140 metų jubiliejų greitai minėsianti Sasnavos pagrindinė mokykla pateko į reorganizacijos gniaužtus
Per tris dešimtmečius Lietuva neteko daugybės mokyklų ir mokytojų. Švietimo įstaigų reorganizacija, kuri tūkstančius vaikų privertė kasdien nuvažiuoti daugybę kilometrų į didesnius miestus, o mažesnius miestelius ir kaimus dar labiau merdėti, deja, ir toliau tebevyksta. Štai dabar į 77.lt akiratį pakliuvo naujiena, jog vis labiau braška Sasnavos pagrindinės mokyklos likimas.
Sasnavos pagrindinė mokykla turi ypač ilgą ir prasmingą istoriją. 2026 metais ši mokymosi įstaiga švęs net 140 metų jubiliejų[1]. Per savo gyvavimo laikotarpį mokykla išleido 54 dvyliktokų laidas. Pati paskutinioji buvo išleista dar 2010 metais ir nuo to momento ji tapo pagrindine mokykla. Tačiau prabėgus 14 metų, Sasnavos mokyklą norima apskritai uždaryti.
Apie tokią naujieną, neslepiant pykčio ir nusivylimo, buvo pranešta oficialiame Sasnavos pagrindinės mokyklos Feisbuko puslapyje. Mokyklos vadovybė rašė[2]:
„Būti ar nebūti? Štai mįslė. Marijampolės savivaldybės valdančioji politinė dauguma nusprendė Sasnavos pagrindinei mokyklai „nebūti“.“
Tad kas gi nutiko su šia turtingą istoriją turinčia mokykla? Pasirodo, jog ji, kaip ir daugelis kitų, pakliuvo į mokyklų tinklo pertvarkos spąstus.
Sasnavos pagrindinei mokyklai trūksta mokinių, bet politikai nesuteikia šansų juos pritraukti
Dar šių metų vasario 1 dieną įvyko susitikimas su Sasnavos pagrindinės mokyklos bendruomene bei Marijampolės savivaldybės meru, vicemere, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjumi, tarybos nariu bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininku. Šio susitikimo metu buvo aptariamas tolimesnis mokyklos likimas, o kovo 5 dieną tie patys asmenys ir vėl atvyko pasikalbėti su mokyklos bendruomene.
Tiesa, pati mokyklos vadovybė teigia, šie pokalbiai anaiptol nebuvo skirti Sasnavos pagrindinės mokyklos gelbėjimui. Atvykę politikai ir Švietimo skyriaus atstovai tik akcentavo mažą ugdytinių skaičių bei brangų vieno ugdytinio išlaikymą.
Nebuvo pateikta jokių konkrečių siūlymų, kaip būtų galima toliau vykdyti mokyklos veiklą. Taip pat esą buvo ignoruojami bet kokie mokyklos vadovybės siūlyti kompromisai, neleidžiama palikti pradinių klasių, sujungti skirtingo amžiaus vaikų į vieną klasę ar kitais būdais išsaugoti gyvybingą mokymosi įstaigą. O Marijampolės savivaldybės valdžia taip uoliai stengiasi uždaryti Sasnavos pagrindinę mokyklą, jog apie brangų mokyklos išlaikymą kalbėjo dar net nežinodami, kiek mokinių sulauks ši mokymosi įstaiga:
„2024–2025 m. m. prognozuojamas mokinių skaičius yra tendencingas, nes pagal Priėmimo į Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą prašymai į būsimas pirmas klases priimami iki balandžio 15 d., į 5 klases – iki gegužės 31 d., į 9 klases – iki birželio 15 d., taigi priėmimas dar neįsibėgėjo, o ,,vartai jau uždaryti“. Duomenys pateikti tik iš elektroninės sistemos, neatsižvelgta į mokykloje turimus popierinius tėvų prašymus, o tai neatitinka realybės, sakoma netiesa.
Pateikiama Sasnavos seniūnijoje ir deklaruotų Sasnavos pagrindinės mokyklos aptarnavimo teritorijoje esančių vaikų skaičius (atitinkamai 262 ir 173).
Neanalizuojama perspektyva, visiškai neaišku, koks būsimų mokinių skaičius bent 5 metams į priekį, pvz.: 2024–2025 m. m. įstaigoje planuojama 10 priešmokyklinukų (dabar jie įstaigos ikimokyklinukai), taigi 2025–2026 m. m. jau būtų galima planuoti 1 klasę.
