Seksualinis šantažas – nauja grėsmė vaikams internete: ką turi žinoti visi tėvai?

Jaunimas, Saugumas, ŠeimaRaimonda Jonaitienė
Suprasti akimirksniu
Nepilnamečiai internete gali susidurti su įvairiais pavojais. Daria Nepriakhina/Unsplash nuotrauka

Seksualinis šantažas gali kainuoti ne tik baimę, orumą ar pinigus: pasitaiko net ir savižudybių

Į Lietuvos vaikų ir paauglių gyvenimą vis dažniau skverbiasi naujo tipo pavojus – seksualinis šantažas internete, kuris angliškai vadinamas „sextortion“. Ekspertai perspėja, kad tai, kas jau tapo itin rimta problema JAV ir kitose šalyse, gali netrukus išplisti ir Lietuvoje. Todėl tėvams būtina žinoti, kaip atpažinti šią grėsmę ir apsaugoti savo vaikus nuo skaudžių pasekmių.

Seksualinis šantažas („sextortion“) – tai nusikaltimas, kai asmuo, dažnai apsimetęs kitu vaiku ar paaugliu, įtikina auką atsiųsti savo intymių nuotraukų, vaizdo įrašų ar kitokios kompromituojančios medžiagos[1]. Gavęs šią medžiagą, šantažuotojas ima grasinti, kad išplatins nuotraukas socialiniuose tinkluose ar siųs jas draugams bei šeimos nariams, jei auka nesumokės pinigų ar nepadarys kažko kito, ko reikalauja nusikaltėlis.

Liūdnas tokio nusikaltimo pavyzdys – tragiška 17-mečio Jordano DeMay iš Mičigano valstijos (JAV) istorija. Jį seksualiai šantažavę broliai Samuelis ir Samsonas Ogoshi iš Nigerijos buvo nuteisti 17 su puse metų kalėjimo. Apsimetę jauna mergina, sukčiai įkalbėjo vaikiną atsiųsti intymią nuotrauką, o paskui grasino ją paviešinti. Nepakeldamas spaudimo, jaunuolis nusižudė[2].

„Tai siunčia aiškią žinią nusikaltėliams: jūs nesate nebaudžiami. Mes jus surasime, net jei teks keliauti per pusę pasaulio“, – apie šią bylą sakė JAV prokuroras Markas Tottenas. Tačiau nepaisant sėkmingo nusikaltėlių radimo bei nubaudimo, skaudžiausia nusikaltimo pasėkmė jau buvo įvykusi ir negalėjo būti ištaisyta – dėl seksualinio šantažo paauglys atėmė sau gyvybę.

Kaip vyksta seksualinis šantažas?

vaikai ir ekranai
Berniukai seksualinio šantažo aukomis tampa kur kas dažniau nei mergaitės. Pixabay / Pexels nuotrauka

Vaikai dažnai patiki sukčiais, kurie pirmiausia užmezga kontaktą socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „Snapchat“, „TikTok“ ar net vaikų mėgstamame žaidime „Roblox“. Dažniausiai nusikaltėliai apsimetame bendraamžiais. Jie flirtuoja, siunčia draugiškas ar net romantiškas žinutes.

Įgavę vaiko pasitikėjimą, sukčiai prašo atsiųsti intymią ar kompromituojančią nuotrauką. Kai gauna tokią medžiagą, prasideda aktyvus šantažas: „Jei nesumokėsi, tavo nuotraukas pamatys visi tavo draugai.“

Norėdami parodyti, kad grasinimai rimti, sukčiai kartais paviešina dalį informacijos socialiniuose tinkluose – taip įtikindami savo aukas, kad jie nejuokauja.

Beje, verta paminėti, jog seksualinio šantažo aukomis dažnai tampa net vos 11 metų sulaukę vaikai[3]. Didesnė jų dalis būna berniukai, tačiau pastaruoju metu ėmė augti ir mergaičių aukų skaičiai.

Kaip tėvai gali apsaugoti savo vaikus nuo seksualinio šantažo?

Tėvai
Tėvai turėtų stengtis palaikyti gerus santykius su savo vaikais, kad šie nebijotų pasipasakoti apie iškilusias problemas virtualioje erdvėje. Elina Fairytale/Pexels nuotrauka

Kad išvengtume tragiškų situacijų, tėvai privalo skirti ypatingą dėmesį vaikų veiklai internete. Ekspertai rekomentuoja nepamiršti kelių pačių svarbiausių taisyklių:

  • Reguliariai kalbėkitės su vaikais apie pavojus internete. Vaikai turi žinoti, kad asmeninių nuotraukų ar vaizdo įrašų siuntimas yra pavojingas, ir jie turi nedelsiant pranešti tėvams, jei kažkas prašo tai daryti.
  • Stebėkite, su kuo vaikai bendrauja. Periodiškai patikrinkite jų pokalbius socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose (pvz., „Roblox“) ar pokalbių programėlėse. Ten lengvai gali įsisukti nepažįstami su blogais ketinimais.
  • Susitarkite dėl taisyklių internete. Vaikai turi žinoti, kad negalima siųsti asmeninių duomenų ar nuotraukų nepažįstamiems žmonėms, negalima nieko iš jų pirkti, niekur su jais susitikti ir pan.
  • Nepamirškite išlaikyti atvirumo ir palaikymo. Vaikai turi jaustis saugiai kreipdamiesi pagalbos į tėvus ar suaugusius, net jei jau padarė klaidą ir išsiuntė kompromituojančią medžiagą.

Jei vaikas jau tapo seksualinio šantažo auka, svarbiausia – kuo greičiau kreiptis pagalbos į teisėsaugą. Jokiu būdu nemokėkite reikalaujamos sumos, nes tai tik paskatins šantažuotoją tęsti nusikaltimą. Išsaugokite visus įrodymus: žinutes, ekrano nuotraukas, paskyrų duomenis.

Lietuvoje šis reiškinys dar tik prasideda, todėl svarbu, kad tiek tėvai, tiek mokytojai ir patys vaikai būtų budrūs. Tik laiku kalbėdamiesi ir šviesdami savo vaikus, galėsime užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms ir išvengti tragedijų. Atminkite – nuoširdus pokalbis šiandien gali išgelbėti jūsų vaiką rytoj.