Ūkininkai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti priimtas įstatymo pataisas
Dėl Seime priimtų Ūkininko ūkio įstatymo pataisų ūkininkai jau stveriasi už galvų dėl jiems keliamų perteklinių reikalavimų ir griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti minėtas įstatymo pataisas.
Ūkininkus piktina tai, jog numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, jei pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos, (jei tokių statybų galimybė numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose). O ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties patalpas, pavyzdžiui, fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo ar kitus pastatus galima statyti tik tokiame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris yra ne mažesnis kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Ūkininkams atstovaujantys Žemės ūkio rūmų organizacijų atstovai teigia, kad įstatyme numatyti tokie „reikalavimai yra neproporcingi/pertekliniai ir tokiu būdu ribojantys šeimos ūkių, jaunųjų ūkininkų ir ūkių, kurie gauna pajamas iš žemės ūkio ir iš alternatyvios veiklos, galimybes, taip pat sukuriantys nepatrauklias sąlygas pradėti žemės ūkio verslą“[1].
Pertekliniai reikalavimai įstatymo pataisose trukdo vykdyti veiklą, mažina konkurenciją
Ūkininkai piktinasi, jog dėl minėtų reikalavimų nukentės ir žemės savininkų teisėti lūkesčiai. Ribojimas kuriant ūkį trejus metus vykdyti žemės ūkio veiklą be jos vykdymui reikalingų ūkinių statinių, pavyzdžiui, saugyklų, sandėlių, technikos ir padargų saugojimo statinių, ženkliai apsunkina ūkio steigimą ir žemės ūkio veiklos vykdymą.
Taip pat tai mažina konkurenciją, nes toks naujai įsikūręs žemdirbys turės savo derlių parduoti „nuo lauko“, kai yra mažiausia supirkimo kaina, neturės galimybės kurti auginamos produkcijos pridėtinės vertės, t. y. produkciją išvalyti, rūšiuoti, fasuoti ar pan.
„Reikalavimas, kad sklypas, kuriame statomi ūkinei veiklai reikalingi statiniai, būtų ne mažesnis kaip 2 ha ploto (pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ūkininko sodybą galima statytis turint ne mažesnį kaip 0,5 hektaro sklypą), taip pat neproporcingai aukštas bei ribojantis pasirinkimo galimybes, nes Lietuvoje, po žemės reformos ir nevykstančios konsolidacijos, dauguma žemės ūkio paskirties sklypų yra mažo ploto“, – aiškina ūkininkai kreipimesi į prezidentą.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad šis 3 metų veiklos trukmės, pajamų dydžio ir sklypo dydžio reikalavimas paneigtų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane apibrėžtą siekį remti perspektyvius (smulkius ir vidutinius) ūkius, jaunuosius ūkininkus, kartų kaitą kaime bei kaimo gyvybingumo plėtrą[2].
Įstatymų pataisoms nepritaria ir R. Žemaitaitis
Ūkininkus palaiko bei Ūkininko ūkio įstatymo pataisoms nepritaria ir Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, kuris antrina jų išsakytoms mintims kreipimesi į prezidentą bei piktinasi, kad reikalavimas norintiems statyti ūkininkams trejus metus deklaruoti pajamas, užkirs kelius žemę pradėti dirbti jauniems žmonėms.
„Viktoro Pranckiečio [Kaimo reikalų komiteto pirmininko] sūnus, kuris gyvena Vilniuje, su žmona nusprendžia grįžti į Kauno rajoną, nusipirkti 50 hektarų ir užsiimti uogų, šilauogių ar kokių kitokių aktinidijų auginimu. Tai jis [įstatymas] užkerta kelią šitam žmogui grįžti“, – teigė R. Žemaitaitis. – Jeigu būtų išimtos trejų metų pajamos, imigrantus susigrąžintume.“
„Darbietis“ Vytautas Gapšys taip pat abejojo, ar pataisos leis užkamšyti ankstesnes įstatymo spragas.
„Kas nutiks, jeigu ūkininkas didelis, kuris visus reikalavimus atitinka, nuspręs pastatyti ir parduoti namą? 20 namų pastatys tas ūkininkas“, – svarstė jis.
„Tiesiog bus ūkininkams padaryta speciali tvarka naujam užsidirbinėjimui, kur kiti negalės prie to prieiti. Sutinku, kad tą reikia sutvarkyti. Bet reikia padaryti tada taip, kad ir ūkininkai galėtų tose žemėse statytis ūkinius pastatus, o ne namus. O jeigu nori statytis namą, tai turi tada praeiti visas tas procedūras, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, pasikeisti paskirtį ir pasistatyti ten namą. Ūkinis pastatas ir namas yra skirtingi dalykai. Tai žiūrėkite, tada jei užkamšome skyles, tai užkamšome visas skyles. Nes šioje vietoje per šią skylutę tvenksis labai stiprus vanduo“, – aiškino V. Gapšys[3].
Įstatymo pataisas teikę parlamentarai teigia, kad siekia užkirsti kelią nekilnojamojo turto vystytojams
Tuo metu pasiūlymą Ūkininko ūkio įstatymo pataisoms įregistravusi parlamentarų grupė įsitikinusi, kad dabartinis reglamentavimas palieką spragą, kuria gali pasinaudoti nekilnojamojo turto vystytojai statydami gyvenamuosius namus (rajonus) patraukliuose rajonuose, žemės ūkio paskirties sklypuose.
„Dabartiniame reglamentavime numatytas minimalus 0,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra per mažas bet kokiam komerciniam ūkininkavimui, tačiau labai patogus nekilnojamojo turto vystytojams ar asmenims, siekiantiems statyti namus saugomose teritorijose. Atsižvelgiant į tai siūlome padidinti reikalavimus žemės sklypui iki 2 ha dydžio“, – sako tokį pasiūlymą kartu su kitais parlamentarais įregistravęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, dabartinis teisinis reguliavimas skatino gyventojus lengvatinėmis sąlygomis pasistatyti sodybą, ten apsigyventi, o ne ūkininkauti[4].
Seimas ketina apriboti galimybę statyti ūkininkų sodybas saugomose teritorijose
Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose. Pakeitimai esą leis ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.
Kaip jau minėta, Seimas taip pat nustatė, kad statybų galės imtis tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
„Kad nebūtų naudojama ūkininko ūkis tik tam, kad statytų gyvenamuosius namus, bet kad tikrai būtų skirta ūkininkavimui“, – Seime komentuodamas apribojimus teigė Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius, o Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas priminė, kad vidutinis ūkininko ūkis dabar siekia 7 ha[5].
Ūkininko ūkio įstatymo pataisos apriboja ir ūkininkų sodybų statybas saugomose teritorijose. Įstatymo pataisų iniciatoriaus, Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko teigimu, tokios nuostatos užkirs kelią piktnaudžiavimui, kai, prisidengiant ūkininko vardu, apeinant įprastas teritorijų planavimo procedūras, saugomose teritorijose statomi gyvenamieji namai[6].
