Mobilieji telefonai mokyklose – problema, kurios nebegalima ignoruoti
2025 m. kovo 24 d. Lietuvos Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kurį inicijavo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė. Priklausydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Seimo narė kartu su projekto bendraminčiais siekia riboti informacinių ir komunikacinių technologijų, įskaitant mobiliuosius telefonus, naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslais. Ši iniciatyva atspindi augantį susirūpinimą dėl išmaniųjų įrenginių poveikio vaikų mokymuisi ir psichinei sveikatai. Ar tai taps nauju standartu Lietuvos mokyklose?
Pasak projekto iniciatorės L. Girskienės, nuolatinis mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose trukdo ugdymo procesui.
„Dėmesio blaškymas mažina informacijos įsisavinimą, koncentraciją ir motyvaciją mokytis“, – teigia ji. [1]
Seimo narė pabrėžia, kad problema neapsiriboja tik akademiniais rezultatais – išmanieji įrenginiai taip pat mažina vaikų fizinį aktyvumą ir didina depresijos bei savižudybės riziką. Diskusijose su psichikos sveikatos ir ugdymo specialistais ji sulaukė vieningo pritarimo: vaikų priklausomybė nuo technologijų pasiekė kritinį lygį, todėl delsti nevalia.
Lietuva nėra vienintelė šalis, ieškanti sprendimų. Remiantis 2024 m. UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 valstybių jau įvedė mobiliųjų telefonų draudimus ar apribojimus mokyklose. Pavyzdžiui, Prancūzija dar 2018 m. uždraudė telefonus mokyklose iki 15 metų amžiaus, o rezultatai rodo pagerėjusį mokinių dėmesingumą ir socialinį bendravimą. Ar Lietuva paseks šiuo keliu?
Kodėl draudimas?
Projekto šalininkai teigia, kad nereguliuojamas technologijų naudojimas mokyklose kenkia ne tik mokymosi kokybei, bet ir vaikų gerovei. Socialiniai tinklai, žaidimai ir nuolatinis ekranų „scrollinimas“ blaško dėmesį, o pertraukų metu telefonuose praleistas laikas atima galimybę bendrauti gyvai ar judėti.
„Jei norime užauginti sveiką ir kritiškai mąstantį jaunimą, turime veikti ryžtingai“, – pabrėžia L. Girskienė.
Jos siūlymas – drausti išmaniuosius įrenginius, išskyrus atvejus, kai jie naudojami ugdymo tikslais, pavyzdžiui, pamokose su interaktyviomis užduotimis.
Galima nauda ir iššūkiai
Draudimo šalininkai tikisi, kad toks sprendimas paskatins mokinius labiau įsitraukti į pamokas, stiprins jų tarpusavio santykius ir mažins priklausomybę nuo technologijų. Tyrimai rodo, kad mokyklose, kur telefonai ribojami, mokiniai demonstruoja geresnius akademinius rezultatus ir mažiau patiria patyčių internete. Be to, tai galėtų tapti postūmiu sveikesniam gyvenimo būdui – vietoj ekranų pertraukos galėtų būti skiriamos žaidimams ar pokalbiams.
Tačiau projektas kelia ir klausimų. Kaip draudimas bus įgyvendinamas praktiškai? Ar mokytojai turės konfiskuoti telefonus, ar jie bus laikomi spintelėse? Be to, kai kurie tėvai gali prieštarauti, teigdami, kad telefonai reikalingi saugumui – pavyzdžiui, susisiekti su vaikais po pamokų. Kritikai taip pat abejoja, ar draudimas išspręs gilesnes problemas, tokias kaip nepakankamas vaikų švietimas apie technologijų naudojimą.
Po pateikimo pritarta iniciatyva dar turės pereiti svarstymo ir balsavimo etapus Seime. Tikėtina, kad ji sukels karštas diskusijas tarp politikų, mokytojų, tėvų ir pačių mokinių. Ar draudimas taps visuotinis, ar bus palikta mokyklų savivalda spręsti, kaip riboti telefonus? Atsakymai paaiškės artimiausiais mėnesiais.
