Pakistanas smogė TTP kovotojų grupei Afganistane
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Pakistanas įvykė oro antskrydžius Afganistane. Pakistano naikintuvai apie 3 val. nakties vietos laiku atakavo civilinius gyvenamuosius namus netoli sienos esančiose Chosto ir Paktikos provincijose. Remiantis Talibano duomenimis, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės: penkios moterys ir trys vaikai[1].
„Apie 3 val. nakties Pakistano lėktuvai bombardavo civilių namus Afganistano pietrytinėse Chosto ir Paktikos provincijose, besiribojančiose su Pakistanu“, – žinią išplatino Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas, pažymėjęs, kad smūgiai buvo nukreipti į Paktikos Barmal rajoną ir Chosto Sepri rajoną.
Pirmadienio rytą Talibano valdžia jau prakalbo apie „išpuolį prieš Afganistano suverenumą“ ir surengė atsakomuosius smūgius, kurių metu buvo apšaudyti Pakistano kariniai centrai, esantys palei sieną.
Pakistano vyriausybė kol kas nekomentavo situacijos, tačiau anonimiškai su užsienio žiniasklaida bendravę Pakistano pareigūnai sakė, kad per išpuolius Paktikoje buvo taikomasi į Abdullah Shah, vieno iš Pakistano Talibano (TTP) vadų, namus.
Šis apsikeitimas ugnimi nebuvo pirmoji įtampos tarp Pakistano ir Afganistano žiežirba. Santykiai tarp talibų valdomo Afganistano ir Pakistano yra pašliję nuo 2021 m. rugpjūčio. Būtent tada JAV pasitraukus iš Afganistano, į šalį grįžo talibų valdžia, o įtampa su kaimyniniu Pakistanu išaugo[2].
Tai įrodo ir paskutinių dienų įvykiai. Dar praėjusį šeštadienį per ataką Pakistano Vaziristano provincijoje žuvo septyni Pakistano kariai ir dar 17 buvo sužeisti. Ataka įvyko, kai savižudis sprogdintojas su sprogmenų prikrautu sunkvežimiu įsirėžė į karinį postą su Afganistanu besiribojančioje Chaiber Pachtunchvos provincijoje esančiame Mir Ali mieste. Visi šeši užpuolikai buvo nukauti.
Nors už išpuolį atsakomybę prisiėmė naujai susikūrusi kovotojų grupuotė „Jaish-e-Fursan-e-Muhammad“, tačiau Pakistano saugumo pareigūnai mano, kad ją daugiausia sudaro Pakistano Talibano grupuotės, kuri dažnai taikosi į Pakistano karius ir policininkus, nariai.
TTP siekia nuversti vyriausybę ir nori, kad Pakistane būtų laikomasi fundamentalistinės islamo interpretacijos. Grupuotė pastaraisiais metais per išpuolius ir savižudžių atakas pražudė tūkstančius kareivių, policininkų ir civilių.
Pakistano vyriausybė kaltina Afganistaną, kad ekstremistai kaimyninę šalį naudoja kaip bazę išpuoliams rengti. Afganistaną valdantis Talibanas tai neigia, pabrėžia, kad Pakistanas pats neišsprendžia problemų savo valstybės teritorijoje.
Dvišalė įtampa išaugo po talibų sugrįžimo, nesutarimai paveikė ir milijonus civilių
Įtampa tarp Pakistano ir Afganistano didėja nuo tada, kai 2021 m. rugpjūčio mėnesį iš Afganistano išvedus JAV vadovaujamas pajėgas į valdžią grįžo Talibanas.
Pakistanas kaltina radikalų judėjimą, kad šis savo teritorijoje slepia TTP kovotojus ir leidžia jiems vykdyti tarpvalstybinius išpuolius Pakistane. Talibanas tvirtina, kad neleidžia TTP ar bet kuriai kitai kovotojų grupuotei naudotis Afganistano teritorija išpuoliams surengti.
Prie įtampos tarp abiejų šalių prisidėjo praėjusiais metais Islamabado priimtas sprendimas išsiųsti Pakistane gyvenančius afganistaniečius, neturinčius galiojančių dokumentų.
Pakistane jau seniai gyvena apie 1,7 mln. afganistaniečių, kurių dauguma pabėgo 1979-1989 m. sovietų okupacijos metu. Daugiau nei pusė milijono jų iš Afganistano pabėgo, kai valdžią užgrobė Talibanas.
