- Už galimybę kas mėnesį uždirbti 5 tūkst. eurų pakaks tenkinti vos kelis privalomus reikalavimus
- Iš pareigų pasitraukė kelerius metus šias pareigas ėjusi D. E. Andrikienė
- Taurelę kilnojantys ir „takelius“ eterio metu galimai šniojantys darbuotojai – etikos norma?
- LRT „viršūnėlės“ apie duoną galvoti neturi – mokami solidūs atlyginimai
Už galimybę kas mėnesį uždirbti 5 tūkst. eurų pakaks tenkinti vos kelis privalomus reikalavimus
Valstybinės institucijos ir toliau pildosi naujais darbuotojais, o štai biudžeto lėšomis asignuojamas nacionalinis transliuotojas (LRT) jau paskelbė apie laisvą Etikos kontrolieriaus darbo vietą su konkurencingu užmokesčiu. Tuo tarpu klausytojai nurimo – gal įdarbinus žmogų į šias pareigybes nebereikės stebėti nuogų interviu iš vonios ar viešbučio lovos ir gal palėbauti mėgstančius transliuotojo darbuotojus kas nors surinks į krūvą ir parodys, kas yra sveikas ir blaivus gyvenimo būdas.
Skelbiama, kad naujasis LRT Etikos kontrolierius gaus ne tik nuo 4 300 iki 5 100 eurų dydžio atlyginimą ant popieriaus pagal turimą patirtį, bet ir turės atitikti vos kelis reikalavimus, mat visi kiti numatyti kriterijai – neprivalomi. Dalį jų atitinka kone visi bent magistrantūros laipsnį įgiję piliečiai, na, o dėl kitos dalies, turbūt, verta pasistengti pretenduojant į žiniasklaidos „grietinėlės“ gretas.
Žmogus, kandidatuojantis į šias pareigas vienareikšmiškai turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, turėti humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat kaip privalumas būtų vertinama kandidato sukaupta patirtis darbe su žiniasklaida ir žiniasklaidos teisės išmanymas[1].
Nors ir nenurodoma, kad privaloma, tačiau teigiamai būtų vertinama ir mediacijos patirtis bei darbo patirtis su etikos klausimais susijusiose institucijose.
Na, o šie kriterijai, neskaitant išsilavinimo, irgi yra privalomi: valstybinės kalbos mokėjimas pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, anglų kalbos mokėjimas ne žemesniu nei B2 lygiu bei nepriekaištinga reputacija.
Taip išeina, kad sudaromas koridorius kažkam patogiai ateiti „iš šono“, nebūtinai atitinkant rekomenduojamus kriterijus, tačiau tenkinant privalomuosius, o išrinkus tokį kandidatą Etikos kontrolieriumi, tik bus paskelbta, kad privalomus punktus jis atitikęs – nėra, ko kabinėtis. Lietuvoje tai – gana įprasta praktika (taip kadaise nutikę ir su kai kurių ministerijų vadovais).
Iš pareigų pasitraukė kelerius metus šias pareigas ėjusi D. E. Andrikienė
Praėjusių metų gegužę LRT taryba patenkino LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės atsistatydinimo prašymą dėl asmeninių priežasčių[2]. Nuo to laiko LRT dirbo neturėdama pastovaus Etikos kontrolieriaus (-ės) ir, panašu, kad dėl to visiškai nusivažiavo į lankas.
Pasak LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos, ši pareigybė atlieka svarbų tarpininko vaidmenį tarp žurnalistų ir auditorijos, kai kyla klausimų dėl žurnalistikos etikos. Etikos kontrolierius analizuoja gautus skundus, kalbasi su redaktoriais ir žurnalistais, o po išsamios analizės priima sprendimus dėl galimų etikos pažeidimų.
Nuroodma, kad kandidatai į šias pareigas bus vertinami pagal patirtį, organizacinius gebėjimus, žinias bei motyvaciją.
Etikos kontrolierius LRT tarybos skiriamas viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. D. E. Andrikienė šias pareigas pradėjo eiti 2021 m., kai įsigaliojo nauja LRT įstatymo redakcija.
Vertėtų prisiminti ir, kokią vertybinę poziciją, eidama šias pareigas, užėmė gerbiama savo pareigas jau baigusi eiti Etikos kontrolierė. Štai teismą pasiekus LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno bylai, kurioje šis kaltinamas pažeidęs etikos kodeksą, kuomet savo socialinėje feisbuko paskyroje sukritikavo tuometinę teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pasak D. E. Andrikienės, skambėjo kaip tiesioginis raginimas nuversti valdžią stojant į Igno Vėgėlės pusę[3].
