Netylėkite – seksualumas turi būti aptariamas, o ne „susiieškotas“ internete
„Ar mano vaikas ne per mažas mokytis apie seksą?“; „Ar pokalbis nesužadins jo smalsumo eksperimentuoti?“; „Ką daryti, jei nežinau, ką pasakyti?“ – tokie ir panašūs klausimai gąsdina daugelį tėvų. Visgi įsidėmėkite: jeigu šios temos kelia susirūpinimą, jūs nesate vieni.
Lytiškai sveiko vaiko auginimas, kaip žinia, yra vienas sudėtingiausių tėvystės aspektų. Tuo tarpu jei norite, kad vaikas būtų apsaugotas nuo prievartos ir išnaudojimo (galbūt ir nuo neplanuoto nėštumo ar lytiniu keliu plintančių ligų), ir kad suaugęs jis gebėtų užmegzti meile bei atsakingumu grįstus santykiu, turite įsisavinti kelis svarbius dalykus.
Iš tiesų daugeliu atvejų tėvai nepasitiki savimi kalbėdami lytiškumo temomis, nes jie patys augdami negavo tinkamo lytinio švietimo ir informacijos. Taip buvo todėl, jog maždaug prieš 50 metų nemaža dalis pasauliečių buvo įsitikinę, kad seksas yra „nešvarus“, o savo kūną būtina atiduoti tik „tam vieninteliam“. Kitaip tariant, nors mūsų tėvai padarė viską, ką galėjo, turbūt derėjo pasistengti labiau.
Deja, ši prieštaringai „niveliuojama“ žinia ir nenaudingi patarimai klesti ir šiandien, dėl to, nepaisant geriausių tėvų ketinimų, maži vaikai anksti sužino, jog seksas yra tabu, o žmogaus kūnas yra gėdingas.
Šiaip ar taip, tyla nėra išeitis: vengiant diskutuoti minėta tema, iš esmės atsisakote vieno iš svarbiausių jūsų, kaip tėvų, vaidmenų, ir tik sustiprinate pasenusios informacijos įtaką.
Turėkite omenyje, jog jei tėvai ir kiti atsakingi suaugusieji nekalbės su vaikais apie seksualumą nuo pat mažens, iš prigimties smalsūs vaikai gaus (klaidingos) informacijos apie seksą iš nepažįstamų bendraamžių, vyresnių brolių ir seserų, draugų, televizijos, socialinės žiniasklaidos, vaizdo žaidimų ar pornografijos.
Rezultatas, ko gero, nebus džiuginantis, ir teks versti auklėjimo „knygos“ lapus atgal.
Tėvai – pagrindiniai vaikų seksualiniai auklėtojai
Mes negalime apsaugoti savo vaiko nuo blogos informacijos ar vertybių, su kuriomis nesutinkame. Tačiau mes galime įskiepyti kritišką mąstymą, padėti atskirti faktus nuo fantastikos ir, svarbiausia, pasidalinti su jais savo vertybėmis ir įsitikinimais apie seksą bei seksualumą apskritai.
Nuo kūdikystės ir kasdieniame gyvenime vaikai pirmiausia mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį šeimoje: visą vaikystę jie yra „prisotinti“ vertybių apie savo kūną, individualią valią, prisilietimo reikšmę, fizinį ir emocinį intymumą, bendravimą, lyčių normas, ribas, privatumą, santykius, meilę bei daugybę kitų aspektų. Galbūt nesuvokiate, kokia galinga jūsų įtaka, bet kai kurie tyrimai rodo, kad jaunų žmonių seksualiniai sprendimai dažniausiai atspindi tai, ką jie mato ir girdi iš tėvų[1].
Taipogi tvirtinama, jog tos atžalos, kurios anksti sužinojo apie seksą iš savo tėvų, jaunystėje yra labiau apsaugotos nuo seksualinės prievartos ir linkusios turėti mažiau partnerių[2].
Taigi, lygiai taip pat, kaip norite palaikyti vaiko fizinį, emocinį ir pažintinį brendimą, ne ką mažiau svarbu puoselėti ir seksualinį vystymąsi, apimantį skirtingus etapus.
Kūdikiai ir maži vaikai. Vaikai tyrinėja savo ir kitų kūnus, liesdami savo lytinius organus. Jie taip pat gali nustatyti savo ir kitų lytį, atpažindami fizinius lyčių skirtumus.
Ketveri – penkeri metai. Geriau suvokia, kaip viskas „veikia“. Nevengia užduoti klausimų, pavyzdžiui: iš kur atsiranda vaikai, kaip jie gimė ir pan. Be to, yra tikri dėl savo lyties, atpažįsta ir taiko lyčių vaidmenų stereotipus bei normas sau ir kitiems.
Šešeri – aštuoneri metai. Gana tvirtai laikosi iš anksto nustatytų lyčių vaidmenų ir gali erzinti vaiką, kuris neišreiškia savo lyties tradiciniais būdais. Tačiau jei pastarieji yra ugdomi, jie turi galimybę suprasti stereotipų sampratą bei problemas, kurias gali sukelti.
