Sniegas – natūrali medžiaga, galinti padėti lauke žiemojantiems augalams
Nepaisant to, jog gali atrodyti, kad sode ir darže nėra ką veikti vidury žiemos, iš tikrųjų net ir spaudžiant šaltukui ir žemę nuklojus storesniam sniego sluoksniui, vis tiek yra neatidėliotinų darbų, kuriuos vertėtų atlikti sausio mėnesį. Jei norite, jog augalų nepultų kenkėjai bei ligos ir jie gražiai augtų, svarbų atlikti kelis pagrindinius darbus.
Veiksmai, kuriuos reikėtų padaryti sode, priklauso nuo to, kiek spėjo iškristi sniego ir kokios yra oro sąlygos. Sausio mėnesį augalai miega, tačiau tai nereiškia, jog juos reikėtų visiškai pamiršti. Patyrę sodininkai visada kartoja, jog net ir žiemą svarbu nors kelis sykius apsilankyti sode ir patikrinti, kaip laikosi žiemojantys uogakrūmiai ir vaismedžiai. Juk gali būti, kad sode įsiveisė pelės ar vaismedžius pamėgo graužti kiškiai, o gal tiesiog vėjas sugebėjo nudraskyti aprišalus.
Žiemos šventes šį kartą sutikome baltai – sniegas nuklojo visą Lietuvą, nors dažniausiai šv. Kalėdas tenka sutikti be sniego. Tikėtina, jog sausį galbūt sulauksime dar daugiau kritulių, tačiau jei pasnigę nedaug, bet spaudžia šaltis, reikėtų nukasti visą sniegą nuo takų ar įvairių laisvų plotų ir juo užkloti vaismedžių pomedžius. Sniegas naudojamas ir svarainių krūmams bei braškių lysvėms, nes žiemą gali atstoti žemę, t. y., sniegas yra natūrali medžiaga, šildanti lauke žiemojančius augalus. Tad net jei šalia neturite pakankamai sniego, tačiau jo galite atsivežti iš kitų vietų, nepatingėkite ir atlikite šį darbą.
Tuo tarpu jei spėjo gausiai pasnigti, turėtumėte išnaudoti šią progą ir pomedžiuose esantį sniegą smarkiai sumindyti. Taip kiškiai negalės pasiekti ir žaloti vaismedžių šakelių, negalės graužti žievės bei kamieno. Jei gausiai prisnigus paliksite sniegą aplink vaismedžius nenukastą ir nesumindytą, kiškiams bus lengva pasiekti aukštesnes šakas. Tad nepatingėkite ir apsaugokite medžius, o ypač – obelis, nes kiškiams obelaitės itin rūpi dėl jų žievėje esančio hormono, kuris veikia ilgaausių vislumą.
Be to, sniego sumindymas padeda ir nuo graužikų. Jei per atodrėkį sumindysite pomedžiuose esantį sniegą, drauge užmindysite ir pelių urvus, tad tikėtina, jog pelės mažiau kenks jūsų sodo augmenijai. Jei pastebėjote, jog sode priviso pelių, taip pat galite pasikliauti užnuodytu masalu. Tačiau pasirūpinkite, kad jo netyčia nesuėstų stambesni žvėreliai. Pavyzdžiui, galite masalą įdėti į nupjautą siaurą vamzdį ar plastikinį butelį.
Laikas patikrinti medžius ir pradėti genėti senas aukštaūges obelis
Jei sausio mėnesį nėra pakankamai sniego ar tiesiog nenorite jo naudoti, galite išmėginti eglišakius ir žabus. Tiesiog užklokite jais braškių lysves, avietes. Toks veiksmas padės apsaugoti mėgiamas uogas. Svarbu nepamiršti ir visų apraišiotų jaunų medelių. Nors jais pasirūpinote dar prieš žiemos pradžią, tačiau vėjas galėjo spėti nuplėšti aprišimus. Jei taip nutiko – sutvarkykite viską, ką sugadino žvarbus vėjas ir iš naujo apriškite medelius.
