Skrydžiai lėktuvu: kokia tikimybė žūti aviakatastrofoje?

Lėktuvai – vienas saugiausių būdų keliauti, nes tikimybė žūti aviakatastrofoje lygi 1 iš 11 milijonų

Kelionės lėktuvu dažnai laikomos viena saugiausių transporto formų pasaulyje. Nors daugelis žmonių vis dar jaučia baimę dėl galimos avarijos, skrydžiai yra daug saugesni nei kitos kasdienės transporto priemonės, tokios kaip automobiliai.

Tai patvirtina ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), pateikiama statistika. Tačiau, kaip ir kiekvienas kitas transporto sektorius, aviacija neišvengia klaidų, o nelaimingi įvykiai vis dar įvyksta net ir 21-ajame amžiuje. Tad kiek realu žūti aviakatastrofoje ir ką mes turime žinoti apie šios transporto rūšies saugumą?

Palyginti su kitomis transporto priemonėmis, lėktuvai yra viena saugiausių keliavimo formų. Remiantis IATA ataskaitomis^[1], 2023-ieji buvo tie metai, kai pasiekta naujų rekordų oro transporto saugos srityje. Per praėjusius metus buvo įvykdyta net 37 milijonai skrydžių – 17 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Nepaisant šio augimo, statistika rodo, kad lėktuvų avarijų ir mirtinų įvykių skaičius 2023 metais buvo mažiausias per visą istoriją^[2].

Pasak IATA, per 2023 metus aviacija pasiekė tokį saugos lygį, kad žmogus kasdien turėtų keliauti oru vidutiniškai 103 239 metus, kad patirtų mirtiną avariją.

Tai skamba beveik neįtikėtinai, tačiau šie skaičiai yra pagrįsti nuolatiniais oro transporto sektoriaus patikrinimais ir griežtomis saugumo procedūromis. Tiesa, nors didžioji dalis skrydžių baigiasi sėkmingai, aviacija vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai, o tikimybė pakliūti į aviakatastrofą nesumažėja iki nulio.

Apskritai, tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą yra apie 1 iš 11 milijonų. Tai žymiai mažesnis skaičius nei lyginant su dauguma kasdienių veiklų, įskaitant vairavimą, tad lėktuvai per ilgą laikotarpį tapo itin saugia transporto pramone. 2024 metų duomenimis, tik 0,07 žmogaus žūsta kiekvienam milijardui keleivių mylių – tai apčiuopiamai mažesnis rodiklis nei kitų transporto rūšių.

Kiekvienas skrydis privalo atitikti labai aukštus saugumo standartus, tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, žmogiškasis faktorius išlieka viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta nelaimės^[3]. Be to, techniniai gedimai, oro sąlygos ir net teroristiniai išpuoliai taip pat gali turėti įtakos kelionės saugumui.

Lėktuvų saugumo statistika nepalyginamai pirmauja prieš automobilius

IATA pateikia statistinius duomenis, kurie iliustruoja, kaip aviacija išsiskiria saugumu, palyginti su kitais transporto sektoriais. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad per metus keliuose visame pasaulyje įvyksta apie 50 milijonų incidentų, o kasmet keliuose žūsta apie 1,3 milijono žmonių. Lyginant su šiais duomenimis, lėktuvai atrodo ne tik saugus, bet ir labai patikimas pasirinkimas.

Komercinės aviacijos sektoriuje kasmet įvyksta maždaug 30–40 incidentų, tačiau tragiškai baigiasi tik 1–2 iš jų.

Taigi, nors kelionės lėktuvu susijusios su tam tikra rizika, ši rizika yra gerokai mažesnė nei kitų transporto rūšių. Tai, be abejo, nepriklauso nuo šalių, kurios vykdo lėktuvų skrydžius, nes visos jos laikosi tarptautinių saugumo standartų.

Priešingai nei skraidymas, kelionės automobiliais kasdien susiduria su žymiai didesnėmis rizikomis. Nors vairavimas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, nuolat įvyksta daugybė mirtinų avarijų ar rimtais sužeidimais pasibaigusių kelionių. Kelio eismo įvykiai yra dažni ir kasmet pasaulyje žūsta milijonai žmonių.

Didžiąją dalį kelio eismo įvykių sukelia žmogiškos klaidos. Pavyzdžiui, vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms, per didelis greitis, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, dėmesio trūkumas dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir kitų išsiblaškymo priežasčių yra pagrindiniai faktoriai, dėl kurių nutinka avarijos. Vairuotojai dažnai nepaiso eismo taisyklių ir kitų saugumo priemonių, dėl to kyla pavojus tiek jiems, tiek kitiems eismo dalyviams^[4].

Kitas svarbus aspektas yra kelių infrastruktūros būklė. Nors daugelyje šalių kelių tinklas yra gerai prižiūrimas, vis dar yra vietų, kur trūksta tinkamo apšvietimo, kelio ženklų ir gero paviršiaus. Kelių paviršiaus defektai, pavyzdžiui, duobės, gali būti pavojingi vairuotojams, ypač esant prastoms oro sąlygoms. Nepakankamai pažangi infrastruktūra taip pat gali lemti didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių.

