Nafta brangsta, obligacijų išpardavimas smogia pasaulio rinkoms – JAV skolinimosi kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 m.

JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo virš 5,2 proc. ir pradėjo spausti akcijų rinkas

Pasaulio finansų rinkose stiprėja įtampa: JAV ir kitų didžiųjų valstybių obligacijų pajamingumai pakilo iki daugelį metų nematytų lygių, o kartu brangstanti nafta vėl stiprina infliacijos baimes. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas pirmadienį buvo pakilęs iki maždaug 5,27 proc. – aukščiausio lygio nuo 2007 metų.

Obligacijų pajamingumas kyla tuomet, kai jų kainos krinta. Dabartinis išpardavimas rodo, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už pinigų skolinimą vyriausybėms, nes tikisi ilgiau išliksiančios infliacijos ir aukštų bazinių palūkanų.

Tai svarbu gerokai plačiau nei vien obligacijų rinkai. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas yra atskaitos taškas hipotekos paskoloms, įmonių obligacijoms ir daugeliui kitų finansinių produktų. Kuo jis aukštesnis, tuo brangiau skolintis namų ūkiams, bendrovėms ir pačiai valstybei.

Augantis saugių obligacijų pajamingumas mažina ir akcijų patrauklumą. Investuotojui atsiranda galimybė gauti daugiau kaip 5 proc. metinę grąžą iš JAV valstybės skolos, todėl už rizikingesnes akcijas jis pradeda reikalauti didesnės potencialios grąžos.

Brangstanti nafta sustiprino baimę, kad infliacija neleis centriniams bankams mažinti palūkanų

Naftos kainos tapo viena svarbiausių dabartinio obligacijų išpardavimo priežasčių. „Brent“ rūšies nafta pirmadienį prekybos metu buvo pabrangusi maždaug 4 proc. ir trumpam viršijo 108 JAV dolerius už barelį. Dienos pabaigoje dalis prieaugio buvo prarasta, tačiau kainos liko gerokai aukštesnės nei prieš kelis mėnesius.

Naftos brangimas veikia beveik visą ekonomiką: didina benzino ir dyzelino kainas, transportavimo išlaidas, aviacijos kaštus, plastiko bei chemijos pramonės sąnaudas. Jeigu energijos kainų šokas užsitęsia, jis ilgainiui gali persiduoti ir maisto, paslaugų bei kitų prekių kainoms.

Tai keičia centrinių bankų pasirinkimus. Jeigu infliacija išlieka aukšta, palūkanų mažinimas tampa sunkiau pagrindžiamas, o kai kuriose valstybėse vėl svarstomas tolesnis pinigų politikos griežtinimas.

Rinkos dalyviai rugsėjo pabaigoje jau vertino papildomo JAV Federalinio rezervo palūkanų didinimo tikimybę kaip gerokai didesnę nei prieš savaitę. Rinkos rodikliai rodė daugiau kaip 70 proc. tikimybę, kad spalį palūkanos bus pakeltos dar 25 baziniais punktais.

JAV ir Irano derybų sąstingis vėl padidino rizikos premiją naftos rinkoje

Naftos rinką pirmiausia veikia ne pasaulinės paklausos šuolis, o geopolitinė rizika. Viltys dėl greitesnio įtampos mažėjimo sumenko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pasiūlymą dėl laikino susitarimo, susijusio su Hormūzo sąsiaurio atvėrimu. Abi pusės tuo pat metu paliko galimybę tęsti netiesiogines derybas.

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto kelių. Bet koks jo veiklos ribojimas didina ne vien faktinio naftos tiekimo sutrikimo riziką, bet ir draudimo, laivybos bei prekybos finansavimo kaštus.

Todėl naftos kaina šiuo metu itin jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie derybas. Žinia apie galimą susitarimą gali per kelias valandas sumažinti kainą keliais procentais, o naujas diplomatinis sąstingis ją taip pat greitai grąžina aukštyn.

Šis nepastovumas persiduoda obligacijoms, nes investuotojai turi nuolat perskaičiuoti būsimą infliaciją ir centrinių bankų politiką.

JAV akcijos smuko, o technologijų sektorius tapo ypač jautrus aukštoms palūkanoms

Pirmadienį visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai baigė prekybą nuosmukiu. „S&P 500“ prarado apie 0,8 proc., „Dow Jones Industrial Average“ – apie 0,7 proc., o technologijų bendrovių gausus „Nasdaq Composite“ – apie 0,9 proc.

Technologijų bendrovės ypač jautrios obligacijų pajamingumo augimui. Didelė jų dabartinės vertės dalis grindžiama pelnu, kurio tikimasi po daugelio metų. Didėjant diskonto normai, tokio būsimo pelno dabartinė finansinė vertė mažėja.

Kartu technologijų sektoriui reikia vis daugiau kapitalo. Dirbtinio intelekto infrastruktūra, duomenų centrai, lustai ir elektros energijos tiekimas reikalauja šimtų milijardų dolerių investicijų. Kai kapitalo kaina didėja, brangsta ir tokių projektų finansavimas.

Viena ryškesnių išimčių tapo „Nvidia“. Bendrovės akcijas palaikė paskelbta rekordinė 150 mlrd. JAV dolerių vertės papildoma akcijų supirkimo programa, nors bendras technologijų sektoriaus fonas išliko silpnesnis.

