Saugus ir nekenksmingas alkoholio kiekis – tik mitas

Alkoholis kenkia sveikatai ir didina nelaimingų atsitikimų riziką, bet yra išimtis

Gandus apie tai, jog saikingas alkoholio vartojimas nėra kenksmingas ar netgi gali daryti teigiamą įtaką žmogaus sveikatai, veikiausiai yra girdėję daugelis. Tačiau kiek tokiose kalbose yra tiesos? Ar tikrai egzistuoja saugus ar naudą duodantis alkoholio kiekis, o galbūt tai tėra mitas? Naujo tyrimo išvados šiuo klausimu nėra tokios optimistiškos, kaip galbūt tikėtųsi alkoholio nevengiantys asmenys.

Remiantis pasauliniu tyrimu^[3], joks suvartojamo alkoholio kiekis nėra sveikas, jei esate jaunesnis nei 40 metų. Tokios išvados prieita ne tik dėl sveikatai daromos žalos, bet ir daugiausia dėl su alkoholiu susijusių mirčių, ištikusių įvykus avarijoms, žmogžudystėms ar smarkiems sužalojimams.

Tiesa, tyrėjai pastebėjo ir menką, bet kiek ginčytiną teigiamą faktą – jog 40 metų ar vyresni žmonės, nesergantys jokiomis ligomis, gali vartoti alkoholį nedideliais kiekiais ir taip šiek tiek sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei diabeto riziką. Vašingtono universiteto Medicinos mokykloje dirbanti profesorė Emmanuela Gakidou sako^[4]:

„Tos ligos tiesiog yra pagrindinės mirties priežastys didelėje pasaulio dalyje. Taigi, pažvelgus į bendrą poveikį sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, matyti, kad nedidelis kiekis iš tikrųjų yra geriau nei išvis negerti. Bet dėl visų kitų priežasčių jis žalingas visais vartojimo lygiais.“

Tyrimo išvados sutrypia bet kokius aiškinimus, jog alkoholis gali būti naudingas sveikatai ar net padėti su tam tikromis ligomis. Nebuvo rasta jokio apsauginio poveikio tokioms ligoms kaip tuberkuliozė, hipertenzija, prieširdžių virpėjimas, kepenų liga, epilepsija, pankreatitas ir daugelis vėžio formų.

Siūlo apie alkoholio vartojimo žalą kalbėti remiantis amžiumi, o ne lytimi

Iki šiol kalbant apie alkoholio vartojimo lygį ir žalą daugiausiai pabrėžiama lytis. Tačiau tyrėjai mano, jog daug veiksmingiau yra skirstyti žmones pagal amžių, o ne faktą, ar jie yra moterys, ar vyrai.

Žinoma, niekas neturėtų gerti alkoholio, tikėdamiesi sulaukti galimos naudos sveikatai, nes tai tėra mitas. Tačiau dalis žmonių apskritai turėtų atsisakyti alkoholio dėl padidintos rizikos, jog tai neigiamai paveiks jų sveikatą ar viskas baigsis netgi mirtimi.

Pasak tyrėjų, jų paskelbtoje ataskaitoje nagrinėjami 30 metų duomenys apie 15–95 metų amžiaus žmones iš 204 šalių ir teritorijų. Analizės metu buvo apskaičiuota, jog 2020 metais net 1,34 milijardo žmonių visame pasaulyje vartojo žalingą alkoholio kiekį. Daugiau nei 59 % šių žmonių buvo 15–39 metų amžiaus ir daugiau nei du trečdaliai buvo vyrai.

Kiekviename geografiniame regione atliktas tyrimas parodė, jog alkoholio vartojimas ne tik neduoda jokios naudos jaunesnių nei 40 metų žmonių sveikatai, bet ir padidina sužalojimų riziką. Tarp sužalojimų įvardijamos savižudybės, žmogžudystės, motorinių transporto priemonių avarijos.

Iš tiesų alkoholis daro žalą bet kokio amžiaus žmonėms

Tiesa, kai kurie su tyrimu nesusiję ekspertai abejoja tokiomis išvadomis, nors pati analizė ir atrodo gerai atlikta. Taip yra todėl, jog tyrimo autoriai siūlo sutelkti dėmesį į jaunesnio amžiaus alkoholio vartotojus, nors alkoholio vartojimo žala ir nuo to atsirandančių mirčių kiekis byloja, kad vyresniems žmonėms irgi nederėtų piktnaudžiauti alkoholiu.