Jei sode turite neaprištų vaismedžių, tikriausiai netruksite pastebėti, jog dėl temperatūros svyravymų ant kamieno susidarė šalčioplaišos. Dažniausiai jas galima aptikti pietinėje kamieno pusėje. Kai pasitaikys šiltesnė žiemos diena, t. y. apie 0 laipsnių temperatūra, pasirūpinkite medelių kamienais ir juos nubaltinkite specialiais emulsiniais vandens dažais su 2% sisteminio fungicido priedu.
Sausio mėnesį taip pat galima pradėti genėjimo darbus – sėkmingai genėti senas aukštaūges obelis. Po genėjimo žaizdas reikėtų užtepti dažais. Tačiau įsidėmėkite, jog tam tinka tik aliejiniai dažai, nes savo sudėtyje turintys spirito ar kitų greitai garuojančių medžiagų dažai šiuo atveju kenks augalui, džiovindami jo medieną. Be to, geriau gyja lygios žaizdos, todėl prieš genėjimą būtinai pagaląskite įrankius.
Jei pavasarį ketinate perskiepyti senesnius vaismedžius, bet dar neturi skiepūglių, jų galite prisipjauti ir dabar. Tik taikykite tai padaryti iki tol, kol nebuvo labai didelių šalčių.
Neužmirškite ištiesti pagalbos ranką Lietuvoje likusiems žiemoti paukšteliams
Žiemos metu svarbu pasirūpinti ne tik pačiu sodu ir daržu, bet ir čia užklystančiais paukščiais. Juk jie atšilus orams padeda naikinti kenkėjus, todėl tai išties svarbūs sodo pagalbininkai, kurių nevalia palikti likimo valiai ir tiesiog leisti sušalti bei numirti iš bado.
Norėdami padėti paukšteliams, turėtumėte įrengti lesyklėles su stogeliais dar prieš prasidedant šalčiams. Tačiau nepamirškite jose reguliariai palikti įvairaus maisto. Tai ypač svarbu daryti tokiais šalčiausiais mėnesiais kaip sausis. Lesyklėlėse galite berti smulkių kvietinių ir miežinių kruopų javų grūdų, duonos trupinių. Jei atėjo šaltis, įvairius trupinius reikia iškeisti į ant kabliuko pakabintus lašinius ar į pastatytą indą su sustingusiais jautienos taukais.
Įsidėmėkite, jog pradėjus maitinti žiemoti likusius paukštelius, toliau reikės užsiimti tuo pačiu ne tik visą likusią žiemą, bet ir kitais metais. Paukščiai greitai įpranta prie lesyklėlių, o neradę maisto ten, kur jo tikėjosi rasti, gali žūti, nes tiesiog nebesugebės susirasti sau lesalo kitur. Tačiau toks ilgametis rūpinimasis paukšteliais bus ne tik geras darbas gamtai, bet ir atneš naudą jums patiems, nes pavasarį sparnuočiai atsilygins sunaikindami daugybę kenkėjų jūsų sode.
Žinoma, nieko nenustebins faktas, jog sausio mėnesį nėra daug darbų, kuriuos reikėtų nudirbti sode ir darže. Tačiau tai puikus metas pagalvoti apie praėjusius metus ir nuspręsti, kaip jums sekėsi su derliumi. Praėjusių metų apžvalga taip pat padės tinkamai susiplanuoti būsimą dažną. Geriausia savo pastabas netgi užsirašyti, kad viską detaliau apmąstytumėte ir geriau pasirengtumėte naujam sezonui.
Planuojant ką veiksite sode ir darže šiais metais, drauge neužmirškite ir rūsyje laikomų vaisių. Reikėtų reguliariai tikrinti kaip jie laikosi, vis perrenkant obuolius, kriaušes ir išmetant supuvusius. Rūsyje turėtų būti išlaikyta maždaug +1-4 laipsnių temperatūra.