Vairuotojų mokymas ir sertifikavimas taip pat yra svarbus faktorius. Nors daugelis šalių turi griežtus reikalavimus dėl vairuotojų egzamino, vairavimo patirties ir teorijos, didelė dalis vairuotojų nesugeba laikytis saugumo normų arba nėra pakankamai apmokyti, kad galėtų greitai reaguoti į netikėtus įvykius.

Remiantis statistika, skraidymas yra žymiai saugesnis nei vairavimas. Kelių eismo mirties rodiklis yra maždaug 7,28 žmonės kiekvienam milijardui mylių (1,6 mlrd. km). Tai reiškia, kad kas milijardą mylių, kurias keliaujame automobiliais, žūsta apie 7,28 žmonės. Tuo tarpu aviacijos mirties rodiklis yra tik 0,07 per milijardą mylių. Tai rodo, kad tikimybė žūti lėktuvo katastrofoje yra kur kas mažesnė nei žūti kelio eismo įvykyje.

Aviacija paremta itin griežtomis taisyklėmis

Aviacija yra viena iš geriausiai reglamentuotų industrijų pasaulyje. Aviacijos saugumo taisykles nustato pasaulinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Federalinė aviacijos administracija (FAA). Šios organizacijos reguliuoja visus lėktuvų veiklos aspektus – nuo techninės priežiūros iki pilotų mokymų.

Kiekvienas lėktuvas turi būti nuolat tikrinamas ir prižiūrimas, kad būtų užtikrinta, jog jis atitinka aukščiausius saugumo standartus. Tai apima reguliarų techninių gedimų tikrinimą, lėktuvų dalių keitimą ir atnaujinimą bei kitus prevencinius veiksmus.

Piloto mokymai taip pat yra labai griežti. Pilotas ne tik išlaiko reikalaujamą sertifikatą, bet ir nuolat dalyvauja tobulinimosi kursuose, kurie padeda pasiruošti netikėtiems įvykiams. Be to, aviatoriai yra apmokomi valdyti įvairias ekstremalias situacijas, kurios gali kilti tiek skrydžio metu, tiek avarijos atveju. Dėl to pilotai yra pasirengę tinkamai reaguoti į bet kokį incidentą ir užtikrinti keleivių saugumą.

Net ir 21-ajame amžiuje neįmanoma išvengti aviakatastrofų

Aviacija tobulėja kasdien. Nuo 2000-ųjų metų lėktuvų saugumas ženkliai išaugo, nes įdiegti nauji technologiniai sprendimai, pasikeitė reguliacijos, o lėktuvų gamintojai ir oro linijos investuoja į saugumo priemones.

Šiuolaikiniai lėktuvai yra aprūpinti pažangiomis technologijomis, kurios užtikrina skrydžių saugumą. Pavyzdžiui, autopilotai, oro sąlygų radarai ir avarijos vengimo sistemos leidžia pilotams išvengti nepalankių oro sąlygų ir netgi sumažina klaidų tikimybę. Lėktuvų avionikos sistemos (įskaitant skrydžių valdymo sistemas) ir papildomos saugos funkcijos, tokios kaip avarinio nusileidimo sistemos ir degimo slopinimo technologijos, yra įdiegtos, kad maksimaliai sumažintų riziką ir padidintų skrydžių saugumą.

Oro eismo kontrolė (ATC) užtikrina, kad lėktuvai nesusidurtų ore ir būtų tinkamai nukreipiami į saugius oro maršrutus^[5]. Kontrolieriai stebi visą oro erdvę ir nuolat teikia informaciją apie orų sąlygas, skrydžio būseną ir kitus svarbius duomenis, kurie padeda pilotams priimti teisingus sprendimus. ATC taip pat užtikrina, kad visi skrydžiai būtų organizuojami sklandžiai ir saugiai, užkertant kelią galimoms avarijoms dėl susidūrimų ore.

Būtina pabrėžti, kad keleivių saugumas yra prioritetas visoms oro linijoms. Kiekvienas skrydis prasideda nuo saugumo instruktažo, kuriame keleiviai supažindinami su evakuacijos procedūromis ir instrukcijomis, kaip naudotis deguonies kaukėmis bei gelbėjimo liemenėmis. Kiekvienas stiuardesės ar stiuardo veiksmas taip pat yra suplanuotas pagal griežtas saugumo normas, kurios leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į bet kokias ekstremalias situacijas.

Tačiau visi šie numatyti saugumo žingsniai ir naujausi saugos pasiekimai nepanaikina to fakto, kad bet kokioje transporto priemonėje gali įvykti nelaimės. Bet lėktuvai, nors ir nuolat susiduria su naujais iššūkiais, visgi išlaiko itin menką katastrofos tikimybę ir vis dar išlieka saugiausia keliavimo forma.