Sergate ir vykstate į užsienį? Galite sulaukti nemalonumų!

Nedarbingumas skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui

Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą.

Tokiu atveju gelbsti laikinas nedarbingumas. Tuo metu, keletą dienų ar net savaičių – priklausomai nuo sveikatos problemų sudėtingumo – asmuo gali susitelkti ties pasveikimu, sveikatos stiprinimu ir jėgų atgavimu, o ne kasdienėmis darbo užduotimis. Be to, svarbu tai, kad šiuo metu „Sodra“ darbuotojai moka ligos išmoką.

Vis dėlto, nors išduodamas nedarbingumo pažymėjimą asmens šeimos gydytojas įprastai detaliai supažindina pacientą su jam priskirtu gydymo režimu ir nedarbingumo elgesio taisyklėmis, kai kurie piliečiai yra linkę sukčiauti ir nedarbingumo metu planuotis pramogas, išvykas ar net atostogas užsienyje. Vis dėlto, toks gudravimas – nedarbingumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio išmokos galite apskritai nesulaukti.

Nedarbingumo metu nedera svaigintis, pramogauti ar keliauti

Nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę^[1]. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių. 

Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“. Pastebima, kad dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų arba gydytojų.

Tokiu atveju, kiekviena situacija vertinama individualiai. Nedarbingumo išmokos gavėjo gali būti prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis gali būti iškviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.

Patys „Sodros“ specialistai niekada nevaikšto į namus ir sergančių gyventojų netikrina. Specialistai taip pat niekada netikrina kvitų ar banko išrašų, nesidomi gyventojų sąskaitomis, norėdami sužinoti, ar asmuo iš tiesų serga ar tik imituoja ligą bei atostogauja. „Sodra“ neskaito ir gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose, tad egzotiškų kelionių akimirkų tariamo nedarbingumo metu gali ir nepastebėti.

Kita vertus, tokius kadrus gali užfiksuoti tiek darbdaviai, tiek ir kiti žmonės, vėliau apie tokias pramogas galintys pranešti „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu. 

Vis tik, „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus. Tokiais atvejais ligos išmoka neskiriama arba tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo.

Skelbiama, kad per dieną „Sodrai“ atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius^[2].

Ligos išmoka nėra mokama, jeigu institucijos nustato, kad asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat, jeigu sistemingai pažeidinėjo nedarbingumo taisykles, simuliavo, nedarbingumo metu keliavo ar užsiėmė kitomis veiklomis.

Nedarbingumo metu reikia laikytis gydytojų pateiktų taisyklių

Valstybinė darbo inspekcija taip pat pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose.

„Darbuotojo laikinas nedarbingumas – tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas, skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau – „Sodra“. Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, – teigia inspekcija^[3].

Kita vertus, jeigu asmuo yra susiplanavęs atostogas ir tai aptaręs su darbdaviu, tačiau netikėtai susirgo, tuomet galioja jau kitos taisyklės. Jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, tuo metu jo suplanuotos atostogos yra perkeliamos. Tai galioja tokiu atveju, jei žmogus nesirgo ilgiau, nei iki kasmetinių atostogų pabaigos^[4].

Jei darbuotojas prasirgo ilgiau nei buvo numatyta kasmetinių atostogų pabaiga arba nedarbingumo laikotarpis įsiterpė į kasmetinių atostogų vidurį, tuomet tariamasi dėl atostogų iš naujo. Jeigu yra išduodamas laikinasis nedarbingumas, darbuotojas kreipiasi į gydymo įstaigą, tokiu atveju atostogos lieka nepanaudotos ir darbuotojas turi teisę panaudoti atostogas pagal tikslinę paskirtį.