Kol kas A. Anušausko vieta – dar tuščia
Po praėjusį penktadienį staiga iš pareigų atsistatydinusio krašto apsaugos ministro A. Anušausko, kilo klausimų lavina, o atsakymų – nedaug. Pasirodė žinių apie tai, kad trauktis iš ministro posto A. Anušauskui pasiūliusi premjerė I. Šimonytė, o pats jau dabar eks-ministras prisipažino, kad netenkino kai kurių šalių korupcinių reikalavimų ir galimai dėl to su juo buvo susidorota.
Šią savaitę I. Šimonytė vėl žiebė iš peties – neva A. Anušauskui nepavyko… susidoroti su dvigubai išaugusiu biudžetu (suprask: jį reikėjo dar papildyti). Tačiau premjerė teigė nežinojusi apie korupcinius atvejus ministerijoje. Visgi, I. Šimonytės politinį nuovargį galima suprasti: į pabaigą einant konservatorių kadencijai, ėmė ir pabiro ministrai kaip kortų namelis.
Kaip žinia, vietoje A. Anušausko, naujuoju ministru turėtų tapti NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, dėl kurio sprendimą turi pateikti prezidentas G. Nausėda. Tačiau, kadangi Lietuvos vadovas šiuo metu Briuselyje, atsakymą pažadėjo pateikti grįžęs į Vilnių.
Iš pradžių atsistatydinusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, tada ją pakeitęs G. Jakštas, kuris pareigas palikti taipogi panoro praėjusį penktadienį. Tad lieka nebeaišku, kas dabar sulauks kadencijos pabaigos (nes tas turės ir atsakyti už galutinį rezultatą ir buvusių kolegų kliurkas). Tačiau kol kas G. Jakštui, po švietimo reformos ir tūkstančių nusivylusių vienuoliktokų, pabėgti dar nepavyko.
Tiesa, iškart po A. Anušausko atsistatydinimo garsiai kalbėta, kad tinkamiausiu kandidatu į jo pareigas būtų dabartinis NSGK pirmininkas, konservatorius L. Kasčiūnas. O šiam tapus ministru, kas gi eis dabartines jo pareigas? Ogi svarstoma, kad tinkamiausiu kandidatu po pačio A. Anušausko (kuris, vargu, ar sutiks save pasižeminti) būtų tam pačiam komitetui priklausantis irgi konservatorius Arvydas Pocius.
Seime ir toliau užsiimama ne pirmaeiliais darbais
O Seime – kaip vaikų darželyje. Vietoje svarbių reikalų, vėl imtasi viską daryti nuo kito galo. Į parlamentą vėl sugrįžo pasiūlymas paviešinti valstybės tarnyboje dirbančių buvusių KGB kolegų pavardes. Ir, kaip ir reikėjo tikėtis, Seimo Teisės departamentas šiame siūlyme įžvelgia neatitikimų Konstitucijai. Tik primename, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen tėvas V. Čmilis sovietų laikais buvo įrašytas į KGB rezervistų sąrašus.
Dar vienas pokytis, kurį galima drąsiai dėti į valdančiųjų „neturėjimo, ką veikti“ darbelių sąrašą – tai darbas visą parą aplinkosaugininkams. Kol savivaldybės gaili lėšų tvarkyti savo tragiškos būklės kelius naktį ir taip dienos metu sudaro didžiules automobilių spūstis (kas, be abejo, tik didina aplinkos taršą), valstybė negaili finansų aplinkosaugininkams.
Pasirodo, šie dirbs kiaurą parą, siekdami sugaudyti taršias transporto priemones vairuojančius nusidėjėlius –bus vykdomi patikrinimai, kurių metu, neatitinkančios taršos reikalavimų transporto priemonės bus tiesiog pašalinamos iš eismo (anuliuojama techninė patikra), o vairuotojai gaus ir nemenkas baudas.
Na, ir trečioji vieta tenka fejerverkų draudimams, nors, iš esmės, šis pokytis nėra blogas. Naujais įstatymo pakeitimais Seimas įtvirtino, kad „bombioškes“ įsigyti nuo šių metų liepos 1-osios galės tik pilnamečiai asmenys.
