Savaitės įvykių apžvalga: du mėnesiai pradirbti Seime „vainikuoti“ ir atostogomis, ir politinėmis skyrybomis

Lietuva, Pasaulis, SaugumasEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
A. Širinskienė, R. Žemaitaitis
Oficialiai „išsiskyrė“ dabar jau buvę bendražygiai A. Širinskienė ir R. Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka

Seimo melodramos: vieniems atostogos, o kitiems galvos skausmas dėl įvykusių skyrybų

Vos du mėnesius padirbę naujojo Seimo nariai dabar galės net du mėnesius poilsiauti – nors atostogos parlamentarams vis dar teisiškai nėra reglamentuotos, pasibaigus rudens sesijai bus galima kiek labiau atsikvėpti. Nepaisant to, kad kai kurie politikai ir toliau aiškina, kad tai – vis tiek ne atostogos, mat seimūnai ir metu tarp sesijų esą turi vykti į komitetų posėdžius ir Seimo nariu dirbti visą parą, septynias dienas per savaitę, kai kurie tą nusprendė daryti nuotoliniu būdu… iš ant Raudonosios jūros kranto esančio penkių žvaigždučių viešbučio, esančio viename Egipto kurortų.

Deja, paprastas Lietuvoje dirbantis žmogus tokios prabangos neturi ir, pagal Darbo kodeksą, per metus gali atostogauti vos mėnesį (arba 20 darbo dienų) bendrai sudėjus. O štai seimūnai ne tik gali kuo puikiausiai atostogauti, bet ir atostogų metu leisti sunkiai per šiuos mėnesius uždirbtus atlyginimus, beveik perpus didesnius nei praėjusios kadencijos metu.

Visgi, nepaisant to, kad praėjo vos du mėnesiai nuo naujai išrinkto Seimo darbo pradžios, politinėje Lietuvos padangėje jau gausu ir melodramų – štai įvyko pirmosios politinės skyrybos – žiedus atsimainė A. Širinskienė ir R. Žemaitaitis. Politikė, gavusi ir Seimo vicepirmininkės postą, panoro sugrįžti pas ekspremjerą S. Skvernelį, tad pasuko tiesiai į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime gretas.

A. Širinskienė, R. Žemaitaitis
Oficialiai „išsiskyrė“ dabar jau buvę bendražygiai A. Širinskienė ir R. Žemaitaitis. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka

Kilo pasipiktinimas dėl S. Cichanouskajos išspausdintų Naujosios Baltarusijos pasų

O štai Lietuvoje kaip visada – neliūdna. Pavyzdžiui, jei turite aukštąjį išsilavinimą (bent magistrantūros laipsnį) ir nerandate darbo už padorų atlyginimą bei manote, kad gyvenime elgiatės etiškai, galite bandyti siųsti savo gyvenimo aprašymą nacionaliniam transliuotojui (LRT) ir kandidatuoti į naujojo Etikos kontrolieriaus poziciją. Mat čia dirbti bus gera – nėra tokios gausybės privalomų kriterijų, kokius dažnai kelia privatūs verslai, o garantuotas atlyginimas sieks 4-5 tūkst. eurų kas mėnesį.

Tiesa, vienintelė sąlyga – turite būti psichologiškai stiprus žmogus, mat kolegos gali mėginti jus išvesti iš doros kelio.

Tuo tarpu lietuviai suabejojo galimai ne visai etišku šią savaitę pasirodžiusiu teisinės galios dar neturinčiu Lietuvoje besislapsčiusios S. Cichanouskajos Naujosios Baltarusijos pasu, ant kurio įsitaisęs Vytis, kadaise priklausęs LDK, papiktino ir lietuvius.

Nepaisant to, kad jau keletą metų Lietuvoje kyla pasipiktinimas pensijos kaupimo antroje pakopoje sistema, šią savaitę beveik 236 tūkst. gyventojų pranešė gavę „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą arba automatinį įmokų atnaujinimą.

Gyventojai turi prisiminti, kad galutinai apsispręsti teks iki birželio 30 d. – prisijungti prie kaupimo, rinktis kitą pensijų fondą ar atsisakyti kaupimo. Jei jie nesureaguos, nuo 2025 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ parinktame fonde arba įmokos bus automatiškai atnaujintos. Kaupiant pensijai, įmokos sudaro 3 proc. nuo pajamų, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. VDU. Gyventojai gali pasitikrinti informaciją asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Pasai
Nuotrauka iš S. Cichanouskajos „Facebook“ paskyros

Stabdomas „Sidabrinės linijos“ finansavimas, prastėja ir situacija „Baltic Petroleum“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė stabdyti projekto „Sidabrinė linija“ finansavimą 2025 metams dėl Mariaus Čiuželio labdaros fondo veiklos skaidrumo problemų. Fonde buvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai, todėl jis įtrauktas į nepatikimų įmonių sąrašą. Ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad senjorai emocinės pagalbos nepraras, nes paslaugas galės teikti kitos organizacijos, o naujas konkursas paslaugų teikėjui bus paskelbtas artimiausiais mėnesiais.

Fondą ilgus metus lydėjo kritika dėl netinkamo lėšų naudojimo. Buvo atskleista, kad fondo lėšomis įsigytas prabangus „Mercedes-Benz GLC 300“ visureigis, o vadovai – Marius ir Kotryna Čiuželiai – per metus uždirbo 88 tūkst. eurų[1]. Taip pat lėšos buvo naudojamos remonto išlaidoms patalpose, kuriose veikia jų investicinės bendrovės, kurioms anksčiau buvo nustatyti teisės pažeidimai.

