Danijoje karinę tarnyba atliks ir moterys
Kovo mėnesį Danijos vyriausybė paskelbė, kad šalis planuoja į karinę tarnybą pašaukti ne tik vyrus, bet ir moteris bei taip tapti viena iš nedaugelio valstybių, kuriose moterys privalo tarnauti ginkluotosiose pajėgose[1].
Danija bus trečioji Europos šalis, kurioje įvestas moterų šaukimas į kariuomenę. Norvegija ir Švedija tai padarė 2015 m. ir 2017 m. atitinkamai.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad Danija, pertvarkydama savo šalies kariuomenę, ilgins vyrų ir moterų tarnybos laiką nuo 4 iki 11 mėnesių, taip pat investuos į sausumos oro gynybos sistemas ir iki 2028 m. sukurs pėstininkų brigadą, kurią sudarys iki 6 000 karių[2].
„Aiškesnis šaukimas į kariuomenę, įskaitant visišką lyčių lygybę, turi prisidėti prie gynybos iššūkių sprendimo, nacionalinės mobilizacijos ir mūsų ginkluotųjų pajėgų komplektavimo“, – sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas teigė, kad šie žingsniai yra atgrasymo priemonė: nors Rusija esą nekelia grėsmės Danijai, kartu bandoma išvengti situacijos, kai tokia grėsmė susidarytų.
Oficialiais duomenimis, Danijos kariuomenę sudaro nuo 7 000 iki 9 000 profesionalių karių, neskaitant šauktinių, kurie dalyvauja baziniuose mokymuose.
Privalomoji karinė tarnyba taikoma vyresniems nei 18 metų vyrams, tačiau savanorių yra pakankamai, tad ne visi jaunuoliai yra šaukiami į kariuomenę.
Danija yra viena iš NATO steigėjų, o praėjusiais metais gynybai skyrė apie 1,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau per ateinančius penkerius metus savo išlaidas gynybai žada padidinti 5,4 mlrd. eurų, kad pasiektų NATO nustatytą 2 proc. tikslą.
Skandinavijos valstybės susirūpino krašto gynyba
Norvegijos vyriausybė neseniai taip pat paskelbė, kad šalis didina šauktinių karių skaičių nuo 9 000 iki 13 500.
Pasak gynybos ministro šalies ginkluotosiose pajėgose kasmet bus palaipsniui didinamas šauktinių skaičius pradinei tarnybai, o į ginkluotųjų pajėgų centrą Terningmoene bus investuota daugiau nei 100 mln. eurų. Iki 2036 m. Norvegijoje siekiama pasiekti 13 500 šauktinių ribą[3].
Švedijoje šaukimas į karinę tarnybą buvo atnaujintas 2018 m. Šiais metais šaukiamųjų į kariuomenę jaunuolių skaičius padidėjo 30 proc., o ginkluotųjų pajėgų biudžetas išaugo 28 proc. Švedija planuoja iki 2030 m. padvigubinti šauktinių skaičių iki 10 000[4].
Nuo 2018 m. Švedijoje buvo pašaukta daugiau kaip 4 000 šauktinių. 85 proc. jų buvo vyrai. Vėlesniais metais šauktinių moterų procentinė dalis buvo palaipsniui didinama ir 2022 m. pasiekė 20 proc., o 2023 m. – 24 proc. ribą[5].
Apie karinę tarnybą vis dažniau kalbama ne tik Europoje. Neseniai pranešta, kad praėjus vienuolikai metų po to, kai buvo panaikinta privalomoji karinė tarnyba, Marokas nusprendė ją grąžinti 19-25 metų amžiaus vyrams ir moterims[6]. Šalies valdžios institucijos teigia, kad šis sprendimas priimtas siekiant skatinti patriotizmą.
Dekrete teigiama, kad nacionaliniu kariniu mokymu siekiama, kad jaunimas galėtų „veiksmingai ir bet kokiomis aplinkybėmis prisidėti prie tėvynės gynybos, taip siekiant stiprinti jaunimo pilietiškumo jausmą“. Už atsisakymą tarnauti baudžiama laisvės atėmimu iki 3 mėnesių ir bauda.
1999 m. Marokas sutrumpino tarnybos trukmę iki 12 mėnesių, o 2007 m. karalius Mohamedas VI iš viso panaikino privalomąją karinę tarnybą.
Analitikai tada teigė, kad tokį sprendimą vyriausybė priėmė baimindamasi, jog teroristinės grupuotės pasinaudos karine tarnyba, kad infiltruotųsi į Maroko kariuomenę ir joje rengtų savo kovotojus.
Prasideda masinė panika dėl Europos pasirengimo karui
Vis dėlto, diskusijos dėl privalomos karinės tarnybos, tiek moterims, tiek vyrams, garsiausios lieka būtent Europoje. Akivaizdu, kad šias kalbas pakurstė tiek karas Ukrainoje, tiek konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Briuselio politikai, pasisakantys už Ukrainoje toliau tęsiamą karą ir kritikuojantys kalbas apie taikos derybas, pastaruoju metu vis dažniau kalba net apie visuotinį, visoje Europos Sąjungoje (ES) taikomą privalomą šaukimą į kariuomenę. Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Vėberis net sakė, kad šaukimo į kariuomenę įvedimas yra tarpinis žingsnis, pareikšdamas, jog pritaria visuotinės privalomosios tarnybos metų įvedimui.
Devyniose ES šalyse šiuo metu jau galioja skirtingo pobūdžio karinė tarnyba: Kipre, Graikijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje[7].
Latvija yra paskutinė Europos šalis, kuri privalomąją karo tarnybą įvedė 2023 m. balandį. Valstybė ją buvo panaikinusi 2007 m.
Dabar Latvijoje karinė tarnyba yra privaloma visiems 18-27 metų amžiaus vyrams ir trunka 11 mėnesių; moterims ji išlieka savanoriška. Kasmet į Estijos gynybos pajėgų karinius dalinius taip pat atvyksta apie 3200 šauktinių. Jie tarnauja 11 mėnesių.
Austrijoje karinė tarnyba yra privaloma visiems šalies piliečiams vyrams ir trunka apie aštuonis mėnesius; alternatyva yra 13 mėnesių trunkantys viešieji darbai.
Graikijoje karinė tarnyba privaloma nuo 19 iki 45 metų amžiaus. Jos trukmė priklauso nuo to, kokiose pajėgose tarnaujama, ir svyruoja nuo 9 mėnesių kariuomenėje iki 12 mėnesių laivyne. Taip pat galima atlikti 15 mėnesių civilinę tarnybą.
Jau minėjome, kad karinė tarnyba privaloma Švedijoje ir Danijoje. Suomijoje 18 metų sulaukę piliečiai vyrai taip pat yra kviečiami tarnauti ginkluotosiose pajėgose. Mokymai trunka ne ilgiau kaip vienerius metus, po kurių automatiškai tampama rezervistu ir juo išliekama iki 50 metų.
Lietuvoje nuo 2015 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 18-23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta. Savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali 18-38 metų amžiaus vaikinai ir merginos[8].
Tačiau ne visos Bendrijos valstybės pritaria privalomam šaukimui į kariuomenę. Šiai idėjai ypač priešinasi Vengrija. Šios šalies premjeras Viktoras Orbanas neseniai net pareiškė, kad neleis, jog kitos „valstybės nuspręstų, dėl vengrų kraujo“.
