<h2>Pabaisos, vaiduokliai ir kraujo upės neatbaido aštrių pojūčių ištroškusiųjų</h2>
<p style="text-align: justify;">Įsivaizduokite tamsų ir niūrų vakarą, kai laiką namuose leidžiate vienas ir nusprendžiate įsijungti naujausią siaubo filmą ar susisupti į antklodę ir perskaityti siaubingų detalių kupiną istoriją. Visi siaubo žanro mylėtojai puikiai pažįsta šias istorijas lydinčius pojūčius – pagreitėjęs širdies plakimas, įsitempę raumenys ir nerimo nuotaika.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors vieniems šie jausmai atgrasūs ir vengtini, kitiems – tai adrenalino šaltinis, suteikiantis daug aštrių pojūčių, net nepaliekant savo namų. Siaubas, kaip literatūros ar kino žanras, yra skirtas išgąsdinti, sukelti šiurpą ar pasibjaurėjimą [1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors šiandien šį tikslą dažniau keičia tiesiog nepatirtų pojūčių ir pramogų troškimas, senovėje gąsdinančios istorijos buvo pasakojamos laikantis senųjų tradicijų ir papročių, iš tiesų tikint ir bijant. Juk šio žanro šaknys siejamos su tautosaka ir religinėmis tradicijomis, todėl nenuostabu, kad daugiausia dėmesio skiriama mirčiai, pomirtiniam gyvenimui, blogiui, demoniškumui ir apsėdimui.</p>
<p style="text-align: justify;">Šios istorijos, perpasakojamos iš kartos į kartą, įgavo folklorinių liaudies pasakų statusą ir nors šiandien vertinamos skeptiškai ir dažniau yra palydimos šypsniu, ne išgąsčiu, vis tik, jos padėjo pamatus daugeliui šiuolaikinių siaubo filmų ar literatūros kūrinių turiniui.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien, siaubo filmai ar knygos yra viskas, kas pramoginiais, nepiktybiškais tikslais siekia sukelti auditorijai baimę ir šiurpą, priverčia pasijausti nesaugiai, nejaukiai. Šios istorijos skatina sužadinti žmonių vaizduotę ir giliausiuose pasąmonės kampeliuose prikelti košmarus, seniai užslėptas baimes bei priversti kvestionuoti, kas yra tikra, o kas – tik iliuzija.</p>
<p style="text-align: justify;">Daugeliui – tai nemaloni, neužtikrintumo būsena ir įtampa, kitiems įtraukiantis jausmas, kuris nuolat vilioja – taip tampama siaubo istorijų gerbėju. Vis tik, suprasti, kodėl žmogus linksta prie to, kas atgrasu ir baisu gali būti sudėtinga. Iš tiesų, kartais gąsdinančių dalykų net nereikia vengti, siaubo istorijos sukuria tik pavojaus iliuziją, tačiau patiriamas adrenalinas ir emocijos – tikros bei gali ne tik kaip reikiant paspartinti jūsų širdies plakimą, tačiau suteikti kitokių, gana įdomių įžvalgų apie asmenybę.</p>
<h2>Emocijų lavina verčia sugrįžti vėl ir vėl</h2>
<p style="text-align: justify;">Siaubo literatūrą ir kino industriją įkvėpė dar viduramžių Europos istorijos apie demonų apsėdimus, raganas, vampyrus, vilkolakius ir naktimis pasirodančias vėles. Senajame žemyne kaip žanras, siaubas įsitvirtino senovės graikų ir romėnų veikalų dėka, o vėliau – didžiulę paspirtį bauginančių istorijų kūrybai suteikė dar XIX a. pasirodęs romanas apie Frankenšteiną[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Kino industrija, pirmąsias siaubo istorijas parodė dar nebyliojo kino laikais – antgamtiški ir mistiniai vaizdiniai žiūrovus pasiekė keliuose trumpametražiuose filmuose, kuriuos 1890-ais sukūrė prancūzų kino pradininkas G. Mélièsas, kuris vėliau išgarsėjo ir trumpametražiu filmu „Vaiduoklio pilis“. Pastebėjus visuomenės susidomėjimą, nors ir buvo sulaukiama kritikos dėl nepagrįsto žmonių gąsdinimo, tačiau vis daugiau menininkų ir verslininkų atsigręžė į šį žanrą, kuris ne kartą buvo atnaujinamas, pritaikomas kintantiems laikams, visuomenės aktualijoms ir klausimams.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien siaubo žanro kūriniai ne tik gąsdina ir baugina, tačiau į viršų iškelia ir tikrąją žmogiškąją prigimtį, sėkmingi kūriniai priverčia dvejoti ne tik dėl ribos tarp realybės ir fantazijos, tačiau ir dėl tamsiosios žmogaus pusės bei moralės ribų.</p>
