl to turtingesni gyventojai ir didysis kapitalas, V. Blinkevičiūtės teigimu, nepakankamai prisideda prie viešųjų paslaugų finansavimo, todėl jų indėlis turėtų didėti. Socialdemokratai pabrėžia, kad pokyčiai labiausiai palies pasiturinčius žmones ir stambų kapitalą, siekiant mažinti socialinę nelygybę bei užtikrinti didesnį finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms ir keliams.
Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas pavasario sesijoje ketina svarstyti ne tik esamų mokesčių tarifų pokyčius, bet ir galimybę įvesti naują cukraus mokestį, kuris ne tik padėtų surinkti daugiau lėšų, bet ir skatintų sveikesnę mitybą.
Valstybės gynimo taryba jau nusprendė, kad iki 2030-ųjų Lietuvos gynybai bus skiriama 5–6 proc. nuo BVP, todėl papildomi asignavimai taps būtini. Ar šie pokyčiai taps realybe, priklausys nuo politinių debatų Seime, tačiau akivaizdu, kad mokesčių klausimas artimiausiu metu išliks karštų diskusijų epicentre.
S. Skvernelis užsiminė apie būtinybę kuo skubiau įgyvendinti NT mokesčio reformas
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę įspėjo – jei Lietuva skubiai neįgyvendins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformos, šaliai gali tekti atsisveikinti su milijardu eurų iš Europos Sąjungos.
Finansų ministras R. Šadžius prasitarė apie planus pateikti dvi galimas NT apmokestinimo versijas, tačiau pats parlamento vadovas mano, kad buvusios Vyriausybės siūlytas modelis nesulauks palaikymo. Vietoj to, jis pasisako už platesnę mokesčių bazę, tačiau socialiai teisingą – kad mokestis nesmogtų žmonėms, iš seniau turintiems būstus, pavyzdžiui, senamiestyje, bet patiems negyvenant pertekliuje.
Šiuo metu NT mokestis taikomas tik tiems, kurių turtas viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdžia siekia išplėsti jo taikymo ribas. Tai sukėlė diskusijas dėl ekonominio poveikio – ar didesni mokesčiai paskatins NT pardavimus ir sumažins būsto kainas, ar atvirkščiai – privers gyventojus ieškoti alternatyvų užsienyje.
Jau dabar lietuviai vis dažniau renkasi nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, Graikijoje ar Dubajuje, kur už mažesnę kainą galima įsigyti erdvesnį būstą su geresne infrastruktūra.
Vyriausybė jau sulaukė kritikos iš Prezidentūros: paragino visus mokesčių pokyčius pateikti iškart
Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad Vyriausybė neturėtų dalimis viešinti planuojamų mokesčių reformų, o pateikti visą sistemą vienu metu[2].
Jo teigimu, išskaidyta komunikacija sukelia chaoso, o diskusijos dėl pavienių sprendimų niekur neveda – būtent dėl to per pastaruosius ketverius metus mokesčių pertvarka ir nebuvo pasiekta.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas prieš kelias savaites pranešė, kad per artimiausias dvi savaites koalicijos partneriams bus pristatyti visi siūlomi mokesčių pakeitimai, o vėliau jie bus paskelbti viešai. Sausio pabaigoje su R. Šadžiumi susitikę verslo atstovai išgirdo, kad svarstomi ne tik NT, bet ir gyventojų pajamų bei pelno mokesčių pokyčiai.
Prezidentūra tikisi, kad šįkart reforma bus pateikta nuosekliai ir aiškiai, o ne kaip padrikos idėjos, kurios užstringa beprasmiškose diskusijose.
Vyriausybė ruošia mokesčių, pensijų ir kelių reformas
Kovo 10 dieną prasidedančiai Seimo pavasario sesijai Vyriausybė siūlo svarstyti progresyvesnį gyventojų pajamų mokestį, pensijų kaupimo sistemos pokyčius bei naują Kelių fondo įstatymą.
Taip pat numatyta spręsti nekilnojamojo turto mokesčio, investicijų skatinimo, verslo aplinkos gerinimo bei administracinės naštos mažinimo klausimus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įsteigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją bei supaprastinti valstybinės žemės perdavimo ir paskirties keitimo procedūras dideliems projektams[3].
Finansų ministerija siekia įtvirtinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, plečiant NT mokesčio bazę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, leisti nutraukti kaupimą išimtiniais atvejais ir didinti nedarbo išmokas priešpensinio amžiaus žmonėms.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija planuoja naują Kelių fondo įstatymą bei mažos taršos zonų reguliavimą, o Energetikos ministerija savo ruožtu peržiūrės antrojo jūros vėjo parko konkurso sąlygas.
Seimo sesijos darbotvarkę dar tvirtins Ministrų kabinetas, prezidentas ir parlamento frakcijos.
