Svarbu planuoti, kokios daržovės augs šiltnamyje ir nepamiršti atstumo tarp jų
Sodą turintys žmonės dažnai užsimano jame ne tik kepti šašlykus ar atostogauti vasaros metu, bet ir auginti įvairias daržoves ar vaisius. Dažnas nusprendžia įsigyti šiltnamį ir jame auginti tokias populiarias daržoves kaip agurkai ar pomidorai. Iš tiesų, šiltnamiai yra puiki išeitis, kai norisi jau nuo ankstyvo pavasario mėgautis savo išaugintomis daržovėmis ar apsaugoti jas nuo įvairių lauke tykančių pavojų – didelio vėjo, smarkaus lietaus ar krušos ir pan.
Tačiau pradėję užsiiminėti smulkiąja daržininkyste šiltnamiuose daug kas susiduria su įvairiomis problemomis. Per nežinojimą žmonės pasodina augalus per tankiai arba nusprendžia auginti daržoves, kurios negali augti kartu. Taip pat neįvertinę laistymo ar dirvožemio klausimų, vėliau skundžiasi prastu derliumi, karčiais agurkais ar kitomis problemomis. Be to, įvairios daržovės turėtų būti sėjamos ar sodinamos skirtingu laiku, todėl svarbu prisiminti kokiu laiku auga konkretūs augalai.
Tad šį kartą plačiau aptarsime dvi bene populiariausias šiltnamio daržoves – pomidorus ir agurkus. Sužinosite ne tik kodėl kartais apkarsta agurkai, bet ir kaip tinkamai rūpintis pomidorais, kad derlius būtų pakankamai gausus ir jūsų pastangos nenueitų šuniui ant uodegos.
Kodėl agurkai būna kartūs ir ką daryti, kad to išvengtumėte
Bene viena dažniausių sodininkų problemų – užaugus agurkams daugelis pastebi, jog šie yra kartūs. Tačiau tiesa ta, kad to galima išvengti, o agurkai apkarsta ne be priežasties. Pagrindinė bėda dažniausiai tampa aukšta oro temperatūra ir pernelyg sausas dirvožemis. Jei temperatūra yra aukštesnė nei 25 laipsniai, būtina agurkus laistyti itin dažnai, kad dirvožemis išliktų drėgnas.
Agurkai taip pat blogai reaguoja į ryškius temperatūrų skirtumus, nes tuomet išskiria antistresinę medžiagą, vadinamą kukurbitacinu. Būtent dėl šios medžiagos ir apkarsta agurkai. Tad reikia ne tik juos gausiai laistyti karštesnėmis dienomis, bet ir vėsesnėmis dienomis reikėtų pridengti plėvele. Be to, reikia nepersistengti su vandeniu, nes agurkų negalima laistyti pernelyg šaltu vandeniu. Prasta mintis ir arklių mėšlas – juo negalima tręšti šių daržovių.
Kita, jau su oro sąlygomis nesusijusi karčių agurkų priežastis – netinkamos sėklos. Tad jeigu agurkams neteko patirti staigių oro temperatūros pasikeitimų ar sauso dirvožemio per didžiuosius karščius, vertėtų sunerimti dėl naudojamų sėklų. Jei jas rinkote patys, galbūt naudojote visas agurkų sėklas? O iš tiesų reikėtų atrinkti tik priekinėje dalyje (ne daugiau nei 2/3 vaisiaus dalies) esančias sėklas. Naudojant ir esančias prie vaiskočio, gali tekti nusivilti ir turėti kartų derlių.
Jei perkate sėklas, tuomet paprasčiausia būtų rinktis tokias hibridines agurkų veisles, kurios išvis neturi kartumo geno. Šiuo klausimus jums padės sodo prekių pardavėjas arba tiesiog atidžiai skaitykite pakuotės informaciją. Dažniausiai tos sėklos, kurios neturi kartumo geno, yra pažymėtos, todėl jas lengva atskirti.
Be to, verta įsidėmėti, kad net ir kartūs agurkai yra valgomi ir nepadarys jokios žalos organizmui. Jei kartumas pernelyg didelis, kad galėtumėte mėgautis agurkais su visa žieve, tiesiog ją nulupkite. Kartumas taip pat sumažės pamirkius agurkus šaltame vandenyje, o juos užkonservavus, kartumo išvis nepastebėsite, nes aukštoje temperatūroje kukurbitacinas paprasčiausiai suyra.
Negana to, kukurbitacinas netgi naudingas sveikatai, todėl jo bijoti neverta. Ši medžiaga normalizuoja kasos bei virškinamojo trakto veiklą ir netgi gali užkirsti kelią piktybinių auglių vystymuisi. Jei visgi nesiryžtate valgyti tokių agurkų, o termiškai jų apdoroti irgi nenorite, galite tokius agurkus naudoti veido kaukėms.
Pomidorai – populiari daržovė, tačiau svarbu įsidėmėti kelis faktus
Bene kiekvienas sodininkas, turintis šiltnamį, jame augina ir pomidorus. Tai tikriausiai viena populiariausių daržovių, o būtent šiltnamyje pomidorams sukuriama palankiausia terpė augti, kadangi jiems labiausiai tinka 25 laipsnių temperatūra.
Norint džiaugtis pomidorais, pirmiausia reikia tinkamai paruošti sėklas. Jos dezinfekuojamos, mirkomos, vėliau nupilamos menkavertės sėklos, o likusios išdžiovinamos ir beicuojamos. Kai sėklos būna paruoštos, galima imtis pomidorų sodinimo, tačiau tam reikia pasirinkti saulėtą, sausą, nuo šalčio ir vėjo apsaugotą vietą.
Nemažai sodininkų iš pradžių pasėja pomidorus vazonėliuose ir laiko juos viduje, tik dienos metu leisdami pasidžiaugti šildančiais saulės spinduliais ant palangių. O vėliau, kai lauke jau nebūna šalnų, ūgtelėję pomidorai perkeliami į šiltnamius, kur juos persodinus į žemę šie toliau sau sėkmingai auga. Žinoma, nereikia pamiršti pomidorų tręšimo, tačiau, kaip ir agurkų atveju, jiems netinka mėšlas.
Kai pomidorai ūgteli, juos reikia pririšti prie kuolų, kad šie toliau galėtų sėkmingai augti. Pomidorus būtina ne tik dažnai raistyti, bet ir genėti lapus. Jei leisite jiems vešėti be jokios priežiūros, saulės spinduliai nepasieks pačių pomidorų vaisių, o tai trukdys jiems sėkmingai sirpti.
Tiesa, nors agurkai ir pomidorai yra bene populiariausios daržovės, tačiau jų nereikėtų auginti bendrame šiltnamyje. Agurkai mėgaujasi kitokia šiluma ir drėgme nei pomidorai, tad pasodinus juos drauge, galima taip ir nesulaukti didelio pomidorų derliaus. Su agurkais puikiai dera paprikos ir baklažanai. Tuo tarpu pomidorų šiltnamyje geriau sodinti tokius vaisius kaip arbūzai ar melionai.
Be to, reikia nepamiršti, jog sodininkystė – užsiėmimas, kurio išmokstama per realų darbą bei eksperimentavimą. Tad jeigu kažkas ir nepavyks, nenuleiskite rankų ir tiesiog kitais metais išmėginkite kitokias daržoves, jų tręšimo būdus ir panašiai. Nors daržovių auginimas reikalauja pastangų, tačiau vėliau valgomos savomis rankomis užaugintos sodo gėrybės to tikrai vertos.