<p style="text-align: justify;">Jeigu be kažko ir neįmanoma įsivaizduoti siaubo žanro kūrinių, tai be adrenalino. Daugelis užkietėjusių siaubo fanų, paklausti, kodėl renkasi siaubo knygas ar kino filmus pamini adrenalino jausmą ir įelektrintas emocijas. Susidūrus su realiu pavojumi, mūsų smegenys įjungia „kaukis arba bėk” režimą, tačiau pasinėrus į meninį kūrinį, su tikruoju pavojumi mes nesusiduriame, tačiau užplūstantis adrenalinas – realiai patiriama kūno reakcija.</p>
<p style="text-align: justify;">Stebėdami įtemptą filmą ar skaitydami siaubo knygą galite pastebėti kaip priartėjus prie baimę keliančios scenos jūsų širdies ritmas pagreitėja, kyla kraujospūdis, kvėpavimas patankėja – tai veikia lyg vienkartinė narkotinė dozė, pavyzdžiui, kofeino, tampate įsiaudrinę, įsitraukę ir pasiruošę viskam. Toks momentinis pakilimas įtraukia ir vilioja, todėl žmonės vėl ir vėl sugrįžta prie siaubą keliančių pasakojimų[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kuriais atvejais, perdėtas ribinių emocijų siekimas gali būti sietinas su viskerine reakcija. Šis terminas reiškia, kad žmogus turi didžiulį troškimą, ką nors pajausti, kad ir kokia toji emocija būtų, teigiama ar ne.</p>
<p style="text-align: justify;">Nuobodulio ar apatijos apimti žmonės linksta link siaubo žanro kūrinių, siekdami didelės dozės išgąsčio, kuris padeda jiems jaustis gyviems. Mistiniai reiškiniai, brutalios scenos ar kraują stingdantys aprašymai – tai yra būtent tai, ko reikia prikelti kiek aprimusią žmogaus emocinę būseną.</p>
<p style="text-align: justify;">Daugelis siaubo žanro skaitytojų ar filmų fanų turi ilgą sąrašą kūrinių, prie kurių sugrįžta nuolat ir negaili rekomendacijų kitiems. Tačiau, iš psichologinės pusės, sugrįžimas prie jau iki skausmo pažįstamo turinio ir veiksmų eigos signalizuoja apie saugumo ir ramybės poreikį: nors ir siekiate aštrių pojūčių, kartais būtent žinomos istorijos gali padėti pasijausti tarsi ramybės oazėje, kad ir kokie šiurpūs šie pasakojimai būtų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elti-meshau-2s2f2exmbhw-unsplash.jpg" alt="Tamsa" /></p>
<h2>Šiurpus fantazijų pasaulis leidžia geriau pažinti savąją prigimtį</h2>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, daugelis siaubo knygų ar filmo scenarijų yra visiškai nerealūs ir yra pateikiami lyg vaizduotės kūrinys, fantazijos. Juk realybėje mūsų nepersekioja vaiduokliai ir mums netenka kovoti su zombiais ar vampyrais.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis dėlto, slėpynės nuo serijinio žudiko ar kova su antgamtiškų galių turinčiomis pabaisomis gali ne tik išgąsdinti ir priversti užmerkti akis, tačiau mus pačius skatinti jaustis stipresniais ir drąsesniais nei iš ties esame. Juk siaubo filmuose bei knygose dažniausiai laimi gėris, o nereta istorija turi laimingą pabaigą.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors gyvenimas kiek kitoks, pagrindiniam veikėjui nugalėjus pabaisą, mes patys galime jaustis lyg įveikę savo didžiausius sunkumus ir baimes, todėl, kad ir kaip keistai tai gali atrodyti, būtent siaubo istorijos suteikia mus drąsos.</p>
