Europa žiemą pasitinka su neįprastai mažomis dujų atsargomis – saugyklos užpildytos tik apie 71 proc.

Europos Sąjungos dujų saugyklos rugsėjo pabaigoje užpildytos apie 71 proc.

Europos Sąjunga (ES) artėja prie 2026–2027 m. žiemos turėdama gerokai mažesnes gamtinių dujų atsargas nei pastaraisiais metais. „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, rugsėjo 28 d. ES požeminėse saugyklose buvo sukaupta apie 802 TWh dujų, o bendras jų užpildymo lygis siekė 70,87 proc.

Skirtumai tarp valstybių dideli. Lenkijos saugyklos buvo užpildytos 98,86 proc., Portugalijos – 93,87 proc., Italijos – 86,62 proc., Prancūzijos – 82,47 proc. Tuo metu Latvijoje užpildymas siekė 48,28 proc., Vokietijoje – 57,37 proc., Nyderlanduose – 57,47 proc.

Europos Komisija rugsėjo 25 d. patvirtino, kad atsargų lygis yra žemesnis už istorinį vidurkį, tačiau šiuo metu nemato tiesioginės grėsmės dujų tiekimo saugumui. Komisijos ir ES valstybių ekspertai pabrėžia, kad Europos dujų sistema išlieka stabili, nors padėtį būtina atidžiai stebėti.

Palyginimui: 2022 m. lapkritį ES dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai 94,9 proc. Dabartinis maždaug 71 proc. lygis reiškia mažesnį rezervą, jeigu Europa susidurtų su ypač šalta žiema ar papildomais tiekimo sutrikimais.

Karšta ir sausa vasara neleido Europai taip sparčiai papildyti dujų atsargų

Viena mažesnių atsargų priežasčių – didesnis dujų vartojimas elektros gamybai vasaros mėnesiais. Europos energetikos komisaras Danas Jørgensenas ES valstybėms skirtame laiške nurodė, kad karšti ir sausi orai padidino elektros energijos poreikį, o tai sumažino dujų kiekį, kurį buvo galima nukreipti į požemines saugyklas.

Dujų vartojimą elektros gamybai kai kuriose Europos valstybėse didino ir mažesnė hidroelektrinių gamyba. Todėl vasaros laikotarpis, kuris paprastai naudojamas intensyviam atsargų papildymui, šiemet nebuvo toks palankus.

Europos Komisija esamą saugyklų lygį apibūdina kaip neįprastai žemą, tačiau kartu pabrėžia, kad dabartinė ES energetikos sistema yra atsparesnė nei 2021–2022 metais. Europa turi daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo pajėgumų, įvairesnius tiekimo maršrutus ir mažesnį bendrą dujų vartojimą.

Maždaug 80 proc. Europos Sąjungoje suvartojamų gamtinių dujų yra importuojama, todėl situacija pasaulinėje SGD rinkoje blokui išlieka ypač svarbi.

Karas Artimuosiuose Rytuose apribojo Kataro SGD tiekimą ir padidino konkurenciją dėl dujų

Vienas svarbiausių naujų veiksnių Europos dujų rinkoje yra sutrikęs suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Persijos įlankos. Per Hormūzo sąsiaurį iki konflikto keliavo didelė dalis pasaulio naftos ir SGD srautų, todėl bet kokie šio maršruto sutrikimai tiesiogiai veikia pasaulinę energetikos rinką.

„Euronews“ skelbia, kad dėl karo regione SGD srautai per Hormūzo sąsiaurį tam tikru laikotarpiu buvo sumažėję iki maždaug 15–25 proc. prieškarinio lygio. Tai ypač svarbu Katarui, kuris yra vienas didžiausių suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų pasaulyje.

Rugsėjo 28 d. pranešta, kad „QatarEnergy“ pratęsė nenugalimos jėgos režimą daliai SGD tiekimo sutarčių. Italijos bendrovei „Edison“ dujų pristatymas atidėtas iki gruodžio pradžios, o sutrikimai palietė ir kai kuriuos Azijos klientus.

Dėl to Europa dėl laisvų SGD krovinių vis labiau konkuruoja su Azijos pirkėjais. Jei Europos saugyklas reikėtų sparčiai pildyti tuo metu, kai pasiūla pasaulinėje rinkoje ribota, papildoma paklausa galėtų dar labiau kelti kainas.

Europos dujų kaina per kelis mėnesius daugiau nei padvigubėjo

Prieš naujausią Artimųjų Rytų konflikto eskalaciją pagrindinis Europos dujų kainų indeksas – Nyderlandų TTF – svyravo maždaug ties 30–31 euro už megavatvalandę riba. Rugsėjo pabaigoje kaina jau siekė maždaug 72–74 eurus už MWh, o mėnesio pradžioje trumpam buvo pakilusi virš 80 eurų.

Tai reiškia, kad problema Europai šiuo metu pirmiausia yra ne fizinis dujų nebuvimas, o jų kaina. Dujų galima įsigyti tarptautinėje rinkoje, tačiau kuo mažesnės atsargos ir kuo stipresnė konkurencija dėl SGD, tuo daugiau Europos pirkėjams tenka mokėti.

Aukšta dujų kaina persiduoda ir elektros rinkai. Dujomis kūrenamos elektrinės daugelyje Europos valstybių naudojamos tada, kai vėjo, saulės, hidroelektrinių ar branduolinės energetikos gamybos nepakanka.

