Rusijos prezidento rinkimų metu – tūkstančiai kibernetinių atakų
Rusija kaltina Vakarų valstybes, taip pat ir Lietuvą, prezidento rinkimų metu vykdžius masines kibernetines atakas. Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje paskelbtuose pranešimuose teigiama, kad aktyviausios kibernetines atakas rengusios šalys buvo Vokietija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Suomija ir Lietuva[1].
Apie tai prakalbo ir Rusijos diplomatai.
„Pastebėjome, kad padaugėjo programišių atakų prieš nuotolinio elektroninio balsavimo išteklius“, – sakė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas , pridėjęs, kad šios atakos buvo vykdomos padedant Vakarų šalims.
Rusijos prezidento rinkimų metu esą buvo įvykdytos 497 DDoS atakos prieš Rusijos rinkimų infrastruktūrą, o ilgiausia iš jų, 87 Gb/s pajėgumo, truko net daugiau nei 40 valandų.
Skelbiama, kad pagrindinis DDoS atakų taikinys buvo Centrinės rinkimų komisija, bet Rusijos specialistai atrėmė atakas, apsaugojo 920 reikšmingų Rusijos išteklių.
„Gerai, kad mūsų rinkimų sistema pasirodė esanti atspari išorinei kibernetinei įtakai, tačiau tai taip pat rodo, koks didelis priešų spaudimas daromas Rusijos valstybei“, – sako Rusijos ministerijos atstovas ypatingiems pavedimams Genadijus Askaldovičius.
Bandymai paveikti Rusijos prezidento rinkimų eigą aktyvūs kaip niekada anksčiau
Dar praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai skelbė, kad programišiai iš Vakarų šalių rengia ir organizuoja kibernetines atakas prieš Rusijos rinkimų infrastruktūrą[2].
Rusijos rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova tada sakė, kad „Rusijos priešai bando kištis į šalies prezidento rinkimus tokiu mastu kaip niekada anksčiau“.
„Rusijos rinkimų sistema patiria precedento neturinčius bandymus kištis. Hakerių atakos tęsiasi, o viso to tikslas yra sužlugdyti prezidento rinkimus“, – sakė ji.
E. Pamfilovos teigimu, dėl kibernetinių išpuolių prieš rinkimų komisijos tarnybas ir interneto svetaines elektroninis balsavimas galimas tik tuose regionuose, kur garantuojamas saugumas.
Dar prieš rinkimų pradžią Rusijos nacionalinis kompiuterinių incidentų koordinavimo centras (CERT) taip pat paskelbė perspėjimą internetu balsuojantiems rinkėjams dėl didėjančių kibernetinių grėsmių, įskaitant tas, kurios gali kilti iš Ukrainos ir jai draugiškų šalių.
Pasak CERT pareiškimo, kibernetiniai nusikaltėliai bandys diskredituoti rinkimus, kurstyti socialinę įtampą, skleisti netikras naujienas ir užkrėsti internetinius rinkėjus kenkėjiškomis programomis.
Agentūra patarė savo vartotojams būti atsargiems dėl sukčiavimo svetainių, prisistatančių elektroninio balsavimo paslaugomis. Taip pat perspėjo saugotis elektroninių laiškų ir pranešimų su kenkėjiškomis nuorodomis, užmaskuotais kaip oficialus Rusijos valstybinių institucijų susirašinėjimas.
O Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba net žengė dar toliau ir tiesiogiai apkaltino JAV bandymu kištis į Rusijos rinkimus. Baltieji rūmai savo ruožtu šį kaltinimą griežtai atmetė.
„Šie kaltinimai yra kategoriškai melagingi ir yra ne kas kita kaip propaganda. JAV nesikišo ir nesikiš į Rusijos rinkimus. Būtent Rusija jau seniai taikosi į JAV ir kitus demokratinius rinkimus“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai.
Vis dėlto, bent jau Ukrainos žiniasklaida viešai skelbė apie bandymus paveikti Rusijos rinkimus Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos prezidento rinkimuose.
Apie tai skelbė „Ukrinform“:
„Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas. Tai tęsis iki balsavimo pabaigos“.