<p style="text-align: justify;">Tas momentas, kai suprantame, kad istorija artėja prie pabaigos, o pavojus tuoj bus įveiktas suteikia trumpalaikį euforijos jausmą, panašų į tą, kai patys vos per plauką išsisukame nuo rizikos situacijų ir galime lengviau atsikvėpti. Tokios emocijos yra itin įtraukios ir dažnai vos pasibaigus skaitomai knygai ar stebimam kino filmui jau mąstome apie kitą istoriją ir emocijas, kurias jos atneš.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tikrųjų, palyginus su meninio pasaulio veikėjais, tikriausiai daugelis mūsų gyvena gana ramų, kasdienį gyvenimą, nepersekiojamą piktųjų dvasių ar maniakų. Vis tik, saugumas ir monotonija verčia mus ieškoti naujų potyrių, kurie priverstų jausti žymiai ekstramalesnes emocijas ir pojūčius.</p>
<p style="text-align: justify;">Pavojingos, pašėlusios ir protu sunkiai suvokiamos situacijos nuolat vaizduojamos siaubo filmuose ar istorijose, traukia tiek daug nuo monotoniškos kasdienybės pavargusių žmonių. Tai anaiptol nereiškia, kad jie nesidžiaugia saugiais savo gyvenimais, tačiau kartais, žiupsnelis adrenalino gali įnešti ir teigiamų emocijų į kasdienybę, ypač kai tai daroma nekaltai, tiesiog stebint istoriją kino ekrane ar skaitant knygoje[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Be to, siaubo kūriniai gali padėti nugalėti ir vidinius demonus. Juk mes visi kažko bijome: artimųjų netekties, kraujo, tamsos, kai kurie turi ir dar įvairesnių baimių, pavyzdžiui klounų. Jei vienas baimes galime įveikti tik priimdami gyvenimą tokį, koks jis yra, ar kalbėdami su artimaisiais, ar terapeutais, tai kitų įveikimui gali pasitarnauti ir menas.</p>
<p style="text-align: justify;">Gali pasirodyti, kad baimę keliančių dalykų, kaip tamsos ar klounų įveikimui pasitelkiami siaubo kūriniui yra keistas sumanymas, tačiau ko dažniau stebime gąsdinančias figūras ar esame tamsoje, to labiau įprasta tai tampa, juk žmogus yra itin prisitaikantis padaras, todėl ilgainiui, net didžiausios baimės prisijaukinamos, būsena pagerėja ir žmogus gali susidurti net su labiausiai bauginančiais objektais. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jan-jakub-nanista-z9hvksdwmim-unsplash.jpg" alt="Vaiduoklių namas" /></p>
<p style="text-align: justify;">Siaubo žanras yra populiarus laiko praleidimo būdas. Laisvadienį praleisti su būriu draugų ar šeima kino teatre, o gal namie stebint naujausius siaubo filmus arba nesenstančią klasiką, gali būti itin įdomu: jūs ne tik smagiai pasijuoksite iš nerealių situacijų ir kvailų veikėjų pasirinkimų, tačiau patirsite ir aibę kitų jausmų: nuo kaustančios baimės, iki euforiško džiugesio pagaliau įveikus pabaisas[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Panašūs pojūčiai jus lydės ir nusprendus vakarą praleisti su įtraukiančia siaubo žanro knyga, kuri neleis užmigti visą naktį. Vis tik, tiems, kurie siaubo istorijos ir filmai ne prie širdies nėra ko nerimauti.</p>
<p style="text-align: justify;">Literatūros ir kino industrijos gali pasiūlyti įvairiausių žanrų, atitinkančių kiekvieno mūsų nuotaikas ir pomėgius, todėl neverta savęs gąsdinti be reikalo, juk menas yra tam, kad sukeltų žmonėms emocijas, o mes patys esame atsakingi rinktis kokias.</p>