Fondo reputaciją dar labiau pakenkė socialiniuose tinkluose paviešinta informacija apie prabangų automobilį ir asmenines pramogas. Ekspertai pabrėžia, kad labdaros organizacijos turi atsakingai naudoti paramos lėšas ir vengti prabangos. Ministrė Ruginienė akcentavo, kad ateityje valstybė rems tik socialiai atsakingas ir skaidriai veikiančias organizacijas.

Tuo tarpu tarptautinėje rinkoje vyksta pokyčiai – Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP pranešė mažinanti išlaidas ir atsisakanti 4700 darbo vietų, tuo pačiu mažindama investicijas į atsinaujinančiąją energiją. Tai rodo, kad energetikos sektorius grįžta prie tradicinių naftos ir dujų prioritetų, panašiai elgiasi ir konkurentė „Shell“.

M. Čiuželis
Lietuvą supurtė „Sidabrinės linijos“ skandalas. Karolinos Gudžiūnienės/ELTA nuotrauka

D. Trumpas ir V. Putinas gali susitikti Serbijoje, o J. Bidenas oficialiai baigia savo kadenciją

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė, kad siūlys organizuoti D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Serbijoje, garantuodamas aukštą saugumą. Vučičius pabrėžė, kad tiek Trumpo, tiek Putino populiarumas šalyje yra labai aukštas, todėl Serbija galėtų būti tinkama vieta tokiai dvišalei susitikimų platformai. Tuo tarpu JAV, Rusijos ir Ukrainos santykiai toliau įtempti, o Kyjivas tikisi, kad D. Trumpas po savo inauguracijos susitiks su Ukrainos prezidentu Zelenskiu.

JAV išrinktojo prezidento D. Trumpo inauguracijoje sausio 20 d. dalyvaus žymūs technologijų milijardieriai, įskaitant E. Muską, J. Bezosą ir M. Zuckerbergą, kurie prisitaikė prie būsimos administracijos reikalavimų.

D. Trumpas, grįždamas į Baltuosius rūmus po pirmosios kadencijos, oficialiai pradės antrąją kadenciją, kurios metu jis ketina įgyvendinti savo politikos tikslus. Inauguracijos metu jis pažadės saugoti ir laikytis Konstitucijos, o po priesaikos pristatys ir savo planus.

Baigiantis J. Bideno prezidentavimui, jo atsisveikinimo kalba sulaukė kritikos tiek iš dešiniųjų, tiek iš kairiųjų, tačiau jis apžvelgė savo administracijos pasiekimus ir išreiškė viltį, kad ateityje jo politika duos teigiamų rezultatų. J. Bidenas taip pat paskyrė malonę savo sūnui Hunteriui, nes jis buvo susidūręs su teisiniais iššūkiais. D. Trumpas šį sprendimą kritikuoja kaip esminę teisingumo klaidą.

Tuo tarpu Europai vis labiau kritikuojant D. Trumpo dešiniąja ranka tapusį E. Muską dėl kišimosi į valstybių vidaus politinius procesus, technologijų magnatas nusprendė pasitelkdamas savo socialinę platformą „X“, atvirai paremti Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir jos lyderę Alice Weidel tiesioginės transliacijos metu, ragindamas rinkėjus balsuoti už šią partiją, o laidą stebėjo daugiau nei 200 tūkst. „X“ vartotojų.

D. Trumpas paskyrė kino žvaigždes Joną Voightą, Melą Gibsoną ir Sylvesterį Stallone specialiaisiais ambasadoriais, siekiančiais atgaivinti Holivudo verslo galimybes, kurios pastaraisiais metais smuko dėl pandemijos, streikų ir konkurencijos su srautinio perdavimo platformomis. Nors naujieji pasiuntiniai remia D. Trumpą ir pasiryžę prisidėti prie jo iniciatyvų, analitikai abejoja jų gebėjimu reikšmingai paveikti pramonę, kuriai reikia struktūrinių pokyčių.

D. Trumpas, M. Trump
Į valdžią ateina D. Trumpas. EPA/ELTA nuotrauka

Iš žaliosios ekonomikos traukiasi „BlackRock“

Didžiausias pasaulyje turto valdytojas „BlackRock“ pasitraukė iš Jungtinių Tautų remiamos „Net Zero Asset Managers Initiative“ (NZAMI), siekiančios investavimo suderinimo su nuliniu išmetimu iki 2050 m. Sprendimas grindžiamas painiava dėl veiklos ir teisine kontrole, tačiau „BlackRock“ pabrėžia, kad išlieka įsipareigojęs tvariam investavimui.

Šis pasitraukimas atspindi įtampą dėl ESG (aplinkos, socialinės apsaugos ir valdymo) principų, ypač JAV respublikonų opozicijos. Kritikai teigia, kad ESG didina išlaidas ir kenkia ekonomikai, todėl respublikonų valdomos valstijos imasi teisinių veiksmų. Panašūs procesai veikia ir bankų sektoriuje – dideli bankai, tokie kaip „Morgan Stanley“ ir „Citigroup“, traukiasi iš klimato aljansų dėl politinio spaudimo, nors vis dar siekia nulinio į aplinką išmetamų teršalų tikslų.

BlackRock
„BlackRock“ atsitraukia nuo nulinės taršos klimato tikslų. EPA/ELTA nuotrauka