E. Muskas dar kartą viešai išreiškė palaikymą Vokietijos partijai „Alternatyva Vokietijai“
Elonas Muskas, vienas įtakingiausių pasaulio verslininkų, vis dažniau įsitraukia į politines diskusijas. Jau ne pirmą kartą savo socialiniame tinkle „X“ jis atvirai išreiškė paramą kraštutinių dešiniųjų partijoms ar kritikavo tam tikrus politikus, o šįkart nusprendė surengti tiesioginę transliaciją su Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lydere Alice Weidel.
Ši diskusija, kurios metu E. Muskas aktyviai palaikė AfD ir kritikavo dabartinę Vokietijos vyriausybę, sukėlė diskusijų audrą Europoje prieš artėjančius Vokietijos rinkimus. Vieni tai vertino kaip demokratinės diskusijos pavyzdį ir įdomų pokalbį, tačiau netrūko ir kritikų, kurie suskubo kalbėti apie galimą užsienio įtaką demokratiniams procesams Europoje.
Tiesioginė transliacija, kurioje E. Muskas kalbėjosi su A. Weidel, sulaukė didžiulio susidomėjimo – piko momentu ją stebėjo daugiau nei 200 000 „X“ vartotojų. Šio pokalbio metu E. Muskas dar sykį aiškiai išreiškė paramą AfD ir ragino rinkėjus balsuoti už šią partiją.
„Aš stipriai rekomenduoju žmonėms balsuoti už AfD“, – tiesioginio eterio metu pareiškė E. Muskas[1]. Jis teigė, kad A. Weidel idėjos atitinka „sveiko proto“ politiką ir kad žmonės „turi paremti AfD, kitaip Vokietijoje viskas labai labai stipriai pablogės“.
Pilną judviejų pokalbį anglų kalba galite išgirsti čia:
AfD kratosi lyginimo su Hitleriu ir per didelio radikalumo kaltinimų
Pokalbio metu E. Muskas pristatė A. Weidel kaip „pagrindinę kandidatę vadovauti Vokietijai“[2].
Nors AfD šiuo metu yra antroje vietoje pagal populiarumą, jokia kita pagrindinė partija kol kas nėra pareiškusi ketinimų su ja sudaryti koaliciją. Tokia situacija vyrauja veikiausiai dėl to, jog AfD žiniasklaidoje piešiama kaip viena kontroversiškiausių partijų Vokietijoje. Ji netgi yra oficialiai stebima šalies vidaus žvalgybos tarnybos dėl įtarimų ekstremizmu.
Tačiau A. Weidel, kalbėdama su Musku, mėgino atsiriboti nuo nuolat klijuojamos radikalizmo etiketės ir netgi pateikė netikėtą argumentą apie Adolfą Hitlerį[3]. Ji teigė, kad viena pirmųjų A. Hitlerio valdžios priemonių buvo žodžio laisvės suvaržymas ir kad AfD su nacizmu neturi nieko bendro.
„Didžiausia sėkmė po to baisaus laikotarpio mūsų istorijoje buvo Hitleriui suteikti dešiniosios politikos ir konservatyvumo etiketę. Jis buvo visiškai priešingas. Jis nebuvo konservatorius. Jis nebuvo liberalas. Jis buvo komunistinis socialistas“, – teigė A. Weidel.
Ši A. Weidel pastaba yra dažnas dešiniųjų politikų argumentas, siekiant atskirti savo politines pažiūras nuo fašizmo ir nacizmo. Vis dėlto, su tuo nesutinkantys istorikai vertina nacionalsocializmą kaip kraštutinės dešinės ideologiją ir bando visus dabartinius politikus suplakti į vieną krūvą su blogais istoriniais pavyzdžiais.
„Alternatyva Vokietijai“ – viena sparčiausiai augančių politinių jėgų, kuri kalba apie esmines šalies problemas
E. Muskas ir A. Weidel taip pat diskutavo apie Vokietijos mokesčių politiką, migraciją ir energetikos klausimus.
Abu sutiko, kad Vokietijos mokesčių sistema yra pernelyg sudėtinga ir gali stabdyti ekonomikos augimą, o migracija – per didelė. Jie diskutavo, jog Vokietijos sprendimas uždaryti branduolines elektrines buvo klaida. Be to, interviu metu buvo aptariami žodžio laisvės klausimai, pabrėžiant socialinių tinklų vaidmenį politikoje bei diskusijų cenzūrą. Šie argumentai atspindi pagrindines AfD pozicijas, kuriomis ji siekia įtikinti rinkėjus, kad dabartinė valdžia daro esmines klaidas.