Rugsėjį dujų kainoms viršijus 80 eurų už MWh, kai kuriems Europos elektros gamintojams akmens anglis ir lignitas vėl tapo ekonomiškai patrauklesni už dujas. Tai gali laikinai padidinti anglimis kūrenamų elektrinių gamybą.

ES vietoje skubaus saugyklų pildymo taiko lankstesnes taisykles

Po 2022 m. energetikos krizės ES įvedė taisyklę, pagal kurią požeminės dujų saugyklos turi būti užpildytos iki 90 proc. Tačiau 2025 m. atnaujinus reglamentą, valstybėms suteikta daugiau lankstumo: 90 proc. tikslą galima pasiekti laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d., o sudėtingomis rinkos sąlygomis leidžiama nuo jo nukrypti.

2026 m. kovą Europos Komisija rekomendavo svarstyti 80 proc. saugyklų užpildymą. Tokiu būdu Briuselis siekia išvengti situacijos, kai visos valstybės vienu metu pradėtų agresyviai pirkti dujas ir savo veiksmais dar labiau pakeltų rinkos kainą.

Pagal galiojančias taisykles sudėtingomis rinkos ar techninėmis sąlygomis valstybės gali nukrypti nuo nustatyto tikslo iki 10 procentinių punktų. Jeigu nepalankios rinkos sąlygos užsitęstų, Europos Komisija gali leisti dar papildomą nukrypimą.

Komisija anksčiau vertino, kad bent 80 proc. užpildytos saugyklos gali būti pakankamos žiemos tiekimo saugumui, jeigu išliktų prieinamas reikalingas SGD kiekis.

Lietuva neturi savo požeminės dujų saugyklos, todėl Baltijos regionui svarbus Inčukalnas

Lietuva neturi didelės požeminės gamtinių dujų saugyklos savo teritorijoje. Tokioms valstybėms ES taisyklės numato pareigą užsitikrinti atsargas kitose ES šalyse ir sudaryti reikalingus tiekimo susitarimus.

Baltijos šalims ypač svarbi Latvijoje esanti Inčukalno požeminė dujų saugykla. Rugsėjo 28 d. Latvijos saugyklos užpildymo rodiklis siekė 48,28 proc. – vieną žemiausių lygių visoje ES.

Tačiau vien saugyklų procentas neparodo visos tiekimo saugumo padėties. Baltijos regionas turi alternatyvių dujų tiekimo kelių, įskaitant Klaipėdos SGD terminalą ir tarpvalstybines jungtis.

Todėl saugyklos užpildymo lygis turi būti vertinamas kartu su galimybėmis gauti dujų iš kitų šaltinių ir viso regiono infrastruktūros pajėgumu.

Didžiausia rizika Europai būtų šalta žiema kartu su užsitęsusiais SGD tiekimo sutrikimais

Pavojingiausias scenarijus Europai susidarytų tada, jei vienu metu sutaptų labai šalta žiema, maža vėjo energetikos gamyba ir ilgai trunkantys SGD tiekimo iš Persijos įlankos sutrikimai.

Tokiu atveju dujų vartojimas šildymui ir elektros gamybai sparčiai padidėtų, o saugyklų atsargos mažėtų greičiau. Europa būtų priversta agresyviau konkuruoti su Azijos valstybėmis dėl JAV ir kitų tiekėjų SGD krovinių.

„Euronews“ kalbinti analitikai šiuo metu tiesioginio dujų trūkumo neprognozuoja. Tačiau ekstremalių aplinkybių derinys galėtų smarkiai padidinti TTF kainą ir kartu elektros kainas visame žemyne.

Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad tiesioginės tiekimo krizės šiuo metu nėra, tačiau pasaulinė dujų rinka išlieka nepastovi, o mažesnės saugyklų atsargos sumažina saugumo rezervą.

Tikresnis atsakymas, ar Europai pakaks dujų visai žiemai, turėtų paaiškėti spalį

Europos dujų perdavimo sistemų operatorių tinklas (ENTSOG) spalio pradžioje planuoja paskelbti 2026–2027 m. žiemos dujų tiekimo prognozę. Joje bus modeliuojami skirtingi temperatūros, vartojimo, saugyklų ir importo scenarijai.

ENTSOG tokias analizes rengia kasmet, vertindamas, ar Europos dujų infrastruktūra ir galimi tiekimo šaltiniai pajėgūs patenkinti paklausą įprastos, šaltos ir ekstremalios žiemos sąlygomis.

Praėjusių metų analizės rodė, kad net ir esant dideliems tiekimo sutrikimams Europos infrastruktūra gali išlikti atspari, tačiau šaltos žiemos, mažesnių pradinių atsargų ir papildomų importo sutrikimų kombinacija kai kuriuose regionuose gali sukelti rimtų sunkumų.

Todėl klausimas, ar ES „turi pakankamai dujų žiemai“, šiuo metu neturi vieno paprasto atsakymo. Dabartinės atsargos ir importo infrastruktūra leidžia teigti, kad tiesioginės grėsmės nėra, tačiau maždaug 71 proc. užpildytos saugyklos palieka mažesnę atsargą nenumatytiems įvykiams nei ankstesniais metais.