Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Negatyvus sekso vertinimas sukelia seksualinę traumą
„Tinder“ amžiuje, kuomet žmonės „draugauja“ kone tokiu pačiu dažnumu, kokiu prasilenkia parduotuvėje, jūs galite nusipirkti sekso žaislų už 1 eurą, o celibatas ima atrodyti kaip išties archajiška sąvoka. Tačiau tiesa ta, kad tai vis dar yra idealas, kurį daugelis žmonių (ypač moterų) laiko siekiamybe. Be to, noras apsisaugoti nuo žiaurų dalykų bei nemalonių patirčių taip pat padidina seksualinės abstinencijos mastą.
Kalbant apie religijos ir lytinio gyvenimo sąsajas, ne paslaptis, jog seksas prieš santuoką kai kuriose šalyse yra draudžiamas, įskaitant islamą, induizmą bei krikščionybę, ir nemaža dalis kultūros atstovų, beje, pritaria tokioms ideologijoms. Tuo tarpu seksualinis nesąmoningumas kaip priešingybė paminėtosioms vertybėms bei pamatiniams įsitikinimams yra glaudžiai susiję su amoralumu daugelyje religijų.
Ir visgi, tokiuose įsitikinimuose esti slidi atbraila, nes tyrumą aukštinanti kultūra gali paveikti seksualinį gyvenimą taip, jog galiausiai mėgautis seksu taps misija neįmanoma: jeigu buvo nuolat sakoma, kad tai yra didžiulė nuodėmė, prireiks tikrai daug pastangų, kad pradėti galvoti kitaip.
Ne paslaptis, jog dauguma pagrindinių pasaulio religijų, įskaitant krikščionybę, vertina nekaltybę ir atsidavimą bei akcentuoja seksą (tik) kaip svarbių santykių elementą. Aišku, tai nebūtinai yra blogai – viskas priklauso nuo jūsų asmeninio požiūrio – mat daliai žmonių santuokos laukimas tampa iš tiesų prasmingu etapu, kuriuo jie džiaugiasi.
Taip, religinės bendruomenės gali pasiūlyti sveiką, pozityvų lytinį švietimą, kuris vertina ir nekaltybę, ir dovaną, kuri yra mūsų seksualumas[1]. Tačiau su kūnišku tyrumu susiję pranešimai netinkamame kontekste gali būti tikrai žalingi. Ekstremalus tokio atvejo pavyzdys yra protestantų krikščionybės „grynumo kultūra“, kuri buvo plačiai kritikuojama dėl to, kad sukėlė gėdos jausmą sekso metu. Visgi tikimasi, kad žinutė, pabrėžianti sekso pavojus, nedorybes ir seksualumo išsižadėjimą kaip bene vienintelę alternatyvą ateityje bus atšaukta.
Kaip jau supratote, jei seksas yra traktuojamas kaip gėdingas veiksmas, tuomet žmonės jaučiasi nepatogiai ir nešvariai dėl bet kokių seksualinių veiksmų, kurių jie imasi. Būtent todėl iškyla sunkumų perjungiant „pavarą“ bei priimant seksą kaip normalų prigimtinį dalyką. Ir vis tik džiugu, jog kelias į priekį išryškėja tada, kai pradedame apie tai kalbėti.
Informacijos trūkumas yra kenksmingas
Daugelį metų krikščionybėje egzistavo „grynumo kultūros“ judėjimas ir tai buvo siejama su jaunais krikščionimis, gyvenančiais bei mąstančiais šventai ir tyrai. Kitaip tariant, lytiniai santykiai buvo propaguojami tik santuokoje. Tačiau ar nemanote, jog nuolat kerojęs gėdos dėl seksualinio troškimo jausmas vestuvių naktį gali tapti tikru psichologiniu iššūkiu?
Iš esmės nesvarbu, ar jums nekaltybė kažką reiškia, ar ne – neseniai sužinojau, kad tai gali būti gana kenksminga sąvoka: istorija, kurią papasakojo mano kitatautė draugė, savo vestuvių naktį bijojusi mylėtis, atskleidė, jog seksualinis neišmanymas yra standus barjeras, neleidžiantis atsipalaiduoti ir dargi rezgantis galvoje absoliučiai klaidingus dialogus, panašėjančius į seksualinę traumą.
Tiesa ta, jog pasaulyje, kuriame yra daug informacijos, žmonės vis dar nelabai supranta kūno veikimo principo, ir tas nežinojimas gali sukelti skausmą bei malonumo trūkumą. Be to, seksualinė disfunkcija taip pat yra dažnas lytinio švietimo trūkumo rezultatas[2].