Teisininkai ir aktyvistai nurodė, kad taikomų priemonių mastas neturi precedento ir prašė suteikti afganams daugiau laiko pasitraukti iš šalies.
Buvo pabrėžiama ir tai, kad kai kurios afganų šeimos Pakistane gyvena dešimtmečius, o dabar Pakistano valdžia naudoja grasinimus, prievartą ir areštus, kad priverstų prieglobsčio ieškančius ir teisėto statuso neturinčius afganus grįžti į Afganistaną, kur jų padėtis yra pavojinga gyvybei. Tuomet buvo pastebėta ir tai, kad tokios staigios masinės civilių žmonių deportacijos gali radikalizuoti iš Pakistano išvarytus asmenis, kurie praradę viltį prisijungia prie teroristinių organizacijų.
Nerimą kelia ir Pakistano bei Irano santykiai
O šių metų pradžioje Pakistanas surengė ir oro antskrydžius prieš karinius taikinius Irane. Tai įvyko po Irano smūgių Pakistano teritorijoje, kurie buvo buvo nukreipti į džihadistų grupuotę „Jaish Al Adl“, surengusią Irane daugybę mirtinų išpuolių. 2012 m. susikūrusią grupę Iranas įtraukė į „teroristinių“ organizacijų sąrašą.
Po Irano smūgių, suduotų į Pakistano teritoriją, Pakistanas atšaukė savo ambasadorių iš Irano ir neleido šios šalies ambasadoriui grįžti į Pakistano sostinę Islamabadą. Savo ruožtu Teheranas irgi iškvietė Islamabado reikalų patikėtinį. Vis dėlto, vėliau šalys paskelbė, kad jų ambasadoriai atnaujins darbą, o abi šalys susitarė mažinti įtampą.
Iki tol į šį bręstantį konfliktą buvo sureagavusios didžiosios pasaulio valstybės: Rusija ragino abi šalis laikytis „ypatingo santūrumo“, Kinija pareiškė, kad yra pasirengęs tarpininkauti tarp Pakistano ir Irano, o JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad Pakistano ir Irano oro smūgiai vienas kito teritorijoje rodo, jog Teheranas „nėra labai mėgstamas“.
Geopolitinėje kryžkelėje esančios šalys vis dažniau nesugeba konfliktų spręsti diplomatiniu būdu
Pakistanas, Afganistanas ir Iranas yra Pietų Azijos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų kryžkelėje. Visos trys šalys yra vienijamos gilių istorinių, kultūrinių ir religinių panašumų, kurie bent teoriškai galėtų sustiprinti jų trišalius santykius. Juk tai musulmonų daugumos šalys, turinčios panašias islamo tradicijas, vertybes ir papročius[3].
Tačiau nors tai ir galėtų reikšti, kad šalys turi didžiulį bendradarbiavimo potencialą, dažnai šį potencialą neigiamai paveikia valstybių vidaus politika bei tarptautinės bendruomenės įsitraukimas. Pavyzdžiui, šiuo metu visos trys šalys susiduria su tiek su vidinėmis, tiek su tarptautinėmis savo politinių sprendimų pasekmėmis.
Talibanui užvaldžius Kabulą, Afganistane įvyko didelių socialinių ir politinių pokyčių. Ekonomika smuko, moterims uždrausta mokytis, padažnėjo viešas plakimas rykštėmis, viešos egzekucijos ir kiti panašūs žmogaus teisių pažeidimai.
Pakistane tebesitęsia politinis nestabilumas, nes viena po kitos einančios vyriausybės taip ir nesugeba išspręsti gresiančios ekonominės krizės ir padažnėjusių teroristinių išpuolių. O Irano ekonomiką smukdo tarptautinės sankcijos, dėl kurių didėja infliacija ir nuvertėja šalies valiuta.
O pastarosios naujienos tik įrodo, kad situaciją sunkina ir tarpusavio nesutarimai. Pavyzdžiui, Pakistano ir Afganistano siena jau ne kartą buvo uždaryta dėl intensyvių Pakistano pasieniečių ir Talibano narių susišaudymų. Panašiai Pakistano ir Irano pasienyje vyksta tarpvalstybinis terorizmas. O Afganistano ir Irano pasienyje vyko didelio masto susirėmimai dėl abiejų šalių teritorinių ginčų dėl vandens.
