Lietuva ima bizūną į rankas – į kariuomenę – iškart po mokyklos
Būtent dėl to į seimo darbotvarkę vėl sugrįžo šauktinių klausimas. Kadangi Lietuvos jaunuoliai nenori nei kariauti savų, nei svetimų karų, parlamentas, matyt, atsižvelgdamas į Briuselio pasvarstymus apie masinį šaukimą Europos lygmeniu, pradėjo svarstyti, ar siųsti jaunuolius atlikti pareigos Tėvynei vos pabaigus mokyklą. Galiausiai tam buvo pritarta – dabar kariuomenė bus tokia pat prievolė kaip ir kadaise galimybių pasas.
Dar pridėkime, kad šaukimo į kariuomenę reformą kadaise kritikavę socialdemokratai balsavimo seime metu ėmė ir jai… pritarė. Būtent šios neaiškių vertybių frakcijos dėka šauktinių reforma buvo priimta.
Tai tik dar vienas įrodymas kaip Lietuva myli savo jaunuolius – mūsų parlamentarai pritarė, kad į kariuomenę būtų šaukiama vos pakilus nuo mokyklos suolo, o štai neatlikus tarnybos vien baudos sumokėti nepakaks, mat stoti į aukštąsias mokyklas bus leidžiama… tik atlikus „pareigą“ (arba kitaip – tenkinant Briuselio norus, tik kol kas dar nacionaliniu lygmeniu). Belieka tik laukti, kol į privalomą tarnybą bus šaukiamos ir moterys bei merginos (kaip tą jau padarė Danija), o šioms bus nustatomi tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, neatlikus karinės tarnybos, nebus galima pretenduoti ir į vaiko priežiūros išmokas, ir panašiai…
Ir prasidėjus šiam sujudimui valstybė jums garsiai pasakys – čia prievartos juk nebuvo!
VSD pranešėjo komisijos išvados G. Nausėdą verčia ir juoktis, ir verkti
Seimas po ilgų svarstymų pritarė VSD pranešėjo istorijos nagrinėjimui sudarytos specialiosios komisijos išvadoms, kurios meta šešėlį ir ant antrajai kadencijai perrinkto G. Nausėdos, VSD vadovo Dariaus Jauniškio bei STT vado Lino Pernavo.
Pats G. Nausėda, vertindamas šias išvadas, išlieka kritiškas – jam jos pasirodė vienu metu ir juokingos, ir graudžios.
Išvadose teigiama, kad G. Nausėda, dar tuo metu tik kandidatavęs į prezidento postą, turėjo įtakingų „draugų“ – štai D. Jauniškis talkinęs jam prieš rinkimus, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką, o ši informacija galėjo būti atskleista ir jam pačiam asmeniškai. O galiausiai jau tapęs prezidentu ir supurčius VSD pranešėjo skandalui, Lietuvos vadovas dar ir pažeidė Konstituciją atsisakydamas atsakinėti į tuo metu specialiosios komisijos pateiktus klausimus.
Naujuosius valstybių vadovus išsirinko Meksika ir Indija
Šią savaitę net dvi valstybės pasiekė savų rekordų, susijusių su rinkimais: Meksikoje pirmą kartą naująja prezidente buvo išrinkta moteris – Claudia Sheinbaum, nuo kurios stipriai atsiliko Jorge Alvarezas Maynezas. Tai itin stiprus žingsnis šalyje, garsėjančioje lytine nelygybe.
Visgi, meksikietės moterys ir seksistinių įsitikimų neįsikibę vyrai naujais vėjais pasidžiaugė neilgai, mat praėjus vos parai po prezidentės moters išrinkimo, buvo nužudyta kita moteris politikė – Kotijos savivaldybės merė Yolanda Sanchez Figueroa.
O štai pasaulio rekordas atiteko Indijai, kur į net 6 savaites trukusius rinkimus, išreikšti savo politinės valios sugūžėjo beveik 6.5 mln. rinkėjų, užtikrinę daugumą N. Modi vadovaujamam BJP aljansui.