Kita vertus, nors viename skalės gale gali kilti problemų dėl lytinio švietimo stokos, kita šios diskusijos pusė yra ta, kad šiandieninės informacijos apie seksą perteklius gali sukelti žmonėms stresą bei baimę. O nerimas, kylantis „progresyvioje“ kultūroje, kurioje erotika pateikiama kaip pažangos prekė, net jei draudimai kai kuriose šalyse pašalina tokio pobūdžio spaudimą, neatrodo visiškai pagrįstas įvykiais – turime „šansą“ bodėtis savimi lygindamiesi su šlifuoto stiklo skulptūromis, atitinkančiomis „standartus“.
Bet kokiu atveju, aš vis tik manau, kad visi esame seksualios būtybės, todėl galime turėti lytinius santykius su savimi bei savo partneriu. Kitaip tariant, tolerancija įvairiems santykiams/seksualiniams susitikimams prieš santuoką ieškant perspektyvaus ilgalaikio bendravimo turi būti prieinama.
Luošinimas ir skausmas kai kuriose šalyse laikomas normalia praktika
Gana sudėtinga atskirti liberalią poziciją nuo pasaulietinių elgesio madų bei autentiškos seksualinės etikos. Tuo tarpu „konservatyvi“ versija atrodo pernelyg tvarkinga – su neįmanomai mažomis dėžutėmis, skirtomis „vyriškiems“ bei „moteriškiems“ socialiniams ir seksualiniams vaidmenims, sąmoningai supintiems į aiškiai įtemptą virvę. Visgi tiesa ta, kad šis modelis švaisto laiką, skaudina žmones ir skurdina visuomenę, įkalintą į kalvinistinius pamatus tarp susibūrusios šventos tautos ir amoralumo dykumos.
Nepatikėsite, tačiau kalbant apie perdėm keistas seksualines tradicijas bei ritualus visame pasaulyje, Indijoje seksas yra tabu tema. Be to, dalis moterų šioje šalyje užsiima „atsidavimo dievams“ praktika, kuri, beje, pastebima ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Arabijoje, Afrikoje bei Graikijoje. Ir tai reiškia, kad moterys garbina tam tikrus vaisingumo dievus ir deives, o norėdamos patenkinti dievybes, jos mylisi su kunigais.
Įdomiais papročiais garsėja ir kultūra, esanti Himalajuose, kuri praktikuoja brolišką elgesį, kuomet moteris tuokiasi ir mylisi su vyru bei jo broliais. Iš esmės taip elgiamasi todėl, kad jų žemė nebūtų padalyta svetimiems.
Kalbant apie seksą prieš santuoką, paplitusi nuomonė, kad musulmonai yra pati stipriausia bendruomenė šiuo klausimu. Tačiau vienoje musulmonų sektoje Irane jauna pora gali sumokėti mokestį, susituokti, pasirašyti santuokos terminą ir gyventi kaip vyras ir žmona, kad galėtų išbandyti priešlaikines vedybas[3].
Įdomybės čia toli gražu nesibaigia: Pietų Afrikos bendruomenė, kuri yra poligamiška (žmogus gali turėti kelis partnerius), griežtai draudžia žmonėms užsiimti seksu dienos metu. Manoma, kad ši taisyklė buvo sukurta siekiant užkirsti kelią dažniems lytiniams santykiams. Bendruomenė taip pat vengia intymių santykių po blogo sapno ar audros metu. Tuo tarpu Šiaurės rytų Sibire mergaitėms prieš santuoką privaloma dėvėti sunkų skaistybės diržą, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią seksui. Be to, kai kurios gentys Rytų Afrikoje ir Peru praktikuoja infibuliaciją, kurios metu merginų lytinės lūpos yra susiuvamos.
Moterų lytinių organų apipjaustymas paprastai taikomas 27 Afrikos šalyse bei kai kuriose Azijos ir Artimųjų Rytų dalyse tam, kad merginos nejaustų malonumo sekso metu ir po vedybų neapgaudinėtų savo vyrų. Kiek šiuolaikiškiau mąsto žydai: nors jie tiki, kad seksas ne santuokoje nepadeda sustiprinti tikėjimo, tačiau jis yra atleistinas.
Taigi, susilaikymas gali būti praktikuojamas dėl kelių priežasčių, įskaitant sveikatą, filosofinius, socialinius ar religinius įpročius. Tačiau daugelyje tikėjimų jis yra prilyginamas asketiškam elementui, vedančiam į subjektyvų dvasinės drausmės poreikį, neretai peržengiantį humaniškumo ribas.
