- Skvernelis įspėja: nesiėmus NT mokesčio klausimų, Lietuvai gresia prarasti milijardus
- Siūloma, kad išplėstas NT mokestis paliestų didesnę gyventojų dalį
- Toliau pratęsiami konservatorių darbai?
- Ilgus metus taupę nuosavam būstui lietuviai gavo špygą į kaktą – kartą sumokėję už būstą, mokėti už jį turi ir vėl
Skvernelis įspėja: nesiėmus NT mokesčio klausimų, Lietuvai gresia prarasti milijardus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis skambina pavojaus varpais – Lietuva tuojau pat privalo imtis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformos, nes tai yra įsipareigojimas Europos Komisijai. Jei šie pakeitimai nebus atlikti, Lietuva gali netekti milijardo iš Europos Sąjungos.
S. Skvernelis tikina, kad mokesčių reforma gali atnešti iki 1 mlrd. eurų papildomų lėšų Lietuvai.
Finansų ministras Rimantas Šadžius planuoja pristatyti dvi NT mokesčio versijas, tačiau parlamento vadovas įsitikinęs, kad buvusios Vyriausybės pasiūlytas modelis, apmokestinantis turtą nuo pusantros vidutinės būsto vertės, nesulauks palaikymo. Vietoj to, jis siūlo išplėsti esamą mokesčio bazę, tačiau tikina, kad reforma turi būti socialiai teisinga, kad nekenktų žmonėms, kurie, nors ir turi brangų, tačiau nekomercinį turtą, pavyzdžiui, senus butus senamiestyje, bet patys nėra turtingi[1].
Lietuva jau gavo daugiau nei 1,4 mlrd. eurų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones (RRF), tačiau tam, kad gautų visą įsipareigotą finansavimą, reikalingi greitesni pokyčiai.
Siūloma, kad išplėstas NT mokestis paliestų didesnę gyventojų dalį
Remiantis R. Šadžiaus pateiktais pasiūlymais, pirmuoju variantu, kaip ir siūlė nuėję konservatoriai, būstas būtų apmokestinamas nuo vidutinės savo vertės (medianos), o pagal antrąjį – būtų išplėstas dabartinis mokestis, kuris būtų taikomas brangiam nekomerciniam turtui[2].
Šie pasiūlymai bus pateikti koalicijai, o vėliau, tikėtina, bus pradėta platesnė diskusija Seime.
Anot finansų ministro, siūlomas modelis būtų panašus į šiuo metu galiojantį mokesčių modelį brangiam būstui, tačiau siekiama išplėsti apmokestinimo bazę, sumažinant tarifą.
R. Šadžius akcentavo, kad mokestis nebūtų visuotinis – neapmokestinama būtų mažesnės vertės turtą turinčių šeimų nuosavybė. Ministro teigimu, tokiu atveju NT pardavimo sandoriai galėtų padidėti, o tai galbūt prisidėtų prie būsto kainų sumažėjimo.
Toliau pratęsiami konservatorių darbai?
NT mokesčio įvedimui net ir pagrindiniam gyventojų būstui, idėją pametėjo dabar jau nuėję konservatoriai – 2023-iesiems ritantis į pabaigą, tuometinė finansų ministrė Gintarė Skaistė anuomet patikino, kad artimiausiu metu bus imtasi teikti pasiūlymus apmokestinti net ir pagrindinį gyvenamąjį būstą[3].
G. Skaistė pabrėžusi, kad didesni mokesčiai būtų taikomi apleistiems ir nenaudojamiems objektams, o pirmasis gyvenamasis būstas galėtų būti lengviau apmokestinamas su 0,05–0,5 proc. tarifu.
Dar prieš keletą metų buvo svarstyta, kad tokios pataisos turėtų įsigalioti jau nuo 2025-ųjų, o pirmąjį mokėjimą už savo turimą NT gyventojai atliktų nuo 2026 m.
Tačiau pataisos buvo atidėtos dėl nesutarimų valdančioje koalicijoje, o štai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis dabar, panašu, imasi tęsti konservatorių neįgyvendintus darbus.
Ilgus metus taupę nuosavam būstui lietuviai gavo špygą į kaktą – kartą sumokėję už būstą, mokėti už jį turi ir vėl
Nuo 2023 metų gruodžio 16 d. gyventojai, kurių nekilnojamojo turto (NT) vertė viršija 150 tūkst. eurų, privalo sumokėti papildomą mokestį, kurio dydis svyruoja nuo 0,5 % iki 3 %. Šeimos su trimis ar daugiau vaikų arba neįgaliu vaiku gali pasinaudoti didesne – 200 tūkst. eurų neapmokestinama riba. Turtui, naudojamam socialinei globai ar švietimui, šis mokestis netaikomas, tačiau savivaldybės gali nustatyti ir papildomas lengvatas.
Šiuo metu NT mokesčio pajamos iš gyventojų, turinčių brangų turtą, siekia apie 16,7 mln. eurų, tačiau kyla klausimas, ar šios lėšos tikrai pagerina gyvenimo kokybę vietos savivaldybėse. Nors kai kurios savivaldybės didina mokesčius, gyventojai vis dar susiduria su negerėjančia infrastruktūra, pavyzdžiui, Vilniuje, kur miesto eismas ir viešasis transportas kelia didžiausią vietinių pasipiktinimą.
Dėl didelių NT kainų ir mokesčių lietuviai vis dažniau dairosi į užsienį. Populiariausios kryptys – Ispanija, Graikija ir Dubajus, kur už mažesnę kainą galima įsigyti erdvesnį ir patogesnį būstą. Pavyzdžiui, Ispanijoje už 150 tūkst. eurų siūlomas butas su vaizdu į jūrą, o Dubajuje už 250 tūkst. eurų galima įsigyti modernų butą su visomis paslaugomis.
O ir kol kas neatrodo, kad paminėtos šalys taip sparčiai taikosi į privačią nuosavybę kaip antai Lietuvos valdantieji.
