Pasaulio gamyklose jau dirba daugiau kaip 5 mln. robotų: humanoidų bumas kol kas vyksta bandymų aikštelėse

2025 metais pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pirmą kartą viršijo 5 mln.

Pasaulio gamyklose veikiančių pramoninių robotų skaičius 2025 m. pasiekė rekordinį lygį. Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, metų pabaigoje visame pasaulyje dirbo 5,079 mln. pramoninių robotų – 9 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Dar prieš septynerius metus veikiančių pramoninių robotų buvo mažiau nei perpus tiek. IFR prezidentė Jane Heffner pažymi, kad automatizacija gamyboje toliau spartėja, nors skirtinguose pasaulio regionuose jos tempai labai nevienodi.

Vien per 2025 metus pasaulio gamyklose įdiegta apie 603 tūkst. naujų robotų. Tai 11 proc. daugiau nei 2024 m. ir pirmas kartas istorijoje, kai metinis naujų pramoninių robotų diegimas perkopė 600 tūkst. ribą.

Didžiausią paklausą kūrė elektronikos ir automobilių pramonė – abiejuose sektoriuose naujų robotų diegimas išaugo maždaug po 10 proc. Dar spartesnis, 22 proc., augimas užfiksuotas metalo ir mašinų gamybos sektoriuje.

Kinijai jau tenka 59 proc. visų pasaulyje diegiamų pramoninių robotų

Robotizacijos epicentras aiškiai persikėlė į Aziją. Kinijoje 2025 m. įdiegta apie 354 tūkst. naujų pramoninių robotų – 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vien Kinijai teko 59 proc. visų per metus pasaulyje įdiegtų robotų.

Keičiasi ir pati Kinijos robotikos rinka. Anksčiau joje dominavo Japonijos, Europos ir kitų užsienio valstybių gamintojai, tačiau 2025 m. Kinijos bendrovės savo vidaus rinkoje įdiegė apie 195 tūkst. robotų. Vietos gamintojams teko maždaug 55 proc. Kinijos rinkos.

Japonijoje situacija buvo priešinga. 2025 m. šalyje įdiegta 36 219 robotų – 19 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Japonija pagal metinį robotų diegimą pasaulyje smuktelėjo iš antros į trečią vietą, ją aplenkė Jungtinės Valstijos.

Pietų Korėjoje įdiegta apie 30 tūkst. robotų, 1 proc. mažiau nei 2024 m. Indijoje robotizacija toliau sparčiai plečiasi – čia įdiegta beveik 10,5 tūkst. robotų, arba 15 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pagal naujų robotų skaičių Indija pakilo į šeštą vietą pasaulyje.

Europoje robotizacija auga gerokai lėčiau nei Azijoje ir Jungtinėse Valstijose

Europa išlieka vienu svarbiausių pramoninės robotikos regionų, tačiau naujausi skaičiai rodo gerokai lėtesnę plėtrą. Didžiausia Europos robotikos rinka tebėra Vokietija, kuriai 2025 m. teko 41 proc. visų Europos Sąjungoje įdiegtų naujų robotų.

Vis dėlto Vokietijoje metinis pardavimas sumažėjo 8 proc. – įdiegta mažiau nei 25 tūkst. robotų. Didžiausia jų naudotoja tebėra automobilių pramonė, tačiau jos dalis bendroje Vokietijos robotų rinkoje mažėja.

Italijoje, antroje pagal dydį Europos rinkoje, įdiegta apie 7,8 tūkst. robotų – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Prancūzijoje jų skaičius sumažėjo 8 proc. iki beveik 4,5 tūkst., o Ispanijoje – 15 proc. iki maždaug 4,3 tūkst.

IFR vertinimu, viena priežasčių, dėl kurių automatizacijos poreikis ilgainiui vis tiek augs ir Europoje, yra darbuotojų trūkumas bei visuomenės senėjimas. Gamybos grąžinimas ar perkėlimas arčiau pagrindinių rinkų taip pat didina susidomėjimą automatizuotomis gamyklomis aukštų atlyginimų valstybėse.

Humanoidiniai robotai sulaukia milžiniško dėmesio, tačiau 2025 metais jų parduota tik apie 7 tūkst.

Visai kitoks vaizdas atsiveria pažvelgus į humanoidinius robotus. Žiniasklaidoje ir technologijų parodose žmogaus kūno formą primenantys robotai jau bėga, šoka, boksuojasi, neša dėžes ir atlieka įvairius gamybos veiksmus. Tačiau reali jų rinka tebėra labai maža.

IFR pirmą kartą pradėjo atskirai skaičiuoti humanoidinių robotų pardavimą. Federacijos duomenimis, 2025 m. visame pasaulyje pramoninėms ir profesionalioms paslaugoms parduota tik apie 7 tūkst. humanoidinių robotų.

Palyginimas parodo tikrąjį mastą. Vien per 2025 m. pasaulio gamyklose įdiegta daugiau kaip 600 tūkst. tradicinių pramoninių robotų, o visas jau veikiantis jų parkas viršija 5 mln. Humanoidai kol kas sudaro tik labai mažą bendros robotikos rinkos dalį.

Be to, parduotas humanoidinis robotas nebūtinai reiškia, kad jis kasdien pakeičia žmogų gamybos linijoje. Nemaža dalis šių robotų pateko į universitetus, tyrimų centrus ir bendroves, kurios juos naudoja eksperimentams, dirbtinio intelekto mokymui ir duomenų rinkimui.

