Lietuvos keliams numatyta daugiau nei pusės milijardo eurų injekcija
Vyriausybė paskelbė šių metų kelių infrastruktūros finansavimo planą, pagal kurį keliams bus skirta 583,2 mln. eurų. Iš šios sumos po 20 mln. eurų numatyta skirti itin svarbaus magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijai bei žvyrkelių asfaltavimo projektams.
Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, nors finansavimas ribotas, investicijos bus paskirstytos taip, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pagrindinių šalies kelių arterijų ir regioninių kelių tinklo.
„Turėdami ribotą finansavimą, siekiame subalansuoto požiūrio – investicijas kreipiame tiek į pagrindines transporto arterijas, tiek į regionus – vietinės reikšmės kelius bei žvyrkelių asfaltavimą. Bus tęsiami strateginiai kelių infrastruktūros projektai, kurie itin svarbūs tiek šalies, tiek regionų susisiekimui. Taip pat išskirtinį dėmesį skirsime byrančių avarinės būklės tiltų ir viadukų tvarkymui, atnaujinsime kelias dešimtis rajoninių, krašto ir magistralinių kelių ruožų. Gerokai paspartinsime žvyrkelių asfaltavimą, tam skyrėme kelis kartus daugiau lėšų nei pernai“, – teigė ministras.
Į griūvancius tiltus, viadukus ir kelių rekonstrukciją – šimtai milijonų eurų
Valstybinės reikšmės keliams šiais metais teks 336,8 mln. eurų (62 proc.) visos sumos. Iš jų 202,8 mln. eurų bus skirti tiesimo, rekonstrukcijos ir remonto darbams. Didžiausi projektai:
- Krunos tilto rekonstrukcija;
- „Via Baltica“ paskutinio ruožo darbų pabaigimas;
- kelio Vilnius–Utena ruožų iki Molėtų rekonstrukcija;
- 19 tiltų ir viadukų atnaujinimas;
- 44 rajoninių, krašto ir magistralinių kelių ruožų remontas ir rekonstrukcija.
Šiais metais taip pat bus įrengta daugiau nei 100 inžinerinių eismo saugumo objektų – tarp jų numatyta: 100 pėsčiųjų perėjų remontas, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas, taip pat kelių atitvarų įrengimas Molėtų, Kretingos, Šakių, Radviliškio, Klaipėdos rajonuose, Kazlų Rūdoje, Palangoje ir Klaipėdoje.
Regionai sulauks rekordinės paramos
Savivaldybės šiemet gaus rekordinę paramą – vietinės reikšmės keliams atiteks net 206,4 mln. eurų (38 proc.) bendro finansavimo. Lėšos bus paskirstytos taip:
- savivaldybių kelių priežiūrai – 184 mln. eurų;
- kurortinių savivaldybių (Birštonas, Druskininkai, Palanga, Neringa) keliams – 3,7 mln. eurų;
- valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams – 18,6 mln. eurų.
Tarp svarbiausių vietinių projektų išsiskiria:
- Vilniaus Nemenčinės plento rekonstrukcija (8,3 mln. eurų);
- Kauno Ateities plento tiesimas (2 mln. eurų);
- Šiaulių Serbentų gatvės remontas (3,5 mln. eurų);
- Alytaus A. Juozapavičiaus tilto remontas (1,16 mln. eurų);
- Tauragės pietinis aplinkkelis (1,82 mln. eurų);
- Radviliškio rajone kelias prie kareivinių (859 tūkst. eurų);
- Marijampolės Vasaros gatvės rekonstrukcija (626 tūkst. eurų);
- Biržų rajono Vabalninko šiaurinio aplinkkelio remontas (308 tūkst. eurų).
Verta pažymėti, kad 2025 m. iš viso Lietuvos kelių infrastruktūrai skirta beveik 800 mln. eurų. Iš jų KPPP lėšos sudaro 583,2 mln. eurų, Gynybos fondo parama kariniam mobilumui – 59,6 mln. eurų, o ES fondų parama – dar 158,2 mln. eurų. Šios investicijos turėtų reikšmingai pagerinti kelių būklę ir užtikrinti saugesnį bei patogesnį susisiekimą visiems Lietuvos gyventojams.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos informaciją.