„Tuo metu V. Savukynas rodė preferenciją Igno Vėgėlės atžvilgiu, kai viešojoje erdvėje šio asmens pasisakymai apie pandemijos valdymo priemones sukėlė prieštaringas reakcijas“, – anuomet teigė D. E. Andrikienė.
Taurelę kilnojantys ir „takelius“ eterio metu galimai šniojantys darbuotojai – etikos norma?
O štai nei vienam LRT etikos kontrolieriaus pareigas ėjusiam asmeniui nekilo dvejonių, kad nacionalinis transliuotojas per menkai kontroliuoja į darbą ateinančius darbuotojus. Bent jau po virtinės įvykių su policija, kai buvo „sugaudyti“ būdami neblaiviais už vairo sėdę darbuotojai, nebuvo imtasi jokių veiksmų. Na, bent jau alkotesterius buvo galima nupirkti ir įteikti kiekvienam jų.
Pastaraisiais metais LRT vedėjai ne kartą įsivėlė į skandalus dėl vairavimo apsvaigus, tačiau dauguma jų darbo neprarado. 2012 m. Deivydas Zvonkus įpūtė 0,5 promilės, o 2015 m. Jonas Radzevičius, turėdamas 2,53 promiles, partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąjį – abu ir toliau dirbo LRT. 2016 m. neblaivūs prie vairo įkliuvo Arūnas Valinskas (0,62 promilės) ir Regina Jokubauskaitė (2,08 promilės), tačiau jie taip pat liko darbuotis eteryje.
2019 m. Audrius Giržadas vairavo apsvaigęs (0,92 promilės) ir anuomet nepraradęs užimtų pozicijų, per 2025-ųjų sutikimo vakarėlį tiesioginės transliacijos metu jis buvo užfiksuotas keistai kažką traukiantis per nosį, pasislėpęs už generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės nugaros.
2021-aisiais į pareigūnų akiratį įkliuvęs ir Mantas Stonkus, įpūtęs 1,67 promilės. Tačiau bene didžiausią rezonansą sukėlė Edita Mildažytė, kuri 2022 m. įpūtė 2,36 promilės, tačiau net ir ji darbo neprarado. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris (1,80 promilės, 2017 m.) taip pat išliko eteryje, o vienintelė atleista vedėja už pomėgį sėsti girtai už vairo tebuvo Aurelija Simutis.
Be viso to, stebina ir LRT skelbiamas turinys, kuris akivaizdžiai atspindi tai, kad nacionalinė žiniasklaidos priemonė jau kurį laiką gyvena be Etikos kontrolieriaus. Štai dabar tapo įprasta taip vakarietiškai „suartėti“, kad visuomenei skirtas laidas (už žmonių pinigus) su pašnekovais „jaukiai“ šnekučiuotis apie sugebėjimus ir nesugebėjimus tiesiog plūduriuojant kartu šiltoje vonioje arba gulint vienoje lovoje su Kalėdų Seneliu.
LRT „viršūnėlės“ apie duoną galvoti neturi – mokami solidūs atlyginimai
Pasiekę nacionalinio transliuotojo „grietinėlę“ gyvenime gali labiau atsipalaiduoti ir apie tai, ar rytoj bus ką ant stalo patiekti, bent jau dabar, negalvoti. Mat čia „viršūnėlėmis“ dirbantys asmenys dar 2023 m. gaudavo gana solidžius atlyginimus.
Generalinės LRT direktorės atlyginimas siekė 9,4 tūkst. eurų, ją pavaduojančio asmens – 8,6 tūkst. eurų, o departamento/tarnybos vadovo atlyginimas buvo kiek virš 8 tūkst. eurų.
Pakankamai solidus darbo užmokestis mokamas ir LRT dirbantiems aukščiausio lygio vadovams, kurių čia – ne vienas – 2023 m. užmokestis siekė 6,9 tūkst. eurų.
Natūralu, šiemet šios sumos bus dar didesnės, mat su kasmet augančiu darbo užmokesčiu auga ir valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui. Dar šiemet numatyta jam skirti 79,6 mln. eurų sumą, tačiau jau nuo 2027-ųjų ši suma beveik pasieks 100 mln. eurų.