Seimas linkęs palaikyti šaukimo reformą – jaunuoliai karinę prievolę atliktų iš karto po mokyklos
Seimas po svarstymo pritarė šaukimo reformai. Joje numatyta, kad jaunuoliai karinei prievolei būtų šaukiami iš karto po mokyklos.
Už tokį siūlymą balsavo 81, prieš – 2, susilaikė 27 parlamentarai.
Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengus siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.
Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą.
Šaukiami jaunuoliai neatlikę tarnybos negalėtų stoti į aukštąsias mokyklas
Apie šaukimą jaunuoliai sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos.
Karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai.
Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.
Tam tikras specialybes įgiję jaunuoliai būtų privalomai kviečiami tarnybai
Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.
Nepritarė komitetų siūlymams
Seimas nepritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, kad išimtis atidėti tarnybą galėtų būti taikoma ir muzikantams bei šokėjams, patenkantiems į scenos meno pripažintas institucijas, bei sportininkams, priklausantiems valstybinėms sporto federacijoms ar esantiems nacionalinių rinktinių nariais. Pasak siūlymo kritikų, ši pataisa būtų perteklinė, nes atidėjimas jau dabar yra svarstomas krašto apsaugos ministro sudarytos komisijos.
Parlamentarai nepalaikė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymo, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
Parengta remiantis ELTA.