AfD yra viena sparčiausiai populiarėjančių politinių jėgų Vokietijoje. Ji buvo įkurta 2013 m., iš pradžių daugiausia dėmesio skiriant euro zonos politikai, tačiau didžiausią įtaką partija įgijo po 2015 m., kai Vokietija priėmė didelį pabėgėlių ir migrantų skaičių. Šis klausimas tapo vienu pagrindinių partijos rinkimų programoje, o jų pozicija dėl nacionalinio suvereniteto ir ES politikos sulaukia tiek palaikymo, tiek aršių diskusijų.
Pastarųjų apklausų duomenimis, AfD šiuo metu užima antrąją vietą pagal populiarumą, turėdama apie 20% rinkėjų palaikymą. Tačiau pagrindinė konservatyvioji partija – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) – vis dar išlieka lyderė, apklausose surinkdama apie 31% balsų.
Vis dėlto politinė realybė rodo, kad AfD susiduria su iššūkiais siekdama valdančiosios daugumos – dauguma tradicinių partijų atsisako su ja bendradarbiauti. O tai reiškia, kad net jei partija pasiektų gerą rezultatą rinkimuose, jai būtų sudėtinga suformuoti vyriausybę.
E. Muskas aktyviai komentuoja Europos politiką
E. Musko aktyvus dalyvavimas užsienio politikoje neapsiriboja tik parama AfD. Pastaruoju metu jis viešai kritikavo ir kitus Europos lyderius, tarp jų – Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės.
Jungtinėje Karalystėje E. Muskas išreiškė paramą kraštutinių dešiniųjų aktyvistui Tommy Robinsonui, reikalaudamas paleisti jį iš kalėjimo. E. Muskas griežtai sukritikavo premjerą Keirą Starmerį, pavadindamas jį „piktavališku tironu, kuris turėtų būti įkalintas“.
Jis taip pat viešai palaikė Italijos premjerę Giorgią Meloni, kurios partija „Italijos broliai“ yra viena ryškiausių dešiniųjų jėgų Europoje.
Kai kurie Europos politikai į E. Musko veiklą reaguoja atsargiai. Pavyzdžiui, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pareiškė, kad technologijų magnatai neturėtų daryti įtakos demokratiniams procesams. O Prancūzijos užsienio reikalų ministras paragino Europos Sąjungą aktyviau taikyti teisines priemones, siekiant užtikrinti, kad socialiniai tinklai esą nebūtų naudojami rinkimų manipuliacijoms.
Vis dėlto Italijos premjerė Giorgia Meloni gynė E. Musko teisę reikšti savo nuomonę:
„Aš nematau jokios grėsmės demokratijai. Elonas Muskas yra gerai žinomas žmogus, kuris tiesiog išreiškia savo idėjas.“
E. Musko ir A. Weidel pokalbį stebėjo Europos Komisija: vertino, ar nepažeidžia taisyklių
E. Muskas jau anksčiau naudojo savo socialinį tinklą „X“ tam, kad paremtų tam tikrus politikus ar idėjas. Kalbant apie Vokietiją, jis parašė straipsnį Vokietijos laikraštyje „Welt am Sonntag“, kuriame teigė, kad Vokietija „balansuoja ant ekonominio ir kultūrinio žlugimo ribos“, taip pat viešai reiškė palaikymą AfD.
E. Musko veiksmai neliko nepastebėti Europos institucijų. Europos Komisija (EK) jau anksčiau kaltino „X“ platformą dėl galimų Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) pažeidimų. Šis aktas skirtas užtikrinti, kad socialiniai tinklai būtų atsakingi už skleidžiamą turinį ir nebūtų naudojami neapykantos kalbai ar rinkimų dezinformacijai platinti.
ES pareigūnai tvirtina, kad nors E. Muskas turi teisę reikšti savo nuomonę, jo platforma esą negali tapti nepatikrintos arba klaidinančios informacijos sklaidos įrankiu. ES tyrėjai jau anksčiau nustatė, kad „X“ neva pažeidė tam tikrus reguliavimo reikalavimus, o dabar atliekamas tyrimas, ar platforma padeda skleisti neapykantos kalbą ir rinkimų dezinformaciją.
EK stebėjo ir šį neseniai įvykusį E. Musko bei A. Weidel interviu. Pasirodo, jog EK vertino, ar pokalbis atitinka ES taisykles dėl dezinformacijos ir neapykantos kalbos ribojimo. Jei bus nustatyta, kad platforma nesilaiko ES reikalavimų, jai gali būti skiriamos baudos arba taikomi apribojimai.