Dar viena drama Seime – iš posto verčiamas savo darbą itin vertinantis parlamento kancleris M. Gelbūda, kuris, opozicijos teigimu, netinkamai vykdo savo pareigas. Tiesa, pats M. Gelbūda teisinasi, jog bet kuris kitas „vakarietis“ jo pareigose būtų išprotėjęs vos po kelių dienų ir, neaišku, kaip savo gyvenimą baigęs.
Pasaulis ruošiasi artėjančiai rinkimų virtinei
Pirmadienis pažymėjo politinės kampanijos dalyvių į Europos Parlamento rinkimus registracijos baigtį. Iš viso į jau birželio 9-ąją vyksiančius rinkimus buvo užregistruota 19 politinių partijų. O štai situacija prieš šalies vadovo rinkimus darosi kiek nestabili – apklausos rodo, kad nors dabartinis prezidentas G. Nausėda vis dar išlieka kaip didžiausią visuomenės pasitikėjimą turintis kandidatas, jo reitingai, visgi, tendencingai krenta žemyn.
Kiek linksmesnė tema – įvykę Rusijos prezidento rinkimai, kuriais taip „nusivylęs“ pasaulis. Tai turbūt vienintelė stabiliausia šalis pasaulyje po Šiaurės Korėjos, kurioje politinė arena šiuo klausimu išlieka stabili dešimtmečiais. O linksma dar ir dėl to, nes įprastai kibernetinėmis atakomis iš „nedraugiškų valstybių“ besiskundžianti Lietuva užsimojo dar kartą pašokinėti prieš Rusiją ir… pati surengti kibernetines atakas rinkimų metu. Juk šiuo metu per mažai ramybės (konservatoriai patys Lietuvą pastato į grėsmę, o tada renka mokesčius gynybai).
O štai Lietuvos žurnalistai net išgirdo mirusio žymaus Kremliaus kritiko A. Navalno raginimus rusus stoti į kovą prieš vėl prezidentu išrenkant V. Putiną… O rusai šiems raginimams ir pakluso…
Prieš JAV rinkimus, kuriuos laimėti realus kandidatas tapo jau ėjęs valstijų lyderio pareigas D. Trumpas, iškilus egzistenciniams NATO klausimams, politikas pagaliau davė atkirtį. Anot jo, Amerika nežada trauktis iš NATO, jei tik aljanso partnerės Europoje vykdys savo finansinius įsipareigojimus.
Tačiau visi šie rinkimai nublanksta prieš Indijoje jau balandį įvyksiantį pirmąjį rinkimų etapą – būtent šie rinkimai įeisią į visą rinkimų istoriją kaip didžiausi pasaulyje (pagal balsavimo teisę turinčių žmonių skaičių).
Dėl išpuolio Maskvoje V. Putinas beda pirštu į Ukrainą
Penktadienio vakarą Rusiją ir, tuo tarpu, visą pasaulį sukrėtė teroro aktas, įvykdytas Maskvos prieigose esančiame renginių komplekse „Crocus City Hall“. Pranešama apie šimtus žuvusiųjų ir nukentėjusių, aukos ir toliau skaičiuojamos.
Socialinėje platformoje „TikTok“ įvykio metu buvę liudininkai dalinasi kraupiais vaizdo įrašais, kaip į pastatą įėjo kamufliažinėmis uniformomis vilkintys vyrai, rankose laikantys automatus ir iš jų šaudantys į niekuo dėtus žmones. O salėje, kur vos už 5 minučių turėjo prasidėti grupės „Picnic“ koncertas, išgirdus šūvius, kilo panika.
Žiniasklaida praneša, kad už šį teroro aktą atsakomybę prisiėmusi Islamo valstybė, tačiau jau pasigirsta abejonių, ar tai tikrai vien šios organizacijos (o gal net ir ne jos) darbas, nepaisant to, kad ši kaip ir turėtų pretekstą dėl neišvestų rusų karių iš Sirijos teritorijos. Spėliojama, kad tai galimai JAV darbas, o tą dar labiau sutvirtino V. Putino pareiškimas apie tai, kad užpuolikai mėgino iš Rusijos pasprukti judėdami Ukrainos link, kur jiems esą buvo paruoštas „langas“ kirsti sieną[1].
