Kinija nemato prasmės kalbėti apie taiką Ukrainoje be Rusijos atstovų
Jau netrukus, birželio 15-16 d. Šveicarijoje, prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje „Burgenstock“, esančiame šalia Liucernos ežero, vyks aukščiausiojo lygio susitikimas dėl taikos Ukrainoje. Susitikime turėtų dalyvauti apie 100 šalių atstovai, nors iš viso buvo pakviesta daugiau kaip 160 šalių.
Nepaisant dedamų pastangų suvaldyti jau daugiau nei dvejus metus trunkantį karą, šio susitikimo formatas patinka ne visiems pasaulio lyderiams. Tarp kritiškai į šį planuojamą renginį žvelgiančių yra Kinija, kuri neseniai pareiškė, kad jai būtų „sudėtinga“ dalyvauti konferencijoje.
„Susitikimo organizavimas vis dar neatitinka Kinijos reikalavimų ir tarptautinės bendruomenės lūkesčių, todėl Kinijai būtų sudėtinga jame dalyvauti“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning[2].
Ukraina stengiasi, kad vadinamojoje taikos konferencijoje Šveicarijoje dalyvautų kuo daugiau valstybių ir jų lyderių, tad aktyviai kviečia prisijungti ir Pekiną, tačiau Kinija atkerta, kad tokiame susitikime turi dalyvauti ir pati Rusija.
„Kinija visada reikalavo, kad tarptautinėje taikos konferencijoje būtų pripažįstamos ir Rusija, ir Ukraina, kad visos šalys dalyvautų lygiomis teisėmis ir būtų sąžiningai aptariami visi taikos planai. Priešingu atveju konferencijai bus sunku atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką“, – sako šalies užsienio reikalų atstovė spaudai, pridurdama, kad pati Kinija „savaip skatins taikos derybas, palaikys ryšius su visomis šalimis ir dirbs kartu, kad sudarytų sąlygas politiniam Ukrainos krizės sureguliavimui“[2].
Savo ruožtu Kinijos ekspertai mano, kad artėjanti taikos konferencija jau pademonstravo vienašališką Ukrainos poziciją, kurios tikslas – dar labiau paskatinti vientisą tarptautinį supratimą apie Ukrainos pusės taikos planą.
„Tikrasis taikos dialogas negali būti tik pavadinimu, svarbiausia, kad jis atspindėtų taiką tikrovėje. Tačiau, sprendžiant iš dabartinės situacijos, sunku pasiekti taikos palaikymo tikslą, jei viena iš konflikto pusių yra išstumta“, – kinų laikraščiui „Global Times“ sakė Pekino užsienio studijų universiteto Regioninio ir pasaulinio valdymo akademijos profesorius Cui Hongjian.
Ekspertas prognozavo, kad susitikimas gali būti laikomas lemiamu momentu Ukrainai pradėti diplomatinį puolimą prieš Rusiją, o jeigu Rusija šią konferenciją supras kaip būdą Ukrainai izoliuoti ją tarptautinėje bendruomenėje, atsiras daugiau kliūčių atverti abiem pusėms dialogą dėl taikos.
Ukraina nori, kad taikos derybose dalyvautų kuo daugiau šalių, bet ne Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į Kinijos išsakytas pastabas, pareiškė, kad Kinija bando sutrukdyti artėjančiai taikos konferencijai.
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina yra nusivylusi Kinijos atsisakymu dalyvauti renginyje ir pats atmeta Kinijos siūlomų viršūnių susitikimų idėją.
„Su visa pagarba bet kuriai valstybei, nei Kinija, nei Brazilija, nei kitos iki galo nesupranta, ką šis Rusijos karas atnešė mūsų šaliai. Linkiu visoms valstybėms taikos, kad niekas neturėtų praradimų, masinių kapaviečių, aukų. Tačiau žuvo ukrainiečiai. Tai rusai prievartavo mūsų žmones, mūsų moteris, pagrobė dešimtis tūkstančių mūsų vaikų. Niekas neturi teisės mums pasakoti, kaip turėtų baigtis šis karas“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskio manymu, su Kinijos palaikymu Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ilgiau, o tai būtų blogai visam pasauliui.