Automobilių gamintojai humanoidus kol kas dažniausiai testuoja vos kelių robotų grupėmis

Automobilių pramonė tapo viena pirmųjų sričių, kuriose humanoidiniai robotai bandomi realiose gamyklose. Tačiau dauguma projektų tebėra pilotiniai, o vienoje gamykloje paprastai naudojami pavieniai arba keliolika robotų.

Humanoidai dažniausiai gauna siauras ir aiškiai apibrėžtas užduotis: perkelti dėžes, paimti detales, sudėti jas į konteinerius ar pristatyti medžiagas prie gamybos linijos. Sudėtingos surinkimo operacijos, kuriose reikalingas didelis tikslumas ir gebėjimas greitai reaguoti į netikėtą situaciją, išlieka sunkesne problema.

Vienas svarbiausių iššūkių – patikimumas. Gamyklos gali reikalauti, kad automatizuota sistema tą pačią operaciją atliktų dešimtis tūkstančių kartų beveik be klaidų. Įspūdingas humanoido demonstracinis vaizdo įrašas dar neparodo, ar robotas gali tokiu režimu dirbti visą pamainą.

Prie kliūčių prisideda baterijų veikimo laikas, mechaninių rankų miklumas, saugumas dirbant greta žmonių, įrangos kaina ir būtinybė robotui savarankiškai susidoroti su situacijomis, kurių programuotojai iš anksto nenumatė.

Gamykloms dažnai naudingesnis specializuotas robotas nei žmogų imituojanti mašina

Humanoido forma turi akivaizdų pranašumą: gamyklos, sandėliai ir įrankiai buvo sukurti žmonėms, todėl žmogaus dydžio robotas teoriškai gali naudotis esama infrastruktūra jos neperprojektuodamas.

Tačiau tai kartu yra ir silpnybė. Dvi kojos, sudėtingos plaštakos ir poreikis nuolat išlaikyti pusiausvyrą daro robotą sudėtingesnį, brangesnį ir energetiškai neefektyvesnį.

Jeigu užduotis yra visą dieną perkelti vienodo dydžio dėžes, robotui nebūtinai reikalingos kojos, penki pirštai ar žmogaus siluetas. Ratukais važiuojanti platforma su specializuota mechanine ranka tą patį darbą dažnai gali atlikti greičiau, pigiau ir patikimiau.

Dėl šios priežasties tradiciniai pramoniniai robotai artimiausiu metu niekur nedings. Robotizuotos rankos, autonominės transportavimo platformos ir konkrečiai operacijai sukurta automatika jau turi dešimtmečiais kauptą patirtį ir aiškiai apskaičiuojamą ekonominę naudą.

Humanoidų rinka gali augti labai sparčiai, tačiau dabartiniai skaičiai ir prognozės skiriasi dešimtis kartų

Nepaisant nedidelio dabartinio humanoidų skaičiaus, investuotojai ir analitikai tikisi itin spartaus rinkos augimo. „Bank of America Global Research“ prognozuoja, kad jau 2026 m. pasaulyje gali būti pristatyta apie 90 tūkst. humanoidinių robotų, o 2030 m. metinis skaičius galėtų pasiekti 1,2 mln.

Tai būtų milžiniškas šuolis nuo maždaug 7 tūkst. robotų, parduotų 2025 metais. Tokios prognozės priklauso nuo to, kaip greitai tobulės dirbtinis intelektas, robotų rankų miklumas, baterijos ir masinė gamyba.

Pagrindinė nežinomybė yra ne tai, ar humanoidiniai robotai techniškai gali atlikti atskiras žmogaus užduotis. Tokie bandymai jau vyksta. Svarbiau, ar jie galės tai daryti pakankamai patikimai ir pigiai, kad įmonėms apsimokėtų juos diegti tūkstančiais.

Todėl dabartinė robotikos statistika rodo dvi skirtingas realybes: tradicinė pramoninė automatizacija jau tapo masiniu pasaulio gamybos reiškiniu, o humanoidiniai robotai, nepaisant milžiniško technologinio ir investuotojų dėmesio, vis dar yra ankstyvoje komercinės plėtros stadijoje.

Iki 2029 metų pasaulyje kasmet gali būti įdiegiama daugiau kaip 800 tūkst. pramoninių robotų

IFR nesitiki, kad bendras pramoninės robotikos augimas artimiausiais metais sustos. Federacijos prognozėmis, 2026 m. pasaulyje gali būti įdiegta apie 655 tūkst. naujų pramoninių robotų – maždaug 9 proc. daugiau nei 2025 metais.

Iki 2029 m. metinis naujų robotų skaičius gali pasiekti apie 806 tūkstančius. Augimą skatins darbuotojų trūkumas, gamybos perkėlimas arčiau vartotojų, tiekimo grandinių pertvarka ir technologijų pažanga.

Dirbtinis intelektas, kompiuterinė rega ir pažangesni jutikliai taip pat plečia darbų, kuriuos galima patikėti robotams, spektrą. Kartu paprastesnis programavimas ir sistemų integravimas mažina automatizacijos kainą mažesnėms įmonėms.

Todėl svarbiausia robotikos istorija šiandien vyksta ne vien humanoidinių mašinų demonstracijose. Penki milijonai jau realiai gamyklose veikiančių pramoninių robotų rodo, kad automatizacija seniai peržengė eksperimentų ribą – nors žmogaus išvaizdą turintys jų „giminaičiai“ dar tik mėgina įrodyti, kad gali tapti tokia pat kasdiene gamybos dalimi.