Nuolatiniai patikrinimo skambučiai sergantiems širdies ligomis padeda išgyventi ilgiau
Slaugytojos skambutis telefonu gali būti gelbėjimosi ratas, padedantis pagerinti širdies nepakankamumu sergančių pacientų išgyvenamumą. Naujais tyrimais nustatyta, kad kontroliniai skambučiai gali padėti net ir išgelbėti gyvybę asmenims, turintiems širdies problemų[1].
Yra daug naujų technologijų ir naujų idėjų, kaip pagelbėti širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms nuotoliniu būdu. Dabar buvo įrodyta, kad žemų technologijų naudojimas ir senamadiškas pokalbis telefonu, iš esmės stebint atsakymą į klausimą apie paciento savijautą, gali pagerinti jo savijautą ir net gydymo rezultatus.
Maždaug trečdalis žmonių, kurie būna hospitalizuoti dėl širdies nepakankamumo, miršta per metus nuo jų hospitalizacijos. Tai būklė, kai širdis nepumpuoja pakankamai kraujo, kad palaikytų organus. Ankstesnių tyrimų duomenimis, apie 15-20 proc. į ligoninę paguldytų pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, grįžta į ligoninę per 30 dienų.
Siekdami ištirti telefono skambučių poveikį rezultatams, mokslininkai įtraukė kiek daugiau nei 1 300 50 metų ir vyresnių pacientų, kurie nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. buvo hospitalizuoti dėl ūmaus širdies nepakankamumo šešiuose Kalifornijos akademiniuose medicinos centruose[2].
Pusė pacientų buvo atsitiktinės atrankos būdu atrinkti gauti naują priežiūros planą po hospitalizacijos. Pagal šį naująjį planą pacientams buvo duotas kraujospūdžio matuoklis ir svarstyklės. Prieš išrašant iš ligoninės, pacientai buvo mokomi apie širdies nepakankamumą ir per 180 dienų vidutiniškai penkis kartus skambino slaugytojoms, kurios klausinėjo jų apie svorį, kraujospūdį, širdies ritmą ir neįprastus simptomus.
Kontakto palaikymas yra gyvybiškai svarbus
Pacientams, kurie pranešė apie neįprastus rezultatus ar simptomus pirminių skambučių metu, buvo skambinama dažniau. Kitai pusei tyrimo dalyvių buvo teikiama įprastinė priežiūra, įskaitant slaugytojos mokymą apie širdies nepakankamumą prieš išrašant iš ligoninės ir vieną „palaikymo“ skambutį iš ligoninės daugumai pacientų grįžus namo.
Tyrėjai taip pat suskirstė pacientus į grupes pagal tai, kiek jie turėjo kitų sveikatos sutrikimų, gretutinių ligų – nuo nulio iki devynių ar daugiau. Pacientai, priskirti grupei, kurioje buvo daugiausia kitų susirgimų ir kurie taip pat priklausė intervencinei grupei, turėjo 25 proc. mažesnę tikimybę mirti po 30 dienų ir 180 dienų nei kontrolinės grupės pacientai.
Šios grupės pacientai taip pat vidutiniškai 152 dienas išbuvo ne ligoninėje, palyginti su intervencijos negavusių pacientų vidutiniškai 133 dienomis. Pacientų, kuriems dažniau buvo skambinama, grupių, turinčių nedidelių ar vidutinių kitų sveikatos sutrikimų, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo pacientų, kuriems buvo skambinama tik vieną kartą, rezultatų.
Tyrimo duomenimis, pakartotinių hospitalizacijų rodikliai buvo panašūs tiek intervencinėje, tiek kontrolinėje grupėse. Šis tyrimas unikalus dėl šio fakto, kad tyrėjai taikė unikalią metodiką, t. y. grupavo žmones pagal jų gretutinių ligų skaičių. Manoma, kad tai yra praktiškas sprendimas tiems, kuriems gali būti sunku naudotis išmaniojo telefono programėle ar kompiuterine programa.