Sakartvelas nori atsikratyti užsienio įtakos vidaus politikoje
Sakartvelo premjeras žengė mažą, bet ir labai didelį žingsnį – nepaisant finansavimą gaunančių organizacijų spaudimo ir prezidentės veto, pasirašė „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris įpareigos NVO ir žiniasklaidos priemones, jei šios gauna bent penktadalį finansavimo iš užsienio šaltinių, užsiregistruoti kaip veikiančias „užsienio interesais“.
Į tai sureagavęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas rėžė, kad net ir šiuo atveju Aljansas esą neatsisakysiąs partnerystės su Sakartvelu, nors ir nepritarė, kad šis įstatymas šalį nuvesiąs tuo keliu, kuriuo reikia[1].
Lietuva siekia žūtbūt parodyti, kokia mažuma palaikė Taikos maršą Vengrijoje
Šeštadienį Vengrijoje įvykus Taikos eisenai, į kurią susirinko beveik pusė milijono karui nepritariančių žmonių, į tai sureagavo ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) eilinį kartą mėgindamas parodyti, kad karui taria „ne“…. mažuma žmonių. Situaciją mūsų valstybinė žiniasklaidos priemonė apvertė taip, kad neva eisenoje susirinkusi „dešimčių tūkstančių minia” tik norėjo išreikšti savo palaikymą premjerui V. Orbanui prieš rinkimus į Europos Parlamentą…
Panašias eitynes surengti Lietuvoje pasiūlė ir parlamentaras, Taikos koalicijos sąrašo lyderis Mindaugas Puidokas, pats asmeniškai viešėjęs praėjusį šeštadienį Vengrijoje vykusioje demonstracijoje.
Istorija kartojasi: panašūs žiniasklaidos metodai jau buvo panaudoti ir Šeimų maršo gynimo metu, ir rugsėjo 13-osios mitingo prie seimo metu.
Palestiną kaip suverenią valstybę oficialiai pripažįsta ketvirta Europos valstybė
Prie trejetuko šalių – Norvegijos, Airijos ir Ispanijos, praėjusią savaitę pripažinusių Palestiną kaip atskirą valstybę, prisijungė ir Slovėnija.
Atlikta apklausa parodė, kad Palestinos valstybės pripažinimą palaiko ir 40 proc. vokiečių[2].
O štai Irano aukščiausiasis vadovas Ajatola Ali Khamenei nusiuntė žinią Izraeliui – atsidūrėte kelyje, kurio pabaigoje laukia tik sunaikinimas…
NATO ir Rusija greitu žingsniu eina atviro karinio konflikto link
Jau kurį laiką vykstančios ginklavimosi varžybos tarp Rusijos ir Vakarų rodo tik pastarųjų tiesų kelią į fiasko, mat Rusijos karinės artilerijos gamybos jėgos – kur kas spartesnės ir pigesnės. Iš esmės Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios ir Vakarų pradėtos blokados išmoko būti savarankiška ir visas savo jėgas metė ekonomiką ir pramonę pritaikyti taip, kad ji būtų nuolat pasiruošusi karui.
Skelbiama, kad Rusija jau lenkia Vakarus pagamindama karinę artilerija tris kartus greičiau ir pigiau.
Tačiau Rusijos lyderis V. Putinas neigia bet kokią mintį, kad jo šalis yra pasiruošusi smogti NATO. Tačiau taip pat pagrūmojo pirštu tiems, kurie vis dar netiki, kad gindama savo teritoriją Rusija negali panaudoti branduolinio ginklo.
Pats Aljansas irgi pagrūmojo pirštu entuziastingajai Prancūzijai, besiruošiančiai siųsti savo karius į Ukrainą, o NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas dar kartą patikino – karių į Ukrainą siųsti neketinama, o sąjungininkai esą skirtingai gali išreikšti savo paramą Ukrainai…
Rusija taip pat turi ir sąjungininkę Kinija, kuri aiškiai parodė savo pozicijas prasidėjus kalboms apie galimas taikos derybas Ukrainoje. Birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje vyksiant aukščiausiojo lygio susitikimui dėl taikos Ukrainoje ir į jį nepakvietus Rusijos (taikos derybos vyks į jas nepakvietus vienos iš svarbiausių pusių), pastarosios puolė ginti Kinija, pareiškusi, kad susitikimo kontekstas vis dar neatitinka Kinijos keliamų reikalavimų.
