- „BlackRock“ atsitraukia nuo nulinės taršos klimato tikslų, bet žada ir toliau palaikyti „tvarias idėjas“
- Nulinės taršos strategijos nepasiteisina?
- Valdžią į rankas perėmus D. Trumpui, pradėta kalbėti apie pokyčius klimato politikoje
„BlackRock“ atsitraukia nuo nulinės taršos klimato tikslų, bet žada ir toliau palaikyti „tvarias idėjas“
Didžiausias pasaulyje turto valdytojas „BlackRock“, prižiūrintis 11,5 trilijono JAV dolerių vertės turtą, pasitraukė iš Jungtinių Tautų remiamos iniciatyvos „Net Zero Asset Managers Initiative“ (NZAMI). Šia koalicija, kurią sudaro daugiau kaip 325 pasaulio investuotojai, valdantys 57,5 trilijono JAV dolerių, siekiama iki 2050 m. suderinti investavimo strategijas su nuliniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu[2].
Bendrovė „BlackRock“ pareiškė, kad jos narystė sukėlė painiavą dėl jos veiklos ir paskatino teisinę kontrolę, todėl buvo priimtas sprendimas pasitraukti. Įmonė patikino klientus, kad šis žingsnis nepakeis jos požiūrio į tvarų investavimą ar su klimatu susijusios rizikos valdymą[1].
Šis sprendimas atspindi didėjančią įtampą dėl investavimo į aplinkosaugą, socialinę apsaugą ir valdymą (ESG) (angl. Environmental, Social and Governance), ypač dėl JAV respublikonų įstatymų leidėjų, kurie tokias iniciatyvas laiko ideologiniu pertekliumi. Respublikonų partijos pareigūnai teigia, kad ESG politika, pavyzdžiui, neskatinanti investicijų į iškastinį kurą, didina energijos kainas, mažina anglies gavybą ir kenkia ekonominiams prioritetams. Teksaso ir kitų respublikonų vadovaujamų valstijų pateikti ieškiniai prieš „BlackRock“ ir panašias įmones sustiprino kontrolę, teigiant, kad ESG praktika kenkia vartotojams ir pažeidžia antimonopolinius įstatymus.
Nepaisant šio spaudimo, kiti pagrindiniai turto valdytojai, įskaitant „State Street“ ir „JPMorgan“, nusprendė likti NZAMI, o „Vanguard“ pasitraukė dar 2022-aisiais. Iniciatyvos šalininkai, tokie kaip Leslie Samuelrich iš „Green Century Funds“, teigia, kad dalyvavimas klimato kaitos koalicijose yra būtinas siekiant spręsti su klimato kaita susijusią ekonominę ir aplinkosauginę riziką.
NZAMI atstovas pabrėžė, kad „klimato rizika yra finansinė rizika“, pabrėždamas kolektyvinių investuotojų veiksmų svarbą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Nulinės taršos strategijos nepasiteisina?
Tuo tarpu kritikai teigia, kad siekis mažinti naftos gavybą, nesant efektyvių alternatyvų, didina tiekimo grandinės problemas bei išlaidas ir neproporcingai veikia darbininkų bendruomenes. Dėl šių trūkumų ir didelių mokesčių, susijusių su ESG fondais, skeptiškai vertinamas jų bendras poveikis ir finansinė vertė.
Nors „BlackRock“ ir toliau laikosi savo įsipareigojimo tvariai investuoti, dabar bendrovė nusprendė daugiau dėmesio skirti klientų poreikiams ir rinkos sąlygojamiems sprendimams, o ne su politika susijusioms iniciatyvoms. Svarstoma, kad toks žingsnis gali paskatinti ir kitas bendroves permąstyti savo narystes šiame susitarime.
Keletas didžiųjų JAV bankų, įskaitant „Morgan Stanley“, „Citigroup“ ir „Bank of America“, neseniai pasitraukė iš Grynojo nulinio bankininkystės aljanso (NZBA), motyvuodami didėjančiu politiniu spaudimu ir susirūpinimu dėl aljanso klimato tikslų. NZBA, pradėtas kurti 2021 m. pagal Glazgo finansinį aljansą „Net Zero“ (GFANZ), siekė suderinti bankų portfelius su Paryžiaus susitarime numatytais klimato tikslais[3].
Visgi sustiprėjus respublikonų vadovaujamų valstijų opozicijai, kritikuojančiai finansų įstaigas teikiant pirmenybę klimato kaitos veiksmams, o ne ekonominiams interesams, šie didieji bankai pasitraukė iš aljanso.
Nepaisant pasitraukimo iš NZBA, minimi bankai tebėra įsipareigoję iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. „Morgan Stanley“, Citigroup“ ir „Bank of America“ nustatė nepriklausomus tikslus ir strategijas, kaip mažinti išmetamųjų teršalų kiekį daug anglies dioksido į aplinką išskiriančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos ir automobilių gamybos.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad „Citigroup“ įsipareigojo iki 2030 m. dekarbonizuoti savo veiklą ir bendradarbiauti su klientais, kad būtų pasiekti tvarumo tikslai, o „Bank of America“ nustatė 1 trilijono JAV dolerių vertės tvarumo iniciatyvą iki 2030 m., kad paremtų perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų.
Valdžią į rankas perėmus D. Trumpui, pradėta kalbėti apie pokyčius klimato politikoje
Ekspertai prognozuoja, kad respublikonams perėmus tiek prezidento postą, tiek Senatą, gali įvykti reikšmingi pokyčiai JAV klimato politikoje. D. Trumpo administracija gali imtis priemonių, kurios reikšmingai pakeis klimato kaitos mažinimo strategijas, kurias inicijavo buvusi Joe Bideno administracija. Vienas iš svarbiausių pokyčių galėtų būti švarios energijos subsidijų atšaukimas, kadangi D. Trumpas prioritetą teikia iškastinių išteklių plėtrai. Tai apimtų naftos ir dujų gavybos didinimą bei anglių energetikos sektoriaus stiprinimą.
Taip pat tikimasi, kad D. Trumpas panaikins J. Bideno administracijos priimtas aplinkosaugos taisykles, įskaitant EPA (Aplinkos apsaugos agentūros) nustatytą reikalavimą, kad anglių elektrinės iki 2030 metų sumažintų anglies dioksido išmetimus net 90 procentų. Kadangi ši taisyklė susiduria su teisiniais iššūkiais, D. Trumpo valdžios atėjimas greičiausiai reikštų jos atšaukimą. Be to, Trumpas gali panaikinti ir metano išmetimo apribojimus, kuriuos nustatė Bideno administracija, kas dar labiau sustiprintų iškastinio kuro sektoriaus pozicijas.
D. Trumpo nesutikimas su masiniu perėjimu prie elektromobilių taip pat gali lemti automobilių išmetamųjų teršalų standartų sušvelninimą. Tikėtina, kad jo administracija stengsis atšaukti griežtus reikalavimus, nustatytus J. Bideno valdymo laikais.
Svarstoma, kad D. Trumpas greičiausiai atnaujins naftos gręžimą Arkties nacionaliniame laukinės gamtos prieglobstyje ir vėl leis išnaudoti šį regioną naftos gavybai, taip dar labiau skatindamas iškastinio kuro sektorių. Toks žingsnis, tikėtina, susilauks daug kritikos iš aplinkosaugos organizacijų, tačiau nepaisant to, tai atitiktų naujai išrinkto JAV lyderio poziciją dėl energetinės nepriklausomybės ir ekonomikos augimo.