Sukčiai naudojasi sveikatos sistemos naujovėmis ir metodais
Pastaruoju metu toks atviras registravimas į platformas, padedančias prižiūrėti pacientus, sukėlė ir kitokių problemų be atnešto pozityvaus rezultato. Toks registravimasis į platformas kaip „Medicare“ prasidėjo 2021 m. spalio mėnesį. Iki pat dabar daugelyje valstybinių ir privačių darbdavių JAV vyksta atviros registracijos sezonai sveikatos draudimo ir paslaugų tiekimui gauti.
Sukčiai apsimeta tokių platformų darbuotojais ir skambina pacientams, kurie yra kalbinami pasirašyti sutartis su sveikatos draudimo tiekėjais ir tariamais panašių paslaugų pardavėjais. Tai buvo pastebėta ir tarnybų. 2021 m. FCC skyrė didžiausią baudą savo istorijoje – 225 mln. dolerių Teksase įsikūrusiems telemarketingo paslaugų teikėjams už panašią veiklą[3].
Jie perdavė apie 1 mlrd. skambučių, kurių daugelis buvo neteisėtai suklastoti, siekdami parduoti trumpalaikius, ribotos trukmės sveikatos draudimo planus. Skambučiuose buvo melagingai teigiama, kad siūlomi gerai žinomų sveikatos draudimo bendrovių planai už mažesnes kainas nei oficialiai siūloma.
Pateikiami sukčiavimo prevencijos patarimai. Ekspertai įspėja, kad yra gavę skundų dėl sukčių, kurie, naudodamiesi suklastotais numeriais, sudaro įspūdį, kad skambina iš nacionalinio klientų aptarnavimo numerio ar medicinos įstaigų. Tokiu oficialiu nemokamu numeriu galima priimti tik įeinančius skambučius, o skambinti šiuo numeriu negalima.
Taip pat panašūs sukčiai dažnai pasinaudoja žmonėmis, kuriems kyla klausimų ir rūpesčių atviros sveikatos draudimo registracijos laikotarpiais, bandydami juos suklaidinti. Taip gali nutikti ir nutekėjus pacientų kontaktams ar nulaužus gydymo įstaigų duomenų bazės informaciją[4]. Tai pasitaiko gan dažnai ir deja, sukelia didelį pavojų nieko nenutuokiantiems pacientams.
Keli patariami, padėsiantys netapti telefoninių sukčių auka
- Neatsakinėkite į skambučius iš nepažįstamų numerių, net jei skambinančiojo numeris atrodo vietinis.
- Jei atsiliepiate į skambutį, bet kyla įtarimų, kad skambutis nėra teisėtas, nepalaikykite skambučio toliau, o padėkite ragelį.
- Atsisakykite reklaminių dovanų mainais į asmeninę informaciją. Saugokitės bet kokių nemokamų pasiūlymų.
- Niekada neatskleiskite asmeninės informacijos, pavyzdžiui, sąskaitų numerių, socialinio draudimo numerių, medicininės kortelės numerių, motinos mergautinių pavardžių, slaptažodžių ar kitos identifikacinės informacijos, atsakydami į netikėtus skambučius arba jei jums kyla įtarimų.
- Jei jums skambina asmuo, kuris teigia atstovaujantis sveikatos priežiūros bendrovei ar valstybinei įstaigai, padėkite ragelį ir paskambinkite telefono numeriu, nurodytu jūsų sąskaitos išraše, telefonų knygoje arba bendrovės ar valstybinės įstaigos interneto svetainėje, kad patikrintumėte prašymo autentiškumą.
- Kreipkitės tiesiogiai į teisėtus sveikatos draudimo paslaugų teikėjus, naudodamiesi sąskaitos išraše nurodytu klientų aptarnavimo numeriu arba suradę kontaktinį numerį paslaugų teikėjo interneto svetainėje.