Įvardyta tiksli data, kada Rusija gali susiremti su NATO
Dar sekmadienį paskelbus rinkimų Rusijoje rezultatus, jais, kad ir kaip buvo netikėta (juk visi politikai aiškiai žinojo, kas bus perrinktas) neva nustebo kai kurie Lietuvos politikai (pavyzdžiui, prezidentas G. Nausėda). Jis taip pat „netikėtai“ rėžė, kad dabar išties svarbu pasirūpinti šalies saugumu. O štai vėl Rusijos vadovu perrinktas V. Putinas garsiai neatmeta galimybės dėl karo su NATO.
Apie NATO ir Rusijos susirėmimą kalbama vis garsiau, tačiau iki tol niekas negalėjo atsakyti, kiek dar yra laiko pasiruošimui. Pirmasis apytikslį laiką iki karo pradžios (turbūt, pasaulinio) įvardijo Lenkijos prezidentas A. Duda. Jo teigimu, realūs kariniai veiksmai su Rusija gali prasidėti jau 2026 ar 2027 metais, kada Rusijos ekonomika bus pajėgi apsirūpinti reikiamu kiekiu karinės amunicijos.
Įtampą dar labiau stiprina ir Ukrainos sąjungininkių Vakaruose užmojis siųsti savo karius į karo zoną kariaujant su Rusija. Vengrijos premjeras V. Orbanas spėja, kad realūs karių siuntimo veiksmai gali prasidėti jau kelių mėnesių laikotarpyje.
Vis dažniau užsimenant apie liūdną ES ateitį, dėl į Bendrijos gretas panorusios stoti Bosnijos ir Hercegovinos jau bus pradedamos stojimo derybos. Galimai svarstyti Bosnijos likimą pradėta dėl dabartinės geopolitinės įtampos, pasaulį padalinančios į dvi dalis – NATO sąjungininkių ir Rusijos, Kinijos, Saudo Arabijos ir jų sąjungininkių. Bijoma, kad Bosnija netyčia nepasirinktų „kitos pusės“.
Pirmadienį taipogi JAV užsimojo gelbėti savo piliečius iš krizės apimto Haičio, kuriame dar praėjusią savaitę atsistatydino nepopuliarusis ministras pirmininkas A. Henry. Skelbiama, kad atgal į valstijas buvo parskraidintos trys dešimtys piliečių.
Tuo tarpu kruvinos skerdynės Gazoje tęsiasi, o Izraelis neketina sustoti ir vykdo tiesioginį palestiniečių genocidą. Yra žinoma, kad vos prasidėjus karui Izraelio karių taikiniu tapo didžiausia Gazos Ruože veikianti Al-Šifos ligoninė, glaudusi ne tik tūkstančius kenčiančių, bet ir priėmusi ne vieną gerokai pasaulį anksčiau išvydusį kūdikį. Dar vienas smūgis Al-Šifos ligoninei buvo suduotas pirmadienį, kur, kaip pranešė vietos liudininkai, buvo surengta oro antskrydžių ataka.
Prieš XXI a. vykstantį brutalų daugiausiai vaikų bei moterų gyvybių nusinešantį brutalų genocidą dar kartą pasisakė Popiežius Pranciškus, dar kartą paragindamas pagaliau pradėti taikos derybas ir taip užbaigti ne tik Gazos siaubą, bet ir karą Ukrainoje. Dėl tokio Popiežiaus stoto žiniasklaidoje netgi pasirodė pranešimų apie galimą pontifiko vizitą Maskvoje. Tačiau šiuos pranešimus kaip melagingus paneigė Vatikanas[2].
Neramumai iš sekmadienio į pirmadienį prasidėjo ir Afganistane, kur lėktuvų iš Pakistano buvo bombarduoti civilių namai pietrytinėse Choso ir Paktikos provincijose, besiribojančiose su Pakistanu. Pranešta, kad oro antskrydžiai nusinešė mažiausiai aštuonių žmonių gyvybes, tarp kurių buvo penkios moterys ir trys vaikai.
O štai visai greta Lietuvos, Lenkijoje, vietiniai ūkininkai rodo savo ryžtą „eiti iki galo“. Dar žiemą Lietuvoje įvykęs ūkininkų protestas kaip reikiant nublanksta prieš tos pačios Lenkijos žemdirbius. Trečiadienį įsiutę ūkininkai protestavo net 40-yje Lenkijos vietų, blokavo magistralinius kelius ir kitaip reiškė savo įtūžį.