Be to, kibernetinės atakos vyksta ir prieš partijos „Vieningoji Rusija“ elektroninę infrastruktūrą.
Rusijos agentūros: atakos neturėjo įtakos rinkimų rezultatams
Nepaisant to, ką Rusiją įvardija kaip kišimasi į šalies vadovo rinkimus, valstybės interneto priežiūros tarnyba skelbia, kad kibernetinės atakos nepadarė jokio poveikio rinkimams.
Pasak skaitmeninės kontrolės ir priežiūros skyriaus vadovo Jevgenijaus Zaicevo, priežiūros agentūra užfiksavo nemažai DDoS atakų prieš balsavime dalyvaujančias Rusijos sistemas, tačiau atakos neturėjo įtakos rinkimų procesui[3].
Kovo 15 d., pirmąją balsavimo dieną, Rusijos nuotolinio elektroninio balsavimo sistema patyrė trikdžių, tačiau valdžios institucijos laikinus sutrikimus aiškino precedento neturinčiu pareiškėjų skaičiumi, bandžiusių prisijungti prie svetainės.
Be kibernetinių atakų, Rusija taip pat kaltino Ukrainą, kad ji vykdo teroristinę veiklą, siekdama sabotuoti prezidento rinkimus: rengia raketų ir dronų smūgius Rusijos Belgorodo srityje, taip pat prisideda išpuoliais prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Rusijos viduje kai kurie piliečiai taip pat bandė protestuoti prieš V. Putino perrinkimą. Fiksuoti atvejai, kai žmonės bandė sunaikinti balsavimo lapus, pilstydami į balsadėžes įvairius skysčius, taip pat bandyta padegti ir naudoti dūminę bombą.
Sekmadienį vidurdienį tūkstančiai rusų ėjo prie balsavimo apylinkių dalyvauti taikioje protesto akcijoje „Vidurdienis prieš Putiną“, kurią organizavo mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkai.
„Netikėta“: rinkimus eilinį kartą laimėjo V. Putinas
Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 proc. rinkėjų.
Rinkimuose Rusijoje dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius – net 77,4 proc. visų teisę balsuoti turinčių asmenų.
Pats V. Putinas, pirmą kartą į valdžią atėjęs dar 1999 m., po pergalės leido suprasti, kad šis rezultatas turėtų būti žinia Vakarams.
Kartu tai reiškia, kad 71-erių metų V. Putinas pradės dar vieną naują šešerių metų kadenciją. Jos metu pagal valdymo laikotarpį jis aplenks net Josifą Staliną ir taps ilgiausiu valdžioje esančiu Rusijos vadovu per daugiau nei 200 metų[4].
Vis dėlto, Vakaruose šie rinkimai nėra laikomi demokratiškais ir laisvais. Kaip teigia rinkimų analitikas Ivanas Šukšinas, išanalizavęs CRK duomenis Kislingo-Špilkino metodu, net apie 22 mln. balsų, kuriuos gavo V. Putinas, buvo suklastoti.
Šis metodas grindžiamas balsavimo rezultatų palyginimu rinkimų apylinkėse, kuriose buvo skirtingas rinkėjų aktyvumas.
Analitikas I. Šukšinas mano, kad rinkimų komisijų nariai rinkėjų aktyvumą ir V. Putino rezultatus tiesiog „piešė“ skaičiuotuvu, taip pat suklastodami duomenis nuvertino Vladislavo Davankovo, partijos „Naujieji žmonės“ kandidato, rezultatus. Pasak jo, V. Davankovas iš tikrųjų galėjo gauti 11 proc. balsų.
Panašias išvadas dėl V. Putino rinkimų rezultatų padarė ir žurnalo „Važnye Istorii“ žurnalistai, kurie taip pat analizavo CRK duomenis naudodami Špilkino metodą. Žurnalistų skaičiavimais, V. Putinui galėjo būti prirašyta mažiausiai 21,9 mln. balsų.
Nepriklausomas rinkimų ekspertas Romanas Udotas teigė, kad skaičiavimai Špilkino metodu rodo 20-22 mln. anomalių balsų. „Novaja Gazeta Europa“ mano, kad V. Putinas dėl klastočių gavo mažiausiai 31,6 mln. balsų.