Beje, skaičiai kalba patys už save. Tiek deklaruotų Sasnavos seniūnijoje, tiek deklaruotų Sasnavos pagrindinės mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje vaikų yra pakankamai, kad būtų galima suformuoti klases ir neuždaryti mokyklos. 2023 m. pabaigos duomenimis, Sasnavos miestelyje gyvena 611 gyventojų, Sasnavos seniūnijoje – 3253.“
Išsigandę galimo Sasnavos pagrindinės mokyklos uždarymo, tėvai atžalas registruoja kitur
Deja, nors Sasnavos pagrindinę mokyklą galėtų išgelbėti tik didesnis mokinių skaičius, Marijampolės politikų elgesys sėja paniką tarp tėvų. Nors visa mokyklos administracija ir bendruomenė bando ieškoti papildomų mokinių ir drauge išsaugoti esamus, dalis tėvų jau pradėjo neatlaikyti psichologinio spaudimo ir renkasi kitas mokyklas.
Pasak Sasnavos pagrindinės mokyklos vadovybės, esą būtent dėl Marijampolės savivaldybės veiksmų mokymosi įstaiga prarado ne tik būsimus pirmokus, bet ir vyresnius vaikus. Taip jau spėjo nubyrėti ketvirtadalis mokinių:
„Mokykla prarado ne tik būsimus pirmokus, nes mokinių tėvai, norėdami užtikrinti mažiausių savo vaikų saugumą, iš mokyklos pasiima ne tik juos, bet ir vyresnius. Prarandama beveik ketvirtadalis mokinių, kitų klasių komplektuose lieka minimalus ugdytinių skaičius.“
Paradoksalu, tačiau kol Sasnavos pagrindinės mokyklos klasės darosi vis mažesnės, o pačios švietimo įstaigos ateitis pakibo ant plauko, miesto mokyklos tampa vis labiau perpildytos. Mokiniai yra talpinami į maksimaliai užpildytas klases, atidaromi papildomi klasių komplektai, nors net nėra papildomų patalpų. O štai vos prieš dešimtmetį pilnai renovuota, apšiltinta ir pasiruošusi dar daug metų veikti Sasnavos pagrindinė mokykla vis labiau stumiama uždarymo link.
Jeigu laiku nesusidarys pakankamas mokinių skaičius, kad būtų galima išlaikyti atskirą mokyklą, veikiausiai bus paliktas tik ikimokyklinio ugdymo skyrius. Pati Sasnavos pagrindinė mokykla nustos egzistuoti, nes bus prijungta prie Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos. Tai dar vienas keistas numatytas sprendimas, kadangi Igliaukos mokykla nutolusi per beveik 20 kilometrų, kai yra daug artimesnė, už 13 kilometrų stovinti mokykla.
Vien per G. Nausėdos kadenciją uždarytos 226 mokyklos
Deja, Sasnavos pagrindinė mokykla ir kitos mokymo įstaigos, kurių ateitis pakimba ant plauko dėl mokinių trūkumo, nėra kažkas naujo. Iš lietuviškų mokyklų sąrašo per trumpą laiką buvo išbraukta daugybė švietimo įstaigų. Vien per Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kadenciją buvo uždarytos 226 mokyklos.
Paradoksalu, tačiau mokyklų uždarymo tempai visiškai nemažėja, nors tapęs prezidentu G. Nausėda tvirtino, jog vienas iš svarbiausių gerovės valstybės rodiklių yra švietimo kokybės pažanga[3]. Lietuvos vadovas žadėjo užbaigti vis nesiliaujančias švietimo reformas. Be to, jis tikino, kad tarsis su politikais, jog švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko poreikius. Tačiau G. Nausėdos kadencijai einant į pabaigą, matome kitokią realybę švietimo srityje.
Nors moksleivių skaičius per pastaruosius kelerius metus ir augo, tačiau Lietuvoje buvo uždaryta daugiau nei 200 mokyklų ir netekome beveik tūkstančio pedagogų. O kol sparčiai uždarinėjamos valstybinės mokyklos, palaipsniui kuriasi vis daugiau privačių švietimo įstaigų.
Jei dabartinė situacija tęsis ir toliau, Lietuva vis labiau jaus valstybinių mokyklų ir jose dirbti norinčių mokytojų trūkumą. Tikėtina, jog tai atsilieps valstybinių mokyklų švietimo lygiui. O privačios mokymo įstaigos ir toliau dygs kaip grybai po lietaus, drauge nusiviliodamos ir mokytojus. Deja, privačios mokyklos – itin brangus malonumas, kurio negali sau leisti daugybė šeimų, tad problemai gilėjant, drauge augs vaikų atskirtis ir ateities galimybės. Tad belieka paklausti – kur toji žadėta gerovės valstybė?