Azijos akcijų rinkos perėmė Volstrito nuosmukį

Antradienį neigiamos nuotaikos persikėlė į Aziją. Japonijos „Nikkei 225“ smuko apie 1,2 proc., Pietų Korėjos KOSPI – 0,6 proc., Honkongo „Hang Seng“ – apie 0,5 proc. Taivano akcijų indeksas taip pat judėjo žemyn.

Kinijos Šanchajaus indeksas išsilaikė kiek geriau ir nežymiai kilo, tačiau Kinijos technologijų bendrovėms spaudimą toliau darė prekybos bei technologijų apribojimų rizika.

Pasaulio rinkų ryšys šiuo metu itin aiškus. JAV obligacijų pajamingumo kilimas padidina dolerio aktyvų patrauklumą ir kartu spaudžia akcijų vertinimus nuo Tokijo iki Frankfurto.

Auganti JAV skolinimosi kaina taip pat gali paskatinti kapitalo nutekėjimą iš besivystančių rinkų, nes dalis investuotojų renkasi didesnę grąžą siūlančius JAV valstybės vertybinius popierius.

Obligacijų išpardavimas jau tapo pasauliniu, o ne vien JAV reiškiniu

Spaudimas juntamas ir Europos obligacijų rinkoje. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 3,65 proc. – aukščiausio lygio nuo 2009 m. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos skolinimosi kainos taip pat pasiekė daugiametes aukštumas.

Šį procesą skatina keli veiksniai vienu metu: didelės valstybių biudžeto išlaidos, augantis naujų obligacijų pasiūlos kiekis, infliacijos rizika ir centrinių bankų signalai, kad palūkanų normos gali likti aukštos ilgiau.

Investuotojai taip pat vertina, kiek naujos skolos artimiausiais metais turės išleisti vyriausybės. Kuo daugiau obligacijų patenka į rinką, tuo didesnės grąžos gali prireikti pirkėjams privilioti.

Todėl obligacijų rinkos pokytis pradeda veikti net tas ekonomikos dalis, kurios iš pirmo žvilgsnio su nafta ar geopolitika nesusijusios – nuo būsto paskolų iki įmonių investicijų.

Australija palūkanas pakėlė iki 4,6 proc. – aukščiausio lygio per 15 metų

Rugsėjo 29 d. Australijos rezervų bankas bazinę palūkanų normą padidino 25 baziniais punktais – iki 4,6 proc. Tai ketvirtasis palūkanų didinimas šiais metais ir aukščiausias lygis per maždaug 15 metų.

Australijos centrinis bankas susiduria su situacija, pažįstama ir kitoms ekonomikoms: energijos kainų šokas sutampa su vis dar per didele vidaus paklausa ir infliacija, viršijančia centrinio banko tikslą.

Dar rugpjūtį Australijos bazinė norma siekė 4,35 proc., o metinė vartotojų kainų infliacija liepą buvo 3,5 proc. Centrinio banko tikslinis infliacijos intervalas yra 2–3 proc.

Australijos sprendimas tapo dar vienu signalu rinkoms, kad aukštų palūkanų laikotarpis gali užsitęsti ilgiau, nei investuotojai tikėjosi metų pradžioje.

Aukšti obligacijų pajamingumai gali tapti svarbesni už pačias centrinių bankų bazines palūkanas

Dabartinės rinkos esmė yra ta, kad finansavimo sąlygos griežtėja net ir nelaukiant naujo centrinio banko sprendimo. Jeigu 10 ar 30 metų obligacijų pajamingumas kyla, ilgalaikio kredito kaina ekonomikoje didėja automatiškai.

Tai tiesiogiai paveikia būsto kreditus. JAV hipotekos palūkanos vėl artėja prie 7 proc., o aukšti ilgalaikių obligacijų pajamingumai gali išlaikyti jas šio lygio net tuo atveju, jei centrinis bankas ateityje nustotų didinti trumpalaikes palūkanas.

Tas pats galioja įmonėms. Bendrovėms, kurios turi refinansuoti ankstesnę skolą, naujų obligacijų išleidimas gali kainuoti gerokai daugiau nei prieš dvejus ar trejus metus. Tai gali mažinti investicijas ir pelningumą.

Todėl naftos ir obligacijų rinkose vykstantys pokyčiai tampa vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos klausimų: jeigu energijos kainos išliks aukštos, o obligacijų pajamingumai toliau kils, pasaulio ekonomikai vienu metu teks atlaikyti ir infliacijos, ir brangesnio finansavimo spaudimą.

„Euronews“. (2026). Oil prices rise as bond sell-off hits global markets. https://www.euronews.com/2026/09/29/oil-prices-rise-as-bond-sell-off-hits-global-markets

„Reuters“. (2026). Rising bond yields put the brakes on stocks. https://www.reuters.com/world/china/global-markets-global-markets-2026-09-29/

„Reuters“. (2026). Stocks fall as higher oil prices, Treasury yields weigh. https://www.reuters.com/business/wall-st-futures-drop-oil-spikes-after-trump-rejects-iran-peace-proposal-2026-09-28/