Pavyzdžiui, kovo mėnesį paskelbtame tyrime^[1] nustatyta, kad vos viena pinta alaus ar taurė vyno per dieną gali sumažinti bendrą smegenų tūrį. Ši žala dar labiau išauga didėjant kasdienių gėrimų skaičiui.

Tad 50 metų amžiaus žmogaus, kuris per paskutinį mėnesį išgerdavo po pintą alaus ar taurę vyno per dieną, smegenys buvo vidutiniškai dvejais metais senesnės nei tų, kurie išgerdavo tik pusę tokio alaus kiekio.

O birželio mėnesį paskelbtame tyrime^[2] nustatyta, kad daugelis vyresnių nei 30 metų amžiaus žmonių, geriančių saikingai, gan smarkiai išgėrinėja savaitgaliais. Jie piktnaudžiauja penkiais ar daugiau gėrimų iš eilės arba per trumpą laiką. Tyrėjai taip pat pastebėjo, jog vidutiniškai daugiau nei vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams buvo susiję su alkoholio problemomis, išsivysčiusiomis po devynerių metų.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai yra didelė Lietuvos problema

Tiesa, nors visi šie tyrimai yra globalūs arba daryti kitose šalyse, Lietuva negali pasidžiaugti geresne statistika, kalbant apie vidutinį alkoholio suvartojimą ar su juo susijusių problemų kiekį.

Deja, yra netgi atvirkščiai – Lietuva nuolat patenka į dešimtuką šalių, turinčių blogiausius rodiklius dėl didelio mirčių skaičiaus, įvairių ligų ir tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet nutinka daug nusikaltimų, kuriuos padaro neblaivūs asmenys ir šie skaičiai palaipsniui auga. Žala sveikatai irgi yra didelė ir pasireiškia per prastus statistinius duomenis^[5]:

„Tarp alkoholį vartojančių asmenų dažnesni kepenų pažeidimai, kepenų cirozė, kasos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, inkstų, šlapimo takų uždegiminės ligos. Alkoholis nepataisomai suardo endokrininę sistemą, didina diabeto riziką. Silpstantis imunitetas lemia ir didesnį jautrumą infekcijoms.“

Dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje kasmet miršta vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, 2019 metais tokių mirčių užfiksuota 953, 2020 metais – 1 078, o 2021 metais – jau 1 156^[6].

Pats suvartojamas kiekis irgi pradėjo vėl augti, nes alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, 2019 metais buvo 11,1 litro, 2020 metais – 11,4 litro, o 2021 metais – jau 12,1 litro^[7]. Tad Lietuva ir toliau laikosi pasaulio viršūnėse, kai kalba pasisuka apie alkoholį, nors nuolat perspėjama dėl jo žalos organizmui ir kitų keliamų rizikų.

Atrodo, kad kol kas visi perspėjimai ir žmonių švietimas neduoda norimų rezultatų. Apskritai, dar itin populiaru manyti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas užkerta kelią mikrobams ir virusams. Toks mitas vėl atgijo prasidėjus koronaviruso pandemijai ir daug lietuvių socialiniuose tinkluose skatino dezinfekuotis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Galbūt būtent tai ir prisidėjo prie dar prastesnės metinės statistikos, tačiau nuo pat pradžių specialistai perspėjo, kad klaidinga tikėti vidine dezinfekcija. Štai Medicinos diagnostikos ir gydymo centro direktoriaus pavaduotoja medicinai, vidaus ligų gydytoja Jūratė Garšvienė sakė^[8]:

„Šiuo metu itin akcentuojama rankų ir paviršių dezinfekavimo svarba, naudojant tam skirtas priemones, kurių viena pagrindinių sudedamųjų dalių yra būtent alkoholis. Iš tiesų, remiantis patvirtintais moksliniais duomenimis, tokių priemonių sudėtyje esantis etilo ar kitos rūšies alkoholis padeda veiksmingai naikinti ant rankų ar kitų paviršių nusėdusius mikroorganizmus, suardydamas juos ląstelių ir baltymų lygiu. Deja, alkoholiniai gėrimai organizmo iš vidaus taip neveikia, o moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą ir didina riziką sirgti ne tik infekcinėmis, bet ir lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kepenų ir kitų vidaus organų ligomis.“

Iš tiesų tam, kad būtų sustiprinta imuninė sistema ir sumažinta įvairių ligų rizika, reikia stengtis gyventi sveikai: sportuoti, laikytis rekomenduojamų mitybos principų, grūdinti kūną ir panašiai. Alkoholis nėra ir nebus raktas į sveikatą ar menamą apsaugą nuo virusų.