Padėkite vaikui apdoroti informaciją, kurią jis gauna iš supančio pasaulio
Daugelis tėvų, be abejo, trokšta puoselėti sveiką savo mažų vaikų lytinį vystymąsi, bet jiems kyla klausimų, kada ir kokiu būdu apie tai kalbėti. Vis tik nors nėra universalių taisyklių, yra keletas labai paprastų ir veiksmingų gairių.
Visų pirma, būtina įtraukti atžalas į kasdienius pokalbius, neatsižvelgiant į konkrečią temą.
Paplitusi klaidinga nuomonė, jog norint paaiškinti apie „paukščius ir bites“, reikia turėti vieną „didelį pokalbį“. Tiesą sakant, geriau dažniau kalbėtis su savo vaiku, leidžiant suprasti, kad seksualumas yra svarbi tema šeimoje, jog tai nėra tabu ir kad vaikas bet kada gali į jus kreiptis, – tokiu būdu kuriama bendravimo linija, palengvinanti sudėtingesnius pokalbius ateityje.
Tėvų įtaka vaikų supratimui apie seksą, kaip žinia, prasideda labai anksti: ankstyvieji emociniai prisirišimai susiformuoja kūdikystėje ir vaikystėje per fizinį bei emocinį kontaktą. Tuo tarpu kūdikio ir jo tėvų / globėjų ryšiai gali padėti pagrindus brandesnėms fizinio intymumo ir meilės formoms, kurios vystosi vėliau[3]. (Vaikai, anksti užmezgę saugų ryšį su tėvais / globėjais, linkę tapti suaugusiais, palaikančiais patikimus, ilgalaikius santykius.)
Ne ką mažiau svarbu vartoti tinkamus kūdikio lytinių organų ir kitų kūno dalių pavadinimus, tokiu būdu normalizuojant kūno tyrinėjimą ir ribas, – kada ir kur liesti ir tyrinėti yra tinkama. Visgi atminkite, kad šiame laikotarpyje tikslūs žodžiai, kuriuos vartojate, yra mažiau svarbūs nei atsipalaidavęs, šiltas balso tonas ir maloni kūno kalba.
Kai vaikas paauga ir jūs nusprendžiate, kad norite apriboti jo elgesį, venkite kalbų ar veiksmų, galinčių sukelti gėdą. Verčiau palaikykite jį, aiškiai perteikdami šeimos vertybes.
Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Žinau, jog tau labai patinka būti nuogam, bet kai pas mus ateina lankytojai, svarbu apsirengti“ arba „Puiku, kad tau patinka liesti savo vulvą, tačiau mes to nedarome aplinkinių akivaizdoje“.
Neskubinkite įvykių – vaikai vystosi skirtingu tempu
Kai vaikas kažko klausia, pirmiausia užduokite jam keletą klausimų patys, kad sužinotumėte, ką šis iš tikrųjų nori žinoti.
Jei trejų metų vaikas jūsų paklaus: „Kaip aš čia atsidūriau?“, pabandykite pasakyti kažką panašaus į: „Suprantu, kodėl tau tai įdomu. Kaip manai, kaip čia atsidūrei?“ Arba galite sakyti: „Tai puikus klausimas. Kas privertė tave apie tai galvoti šiandien?“ Kai geriau suprasite, ką vaikas nori žinoti, lengviau suformuluosite tinkamą atsakymą.
Nepaisant to, tik jūs galite numanyti, kada jūsų vaikas yra pasirengęs kalbėti apie seksą. Tuo atveju, kai jis klausia arba komentuoja, svarbu tai suprasti kaip užuominą ir paklausti, kas jam įdomu, ir tada atsakyti.
Reikalui esant, naudinga pasitelkti ir priešingą taktiką – vadovautis savo vaiko pavyzdžiu.
Tarkime, jog su vaiku esate zoologijos sode ir matote du santykiaujančius gyvūnus, – gana įprastas vaizdas. Jei jis nieko nesako, jūs irgi galite tylėti. Tuo atveju, jei jūsų paklaus, ką gyvūnai veikia, galite pasakyti: „Geras klausimas. Kaip manai, kas vyksta?“ Jei vaikas rodo į gyvūnus ir komentuoja, kad jie kaunasi ar žaidžia, jums nereikia jam prieštarauti, jeigu pastarasis vis tik nerodo susidomėjimo seksualiniu elgesiu. Arba, jei atžala žino apie seksą ir dauginimąsi, galite paminėti, kad tai yra būtent tai ir kad jie, kaip ir suaugusieji, tuo užsiima norėdami pagimdyti kūdikį arba todėl, kad tai teikia malonumą.
Atminkite, jog nereikia atsakyti į visus klausimus iš karto – trumpi paprasti atsakymai leidžia įgyti tarpusavio pasitikėjimą, kuriuo galėsite remtis vaikui bręstant.
Vėlgi, vaikai vystosi skirtingais tempais ir tai, ką jūs pasakysite, priklausys nuo to, kokiomis vertybėmis norite pasidalinti.
