A. Duda perspėja: Rusija gali pulti NATO jau po kelių metų
Pastaruoju metu Vakaruose vis dažniau kalbama apie artimiausiais metais galimai neišvengiamą Rusijos bei NATO karinį konfliktą. Prieš keletą savaičių Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas netikėtai pareiškė, kad norint sustabdyti Rusiją dar Ukrainoje, Vakarai galėtų svarstyti siųsti savo karius padėti Kijevui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau keletą kartų viešai kalbėjo apie milžinišką grėsmę Lietuvai, pabrėždamas, kad „iki karo pradžios skaičiuojame paskutines valandas“.
Dabar apie Rusijos bei NATO susirėmimą prakalbo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris duodamas interviu JAV televizijos kanalui CNBC teigė, kad NATO turi skubiai padidinti savo išlaidas gynybai, kad netaptų kitu Rusijos taikiniu. Pasak Lenkijos prezidento, iki galimos atakos yra likę dveji ar treji metai.
„Ateina nauji pranešimai ir aš neseniai mačiau vieną vokiečių ekspertų vertinimą, kuriame sakoma, kad galbūt jau 2026 ar 2027 m. V. Putinas, pertvarkęs savo ekonomiką karo poreikiams, turės tokią karinę galią, kad galės užpulti NATO. Skamba pavojaus varpai, turime dvejus ar trejus metus, per kuriuos galime dėti daugiau pastangų, kaupti amuniciją, gaminti ginklus, kad maksimaliai padidintume Europos saugumą, pasiruošti ir užtikrinti, kad invazija neįvyks. Visa tai turi būti daroma, kad nereikėtų įsitraukti į kovą. Svarbu sukurti tokį atgrasymą, kuris garantuotų, kad nebūsime užpulti. Tai svarbiausia, nes nė vienas mūsų nenorime karo“, – sakė A. Duda.
Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad JAV toliau turi remti Ukrainą ir perspėjo, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, JAV kariams gali tekti įsikišti.
„Ši Rusijos agresija turi būti sustabdyta bet kokia kaina. Jei ji nebus sustabdyta, ji išsilies ir tada, bijau, kad JAV pinigų neužteks Rusijai sustabdyti, turės įsikišti JAV kariai, bet to niekas nenori“, – perspėjo Lenkijos prezidentas.
Kiek anksčiau Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę, pabrėždamas, kad yra matomi signalai rodantys, kad „Rusija ruošiasi konfliktui su NATO, puikiai žinodama, kad Aljansas yra gynybinė struktūra“. W. Kukula taip pat pabrėžė, kad Lenkija į šią grėsmę reaguoja sparčiai ir jau pertvarko savo ginkluotąsias pajėgas bei ugdo visuomenės suvokimą.
Reaguojant į grėsmes Lenkija ragina NATO didinti gynybos finansavimą
Atsižvelgiant į nacionaliniu bei tarptautiniu mastu išskiriamas grėsmes, Lenkijos prezidentas A. Duda teigia, kad dabar kaip niekada svarbu yra didinti Aljanso karines investicijas.
Per neseniai vykusį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu A. Duda paragino NATO padidinti minimalų karinių išlaidų tikslą iki 3 proc. BVP ir taip dar labiau sustiprinti bloko gynybą.
Pati Lenkija jau sustiprino savo karinius pajėgumus ir 2023 m. padidino savo išlaidas gynybai iki beveik 4 proc. BVP, taip šia procentine išraiška pralenkdama net JAV.
Tačiau didelė dalis NATO šalių net ir praėjus keliems metams nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą taip ir neįgyvendino dar 2014 m. Aljanso iškelto tikslo skirti gynybai bent 2 proc. savo BVP.
Remiantis praėjusią savaitę generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą, o kai kurios šalys nuo šio tikslo atsilieka itin ženkliai.
Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.) ir Liuksemburgas (1,01 proc.).
NATO iškeltą 2 proc. BVP tikslą pasiekė tik JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Graikija, Vengrija, Slovakija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Lietuvos atveju, 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 mln. Eur arba beveik 22 proc., lyginant su ankstesniais metais.
Pernai Seimas priėmė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, pagal kurį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) 2024 m. patvirtinti asignavimai sudaro 2 091,7 mln. Eur.
Vis daugiau Vakarų šalių kalba apie galimą Rusijos ir NATO karą
Pastaruoju metu vis daugiau Vakarų šalių bei jų pareigūnų ėmė atvirai kalbėti apie Rusijos agresijos pavojų. Pavyzdžiui, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sausio mėnesį pareiškė, kad Aljansas turėtų pasirengti Rusijos puolimui prieš NATO šalį per 5-8 metus.
O praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusi Vokietijos žvalgybos tarnybų analizė sukėlė dar didesnę sumaištį, kai parodė, kad Rusija gali padvigubinti savo karinę galią per ateinančius penkerius metus ir pulti NATO valstybes jau artimiausioje ateityje.
Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Maskva rengiasi „fundamentaliam konfliktui“ su Vakarais, o tai liudija ir vykdoma kariuomenės restruktūrizaciją, pajėgų perkėlimas ir raketų perdislokavimas į vakarinę šalies dalį.
Atsižvelgiant į tai, Vokietijos žvalgyba padarė išvadą, kad negalima atmesti galimybės, jog Rusija puls bent jau kai kurias NATO valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis arba Suomiją, jau 2026 m.
Anksčiau Vokietijos specialiosios tarnybos tokių konkrečių pareiškimų viešai nedarė, tad pastarasis pareiškimas nustebino ne vieną. Be to, iki šiol bent jau viešai laikytasi naratyvo bei įsitikinimo, kad Europa turės daugiau laiko pasirengti apsiginti nuo Rusijos ir šią grėsmę galės atremti.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) taip pat mano, kad V. Putinas pradėjo pasirengimą karinei agresijai prieš NATO. Buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas jau anksčiau yra teigęs, kad laimėjusi karą Ukrainoje Rusija galėtų pulti Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ar Rumuniją. Jo manymu, tai gali įvykti per 3-4 metų laiko tarpą.
Neseniai publikuotame 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Lietuvos žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo apie Rusijoje matomą pasiruošimą karui prieš NATO. Vis dėlto, kaip skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, tai nereiškia, kad karas yra neišvengiamas, nes tai gali būti ir naujas „Šaltasis karas“.