„Negalima sakyti, kad remiame Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bet tuo pačiu palaikyti valstybę, kuri pažeidžia visus šiuos principus ir Jungtinų Tautų chartiją“, – sakė Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis taip pareiškė, kad Kinija ne tik neremia taikos konferencijos Šveicarijoje, bet ir bando jai sutrukdyti.
„Galima nepadėti Ukrainai, civilizuotam pasauliui, užbaigti karą. Tačiau man atrodo, kad žlugdyti taikos konferenciją, imtis žingsnių, kad susilpninti lyderių dalyvavimo lygį, daryti viską, kad kai kurie lyderiai nevyktų į viršūnių susitikimą, spausti juos – tai tikrai nepriartina taikos ir tai ne tik pagalba Rusijai, bet faktiškai karo palaikymas“, – teigė V. Zelenskis.
Pati Kinija griežtai atmetė Ukrainos prezidento kaltinimus.
„Kinijos pozicija yra atvira ir skaidri ir mes jokiu būdu nedarome spaudimo kitoms šalims“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat žarstosi kaltinimais. Dmytro Kuleba sako, kad Kinija neskuba užimti pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes jai svarbu, kaip baigsis konfrontacija.
„Kai dėl Kinijos, tai jos strategija labai paprasta. Kinija turi savo didžių istorinių reikalų. Bijau, kad mes Ukrainoje tiesiog labai blogai suprantame Kiniją. Aš taip pat nepretenduoju į šimtaprocentį supratimą. Tačiau Kinija niekur neskuba dėl vienos paprastos priežasties: jai labai svarbu, kuo baigsis šis karas. Nes jei jis baigsis Ukrainos pergale, tai Kinijos veiksmai bus suvaržyti. Tačiau jei Rusija toliau puls, o Ukraina tik atsimušinės, net ir gaudama pagalbą, tai atriš Kinijai rankas. Jei šis karas baigsis netgi ne Rusijos pergale, o, tarkime, jos strateginės iniciatyvos primetimu, tai yra, kai jie metų metus pamažu puls, o mes pamažu atsimušinėsime su visa gaunama pagalba, tada, priešingai, tai atriš rankas Kinijai“, – sakė jis, pabrėžęs, kad Kinijos pozicijos logika kur kas platesnė ir galiausiai nulems pasaulio likimą.
Rusija nemato galimybių sudaryti paliaubas su Ukraina
Ukraina jau anksčiau neigiamai atsakė į kitų valstybių siūlymus, jog susitikime dėl taikos turi dalyvauti ir pati Rusija. Ukraina tokią savo poziciją grindžia tuo, jog mano, kad Maskva tiesiog bandys sužlugdyti susitikimą.
Pati Rusija atmetė aukščiausiojo lygio susitikimo be Rusijos idėją kaip „absurdišką“. O praėjusią savaitę, duodamas interviu savo šalies žiniasklaidai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainoje turėtų būti siekiama taikos, ne laikinų paliaubų, nes Maskva neketina suteikti priešui pertraukos, kuria jis gali pasinaudoti kad persigrupuotų ir iš naujo apsiginkluotų.
„Nėra kitos išeities, kaip tik tęsti specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti jos tikslai“, – teigė S. Lavrovas.
Jo teigimu, dabar yra tiesiog pernelyg sudėtinga įsivaizduoti dialogą dėl taikos, nors jis ir viliasi, jog anksčiau ar vėliau „Ukrainoje atsiras politinių jėgų, kurioms rūpi žmonių interesai“.
Kalbant apie galimą taiką, S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva palankiai vertintų ne Vakarų šalių, bet Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbą derybose, tačiau teigė, kad prieš šio proceso pradžią, būtina pašalinti „pagrindines krizės priežastis, užtikrinti visų šalių teisėtus interesus, o jau tada pasiekti susitarimus“.
