JAV patvirtino pirmąją bičių vakciną
Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas patvirtino pirmąją medų nešančių bičių vakciną, skirtą išvengti amerikinio puvinio – mirtinos bakterinės ligos, galinčios sunaikinti bičių šeimas[1]. Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamentas pranešė, kad gruodžio 29 d. išdavė sąlyginę vakcinos licenciją įmonei „Diamond Animal Health“, bendradarbiaujančiai su „Dalan Animal Health“ gamintoja.
Agentūra teigė, kad tai buvo pirmoji licencija bitėms skirtam produktui. JAV Žemės ūkio departamento Žemės ūkio tyrimų tarnyba savo interneto svetainėje amerikietiškojo puvinio ligą apibūdina kaip vieną iš labiausiai paplitusių ir destruktyviausių medunešių bičių veislynų ligų.
Tikimasi, kad vakcinos prieinamumas padės išvengti ir (arba) gydyti medunešių bičių ligą – amerikinį puvinį, juolab kad bičių vaidmuo Amerikos žemės ūkyje yra labai svarbus.
Sausio 4 d. išplatintame pareiškime vakciną gaminanti bendrovė „Dalan Animal Health“ teigė, kad iki šiol pagrindinis amerikietiškojo puvinio ligos gydymo metodas buvo bičių ir užkrėstų avilių sudeginimas bei gydymas antibiotikais. Vakcinos, pasak bendrovės, yra įdomus žingsnis į priekį bitininkams, nes jie priklausomi nuo gydymo antibiotikais, kurio veiksmingumas yra ribotas, o avilių apdorojimas reikalauja daug laiko ir energijos[2].
Bandoma išvengti didelių ligos protrūkių ir problemų kovojant su išplitusia infekcija
Kalifornijos valstijos bitininkų asociacijos valdyba teigia, kad jei galima užkirsti kelią infekcijai aviliuose, galima išvengti brangiai kainuojančio gydymo ir sutelkti energiją į kitus svarbius bičių sveikatos išsaugojimo elementus. Mokslininkai, pristatydami naują vakciną bitėms, būtent to ir siekia šiuo savo žingsniu.
Mokslininkai teigia, kad pasaulinis gyventojų skaičiaus augimas ir besikeičiantis klimatas didins medunešių bičių apdulkinimo svarbą užtikrinant mūsų aprūpinimą maistu todėl jie yra pasirengę pakeisti tai, kaip rūpinamės vabzdžiais, darydami įtaką maisto gamybai pasauliniu mastu.
Skirtingai nuo tradicinių vakcinų, vakcina nuo bičių ligos nėra švirkščiama švirkštu. Vietoj to ji yra įmaišoma į motinėlės pašarą, kurį bitės darbininkės suvalgo. Kaip sako mokslininkai, vakciną galima perduoti per cukraus kubelį. Bitės darbininkės tada vakciną įtraukia į bičių pienelį, kuriuo maitina bičių motinėlę.
Pranešime teigiama, kad bičių motinėlei suvalgius vakcinos prisotinto bičių pienelio, vakcinos fragmentai nusėda jos kiaušidėse. Todėl yra tikima, kad motinėlės lervutės gims su imunitetu ligai ir ši problema nebebus tokia didelė. Tikima, kad šią vakciną Jungtinėse Valstijose bus galima įsigyti jau 2023 metais.
Pirmąją pasaulyje vakciną bitėms pristatė suomiai, tačiau iki šiol šioje Skandinavijos šalyje ji nepatvirtinta
Tačiau amerikiečiai – ne pirmieji, sukūrę vakciną bitėms. Jie pirmieji, šią vakciną patvirtinę, taip pat pirmieji, netrukus pradėsiantys ją naudoti. O bičių vakcinos išradėjai yra Suomijos mokslininkai. Jie dar 2018 metais teigė, kad sukūrė pirmąją vakciną nuo amerikinio puvinio – PrimeBEE, skirtą padėti sunkiai besiverčiančioms naminių bičių populiacijoms.
Suomiai, kaip ir amerikiečiai jau ne vienerius metus kovoja su plintančia problema ir nori sustabdyti amerikinio puvinio infekcinę ligą, kuri niokoja avilius ir gali plisti ypatingu greičiu[3].
Liga, kurią dažnai platina bitės maitintojos, pasireiškia tuo, kad bakterijos maitinasi lervomis, o paskui išskiria daugiau sporų, kurios plinta toliau.
Idėja apie galimą naują ginklą kovai su amerikiniu puviniu sukėlė bitininkų bendruomenės entuziazmą ir tam tikrą skepticizmą dėl vakcinos. Suomijoje vakcina vis dar komerciškai neprieinama, nors ir buvo pirmoji vakcina vabzdžiams.
O amerikiečiai pasibaigė reikiamus tyrimus ir valdžia vakciną patvirtino bei netrukus pradės naudoti. Tikima, kad mokslininkai atrado raktą į tokią bičių vakcinaciją ir galės kovoti su pasauline problema.
Helsinkio universiteto mokslininkai Dalial Freitak ir Heli Salmela teigia, kad jų naujoji vakcina išsprendžia keblią problemą, su kuria susiduria tyrėjai, bandydami išgelbėti bites nuo ligų. Kadangi vabzdžių imuninė sistema neturi antikūnų, jie iš esmės neturi atminties kovai su ligomis.
Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko apeiti šį apribojimą po to, kai suprato, kad atliktas baltymo, vadinamo vitellogeninu, tyrimas papildė jų jau padarytą darbą. Buvo nustayta, kad vabzdžiai, veikiami bakterijų, gali sukelti padidėjusį imuninį atsaką jų palikuonims. Tai būtų didžiulis žingsnis biotechnologijos srityje.
